Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad ėmėsi aiškintis Jungtinėje Karalystėje šį mėnesį išaiškintų mažiausiai septynių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų. Vėliau patikslinta, kad britai nuo gegužės 6-osios patvirtino devynis atvejus.
Netrukus pasirodė naujienos, kad tokie atvejai užfiksuoti ir Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, taip pat – ir JAV, Kanadoje, Indijoje. Tikėtina, kad įtariamų ar patvirtintų atvejų skaičius dar augs.
Nors pastaraisiais metais šia liga kai kuriose Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse sirgo tūkstančiai žmonių, tokie atvejai reti Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Nežinoma, kaip užsikrėtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas portalui tv3.lt teigė, kad dėl daugėjančių ligos atvejų ypač Lietuvos žmonėms nerimauti nereikėtų, tačiau ir vertėtų būti atsargesniems.
„Kol kas tiesioginio didelio pavojaus ypač Lietuvos gyventojams nėra, bet vis tik specialistams itin įdėmiai stebėti situaciją ir atitinkamai teikti informaciją žmonėms būtina.
Vienas dalykas, neaišku, kaip toliau gali keistis virusas. Taip pat nerimą kelia tas faktas, kad jau dabar yra ne vienoje Europos šalyje diagnozuota tokių ligos atvejų, bet neaišku, nuo ko ir kaip žmonės užsikrėtė“, – kalbėjo specialistas.
Kaip plinta beždžionių raupai?
Profesorius priminė, kad pagrindinis beždžionių raupų plitimo būdas susijęs su tuo, kad ši liga yra endeminė.
„Ji yra paplitusi ne tik tarp beždžionių, bet ir graužikų, ypač voverių, Centrinės ir Vakarų Afrikos šalyse. Ir pagrindinis užsikrėtimo būdas yra įkandus tokiems gyvūnams arba jei įvyksta odos kontaktas su tokių gyvūnų skysčiais – krauju ar kitais skysčiais.
Viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai yra gana retas. Bet kadangi dabar jau yra diagnozuoti atvejai, kai neaišku, nuo ko užsikrėtė žmonės Europoje, kurie nekeliavo į endeminę zoną ir net neturėjo kontakto su ten buvusiu žmogumi, tai rodo, kad, panašu, virusas įgauna savybes plisti nuo žmogaus žmogui“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Užsikrėtimui būtinas artimas kontaktas
Kaip aiškino virusologas, virusą perduodant nuo žmogaus žmogui plitimo kelias nesikeičia – tam reikalingas artimas kontaktas su kitu asmeniu.
„Tai gali būti odos kontaktas, virusas į kito žmogaus organizmą gali patekti per nepastebimas žaizdas odoje. Lygiai taip pat jis gali patekti oro lašeliniu būdu, bet čia turi būti labai artimas kontaktas. Čia nėra taip, kaip prie kovido, kai atėjęs į patalpą, kurs prieš tai buvo infekuotas žmogus ir paskleidė oro lašelius, gali užsikrėsti.
Kalbant apie šį virusą, visgi reikia, kad būtų artimas kontaktas, persidengtų kvėpavimo zonos, kvėpavimas būtų vos šalia vienas kito – vieno žmogaus kitam. Paprastai virusas išskiriamas iš žaizdų, esančių burnoje, ir tada gali patekti būti perduotas kitam žmogui“, – dėstė S. Čaplinskas.
Pašnekovas priminė, kad buvo ir anksčiau registruotas vienas užsikrėtimo atvejis, kai motina perdavė užkratą vaisiui.
„Dabar naujai registruoti atvejai, kada vis tik, panašu, užsikrėtė galbūt lytinių santykių metu vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Vėlgi klausimas, ar tai buvo artimo kontakto oro lašelinis kelias, ar gleivinių kontaktas lytinių santykių metu. Bet kuriuo atveju turi būti glaudus kontaktas žmogaus su žmogumi, kad vienas kitam perduotų virusą“, – pastebėjo jis.
Mirtina retais atvejais
Nurodoma, kad beždžionių raupų sukelta liga dažnai prasideda simptomais, panašiais į gripo – karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas.
„Tad ne vien tik vyrams, bet ypač vyrams, kurie turi lytinių santykiu su vyrais, žmonėms, kurie artimai bendrauja, važinėja po užsienį, jei atsiranda bėrimai ir ypač į tai atkreipia dėmesį dermatovenerologai, reikia turėti naują budrumą, kad gali būti ir ši liga. Negalvoti iš karto, kad tai vėjaraupiai ar „nekaltas“ bėrimas“, – aiškino S. Čaplinskas.
