saulius čaplinskas

Nuo pirmadienio šalyje įsigalioja Galimybių pasas. Jį turintiems bus atveriamos durys į šiek tiek laisvesnį karantiną. Dokumentą bus galima gauti ir turintiems neigiamą, ne daugiau nei prieš parą gautą Covid-19 testo rezultatą. Tačiau užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad toks laikotarpis yra akivaizdžiai per trumpas.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visai neseniai paskelbė, kad nuo Covid-19 pilnai paskiepytiems asmenims nebereikės dėvėti kaukių. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ekspertai sako, kad kaukių atsisakyti pilną vakcinaciją turintiems žmonėms jau būtų laikas ir Lietuvoje. Ypač, kai atsiranda galimybių pasas. Tačiau ministerija atkerta, kad tai svarstyti dar per anksti. Visiškai nuo Covid-19 paskiepyti amerikiečiai gali atsipūsti nuo griežtų karantino reikalavimų.

Vyriausybei nusprendus, kad galimybių pasas bus suteiktas tiems, kurie yra pasiskiepiję pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze kelia abejonių Seimo narei Agnei Širinskienei. Pasak jos, toks sprendimas nepagrįstas jokiais klinikiniais tyrimais ir neatsižvelgta į gamintojų rekomendacijas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad asmenys, gavę  „AtsraZeneca“ vakciną, ir laukiantys antrosios dozės po 12 savaičių, galės pasinaudoti Galimybių paso lengvatomis.

Vakcinavimo nuo Covid-19 tempui šalyje greitėjant ir į šį procesą įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių, vienai grupei skiepo dar teks palaukti – vaikams skiepytis neleidžiama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo klastingojo viruso gali tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys.

Vakcinavimo tempai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje jau pradėti skiepyti vyresni nei 45 m. amžiaus grupės asmenys, o kitur Lietuvoje vakcinos skiriamos vyresniems gyventojams. Kadangi skiepytis gyventojai gali bet kur, žmonės skiepus po šalį pradėjo vaikytis. Tiesiogiai su skiepijimu susiduriantys merai sako nesuprantantys tokios tvarkos ir kaltina keliant betvarkę.

Lietuvoje užfiksavus pirmąjį užsikrėtimo atvejį braziliškąja COVID-19 atmaina ekspertai įspėja, kad ji yra viena iš trijų rūpestį keliančių viruso atmainų. Ši mutacija yra atsparesnė vakcinoms, o rizika užsikrėsti ja – keliskart didesnė nei kitomis viruso atmainomis. Braziliškoji koronaviruso atmaina kaip ir britiška, ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainos patenka į vieną iš trijų viruso klasių – susirūpinimo klasę.

Daugiau nei metus trunkanti Covid-19 pandemija stipriai smogė ne tik šalies ir pasaulio ekonomikai, tačiau ir žmonių fizinei bei psichologinei sveikatai. Vis dažniau kalbama apie tai, kad griežtos karantino priemonės išsisėmė ir laikas išmokti gyventi su virusu.  Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad ateis laikas, kai į koronavirusą žiūrėsime kaip į gripą, tačiau tam gali prireikti 2-3 metų.

Pasaulyje kiekvieną dieną paskiepijant vis daugiau žmonių nuo koronaviruso vis daugiau kalbama, kad tai – vienintelis bilietas į laisvę.  Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad yra dar vienas svarbus momentas.  „Skiepai nuo COVID-19 ligos viešoje erdvėje pristatomi kaip vienintelis „bilietas į laisvę“, tačiau niekas per daug nepaaiškino, jog šio rezultato turėtų būti siekiama įgyvendinant atitinkamą vakcinacijos strategiją.

Nors koronaviruso atvejų skaičius pastarosiomis dienomis siekia virš tūkstančio, Vyriausybė nusprendė laisvinti karantiną. Ekspertų tarybos narys M. Stankūnas teigia, kad apie atlaisvinimą kalbama jau seniai, tačiau jis nežino, ar pasirinktas geriausias laikas. S. Čaplinskas tikina nesuprantantis Vyriausybės elgesio logikos ir teigia, kad dabartinė premjerė nepasimokė iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės klaidų.

Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai. „Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta.

Epidemiologai penktadienio rytą savo „Facebook“ paskyrose pradėjo dalintis žinia, kad jau kiek anksčiau Statistikos departamento skelbta trečioji banga visgi pasiekė Lietuvą. Tiesa, prognozuojama, kad ji nebus tokia grėsminga, o Vyriausybės sprendimas pradėti karantino atlaisvinimą – teisingas. Profesorius Saulius Čaplinskas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kiek kitokių aspektu.

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Nuo kai kurių ligų skiepijamės nuolat, tačiau, kad nesusirgtume kitomis, užtenka vieno ar dviejų skiepų per visą gyvenimą. O kaip bus su Covid-19? Pakaks jau gautų dviejų vakcinos dozių ar reikės skiepytis kasmet? Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nėra, tad ir Lietuva jokio plano dėl revakcinacijos neturi. Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad rūpintis revakcinacija reikia jau dabar.

Mokslas sukūrė vakcinas, kurios padėjo suvaldyti virusus anksčiau. Padės ir dabar. Praėjo daugiau nei metai nuo pirmojo karantino pradžios ir per šį laikotarpį jau pripratome gyventi kitaip, nei buvo įprasta. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie tai ar vakcina nuo Covid-19 taps bilietu į laisve.

Nuo trečiadienio Vyriausybei leidus judėti tarp savivaldybių, tokį sprendimą įvertino ir profesorius Saulius Čaplinskas.  Pasak profesoriaus, šį žingsnį žengti reikėjo jau anksčiau, mat tai padės sumažinti gyventojų jaučiamą įtampą.   „Panaikinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Labai sveikintinas, nors ir gerokai vėluojantis sprendimas. Tai leis sumažinti gyventojų įtampas, pyktį ir dalinai amortizuos pandeminį nuovargį“, – sako S. Čaplinskas.

Vietoj nuolat besitęsiančio karantino – dvi savaitės ribojimų, o tuomet trys mėnesiai laisvės. Būtent tokia kovos su COVID-19 pandemija idėja šovė Seimo nariui Gintautui Paluckui, siūlančiam peržiūrėti karantino ribojimus ir trukmę. Socialdemokratas G. Paluckas Vyriausybei siūlo apsvarstyti dabartinio karantino alternatyvą. Politiko manymu, būtų protinga karantiną įvesti ir atšaukti cikliškai, t. y., 14 dienų gyventume karantine, po to tris mėnesius laisvėje, ir taip toliau.

Anapilin išėjus sutuoktinio artimajam keliauti į laidotuves kitoje savivaldybėje anot policijos – draudžiama, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pareigūnus skatina vadovautis žmogiškumo principu. Tuo tarpu, virusologo manymu, toks draudimas išvis nebeturėtų egzistuoti.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos, o artėjant Velykoms šalyje buvo atnaujinti ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, kurie tęsis iki baigsis šventinis Velykų savaitgalis.

Lietuvą pasiekė Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina, nerimą kelianti dėl savo galimo atsparumo jau egzistuojančioms vakcinoms. Teigiama, kad net ir paskiepyti ar COVID-19 persirgę žmonės gali ir vėl užsikrėsti. Kas šiuo metu žinoma apie šią mutaciją ir kokį papildomą pavojų ji gali sukelti? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Artėjant vasarai ir vis dažniau saulei palepinant savo spinduliais, socialiniuose tinkluose viena po kito kyla diskusijos – kokius akinius nuo saulės išsirinkti. Vienas neįprasčiausių pasiūlymų šiemet – akinių nuo saulės ir veido skydelio hibridas. Internete galima rasti, kad tokie skydeliai parduodami vos už kelis eurus.