„Bet kuriuo atveju turi būti glaudus kontaktas žmogaus su žmogumi, kad vienas kitam perduotų virusą.“
Tuo metu mirštamumas nuo beždžionių raupų viruso nėra toks gąsdinantis. „Vienos viruso linijos jis siekia 10 proc., kitos – 1 proc. Panašu, kad ši linija, kuri dabar plinta Europoje, Amerikoje ir kitose šalyse, ne tokia patogeniška“, – teigė virusologas.
Nors mirštamumas nuo šios ligos nėra didelis, nuo jos sveikti gali tekti ir kelias savaites, taip pat gali varginti liekamieji reiškiniai.
„Daugumai lieka pigmentinės dėmės, kai nukrenta šašai. Taip pat nėra iki galo aiškūs ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Jau ir prie vėjaraupių jie būna ir gali labai apsunkinti žmogaus gyvenimą, gali vystytis juostinė pūslelinė vyresniame amžiuje. Tai nuo beždžionių raupų viruso sveikatos liekamieji pažeidimai, panašu, gali būti dar stipresni“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Gali plisti sparčiau nei COVID-19?
Apibendrindamas virusologas konstatavo, kad kol kas dar lieka nežinomųjų, kaip virusas gali keistis toliau.
„Neaišku, kaip toliau gali vystytis virusas, jei ilgiau užsibus vieno žmogaus organizme, vėliau – kito, jis gali įgauti savybes lygiai taip pat kaip COVID-19, ypač omikrono variantas, kuris įgavo tokią savybę, kad dar greičiau plinta nuo žmogaus žmogui.
Kol kas tokio didelio pavojaus nėra, šis raupų virusas neplinta taip greitai kaip vėjaraupių virusas, kuriam yra giminingas. Bet vis tik situacija stebėti reikia ir neaišku, kuo gali pasibaigti tokia viruso kelionė. Pirmą žingsnį jis jau padarė, nes greičiau plinta nuo žmogaus žmogui. Bet ar ta viruso kelionė išsivystys į tai, kad plis daug sparčiau kaip kovidas, kol kas pasakyti per anksti“, – konstatavo jis.
PSO: reikia geriau suprasti beždžionių raupų paplitimą
Portalas tv3.lt primena, kad PSO, antradienį paskelbusi, kad koordinuoja veiksmus su Jungtinės Karalystės ir kitais Europos sveikatos apsaugos pareigūnais dėl naujų protrūkių, taip pat pažymėjo, kad viruso išplitimo riziką dar reikia įvertinti.
„Mums tikrai reikia geriau suprasti beždžionių raupų paplitimą endeminėse šalyse... Kad iš tiesų suprastume, kaip plačiai [jie] cirkuliuoja, jų keliamą riziką ten gyvenantiems žmonėms, taip pat išplitimo [į kitus regionus] riziką“, – antradienį per PSO spaudos konferenciją sakė užkrečiamųjų ligų epidemiologė Maria van Kerkhove.
Pirmasis britų išaiškintas atvejis yra susijęs su kelione iš Nigerijos, bet vėlesni atvejai tikriausiai rodo viruso plitimą pačioje Britanijoje, paskelbė Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra (UKHSA).
„Naujausi atvejai, drauge su pranešimais apie atvejus šalyse visoje Europoje, patvirtina mūsų pradinį susirūpinimą, kad beždžionių raupai gali plisti mūsų bendruomenėse“, – sakė UKHSA vyriausioji patarėja medicinos klausimais Susan Hopkins.
Daugeliu atveju užsikrėtė vyrai po lytinių santykių su vyrais
PSO taip pat nurodė tirianti aplinkybę, kad daugeliu atveju užsikrėtė žmonės, vadinantys save gėjais, biseksualais ar vyrais, turinčiais lytinių santykių su vyrais.
„Matome plitimą tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais“, – reporteriams sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotojas skubiam atsakui Ibrahima Soce Fallis.
„[Tai] nauja informacija, kurios mums reikia, kad deramai ištirtume, geriau suprastume lokalaus plitimo JK ir kai kuriose kitose šalyse dinamiką“, – sakė jis.
Trečiadienį paskelbtame JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) pareiškime pažymėta, kad šalyje nustatytas atvejis „nekelia pavojaus visuomenei ir kad šis asmuo hospitalizuotas, jo būklė gera“.
Kanados Kvebeko provincijos sveikatos apsaugos pareigūnai tiria mažiausiai 13 įtariamų beždžionių raupų atvejų, trečiadienį pranešė visuomeninis transliuotojas CBC.
Pasak CDC, žmonių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų nebuvo užfiksuota 40 metų iki 2017-ųjų, kai liga vėl pasirodė Nigerijoje.