Vis augant koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje, visų akys nukreiptos į Vilnių – čia situacija viena blogiausių. Vilniečius taip pat neramina ir kalbos apie galimą lokalaus karantino įvedimą. Tačiau ar ši priemonė atneštų realios naudos? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Nerimą sėja ir galimas karantino griežtinimo priemones žada toliau plintančios koronaviruso atmainos. Štai antradienį pranešta apie Lietuvoje užfiksuotus du Pietų Afrikos mutacijos atvejus. Visgi specialistai skuba raminti, kad turimos vakcinos pakankamai veiksmingos ir prieš mutavusį virusą.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt” nagrinės šiuo metu itin aktualų klausimą – reikia skiepytis ar ne? Jei reikia, tai kokia vakcina? Studijos svečiai: gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Šią savaitę pasikeitė reikalavimai keliautojams. Nuo trečiadienio norint atvykti į Lietuvą privaloma turėti neigiamą koronaviruso testą. Tačiau kelionių organizatoriai ir patys keliautojai piktinasi, kad valdžios sprendimas buvo menkai iškomunikuotas, o nuo kelionių žmones gali atbaidyti ne tik vis dar privaloma izoliacija grįžus, bet ir testų kainos.  Dar praėjusį trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo šios savaitės keičiasi kai kurie karantino režimo reikalavimai.

Pirmadienį skubiai sušauktas Vyriausybės posėdis dėl privalomo galimai sergančių asmenų ir darbuotojų testavimo baigėsi nė neįsibėgėjęs. Pristatant įstatymo pataisas buvo panaudota sąvoka „priverstinis testavimas“. Tarp ministrų kilo diskusija, posėdis netrukus buvo nutrauktas. Šalies sveikatos priežiūros ekspertai ir darbdaviai sako nusivylę Vyriausybės komunikacija.

Penktadienį pasibaigus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko nedarbingumui, jis yra atleidžiamas iš užimamų pareigų, BNS informavo sveikatos ministro atstovė Aistė Šuksta. „Ponas Čaplinskas dirba, jo biuletenis baigėsi vasario 26 dieną ir buvo nepratęstas. Taigi šiandien, kovo 1 diena yra laikoma jo atleidimo diena“, – BNS sakė A. Šuksta. S. Čaplinską atleisti nuspręsta dar lapkričio 5 dieną, tačiau jis turėjo nedarbingumą.

Neseniai Lietuvą apskriejo Statitikos departamento žinia, kad Lietuvoje esą prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Antradienį apie nerimą keliančius ženklus prezidentūroje prabilo ir Sveikatos tarybos ekspertai. Bet ar tikrai į Lietuvą ateina trečioji koronaviruso banga? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Profesorius Saulius Čaplinskas antradienį pasidalijo mintimis apie pasirodžiusį siūlymą nepripažinti medvilninių kaukių ir leisti gyventojams dėvėti tik medicinines. Pasak profesoriaus – medvilninių kaukių dėvėjimas nėra blogis ir jokiu būdu nereikia drausti jų dėvėti. „Dėl medvilninių kaukių – grubi komunikacinė klaida. Siūlymas drausti medvilninių kaukių dėvėjimą yra neadekvatus, ne laiku ir ne vietoje, kuris pirmiausia suklaidino visuomenę.

Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad komunikacija yra silpniausia atsako į pandemijos dalis, o tai rodo ir diskusijos apie vakcinas. Konservatorė Paulė Kuzmickienė stebisi tokiais profesoriaus žodžiais ir mano, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) šioje vietoje nepadaro savo darbo.

COVID-19 pandemija Lietuvoje pamažu blėsta, Vyriausybė žingsnis po žingsnio ruošia labiau švelninti karantiną, vis daugiau Lietuvos gyventojų paskiepijami. Tačiau ekspertai ragina nenusiteikti per daug optimistiškai ir neįtikėti, kad ši COVID-19 banga – Lietuvai paskutinė. Nieko panašaus, specialistų teigimu – net ir skiepai neužkirs kelio trečiajai koronaviruso bangai šalyje.

Profesorius Saulius Čaplinskas, vertindamas dabartinius karantino suvaržymus, tikina, kad dabar svarbiausia ne ką drausti, o kaip užtikrinti, kad socialinis gyvenimas būtų atlaisvintas. Kaip rašė profesorius, socialinio gyvenimo „užrakinimas“ gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Jau laikas keisti mastymo paradigmą iš „ką DRAUSTI“ į „ką LEISTI“. Koronavirusas atėjo visiems laikams. Dėl to sutaria visi.

Ieškant Anglijoje sparčiai išplitusios koronaviruso atmainos, Lietuvoje rasta kita atmaina. Žinia apie naują viruso atmainą dalį gyventojų išgąsdino, tačiau specialistai sako, kad bijoti nereikėtų. Šiuo metu Lietuvoje jau yra bent 20 skirtingų koronaviruso linijų, bet apie itin pavojingas mutacijas kol kas nežinoma. Dar visai neseniai Lietuvoje ieškota Didžiojoje Britanijoje sparčiai išplitusios koronaviruso atmainos.

Ant Seimo narių stalų radus Covid-19 viruso pėdsakų viešojoje erdvėje atsirado baimė: nejaugi užsikrėsti ir nuo stalų ar kitų paviršių? Profesorius Saulius Čaplinkas tokią baimę neigia. Eksperto teigimu, viruso pėdsakai ligos sukelti negali, tai tik reiškia, kad toje aplinkoje buvo žmogus sergantis šia infekcija. Ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje virusologas dalinosi pastebėjimais apie viruso pėdsakų paiešką.

Šalyje po ilgos pertraukos iškritus gausiam sniegui žmonės, o ypač vaikai suskubo pasidžiaugti snieguotais kalnais ir kalvomis. Tačiau dėl galimo koronaviruso plitimo besibūriuojant žmonėms Lietuvos policija visus susirinkusius praėjusį savaitgalį bandė išvaikyti. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad toks žmonių vaikymas yra perteklinis.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Nors užsikrėtimo koronavirusu skaičiai po truputį mažėja, tačiau vis tiek kiekvieną dieną skaičiuojame tūkstančius naujų atvejų ir keliasdešimt naujų mirčių.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi teisinio pagrindo pakeisti savo pirmtako Aurelijaus Verygos sprendimo dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko atleidimo iš pareigų. Ministro patarėja Aistė Šuksta BNS teigė, kad A. Dulkys susipažinęs su komisijos, kuri vertino S. Čaplinsko darbą, išvadomis ir neabejoja jų patikimumu. „Šiuo metu situacija nepasikeitusi nuo to, kokia ji buvo prieš tai.

Kaip pandemija paveiks ne tik fizinę, bet ir emocinę mūsų sveikatą? Laida „Sveikata.lt“ kalbina psichiatrą Raimundą Alekną, bei virusologą, prof. Saulių Čaplinską, kurie atsakys į mums rūpimus klausimus.  Už sveikatą, ne mažiau svarbi yra mūsų psichologinė būsena. Karantino metu pradedame gedėti savo buvusio gyvenimo, o psichiatras Raimundas Alekna šį gedėjimą išskiria į tris etapus: neigimo, pykčio ir depresijos stadijas. Būtent pastaroji šiuo metu yra apėmusi daugelį žmonių.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Lietuvoje epidemiologinei situacijai ir toliau blogėjant, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslinės publikacijos išvadomis, nurodančiomis, kurios nemedicininės intervencijos efektyviausiai gali sumažinti koronaviruso plitimą. Medicinos mokslų daktaras S. Čaplinskas, analizuodamas mokslinės publikacijos išvadas, įvardija esmines nemedicinines priemones, kurios padėjo užkirsti kelią Covid-19 plitimui.

Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigalios griežtos koronaviruso pandemijos valdymo priemonės, o karantinas pratęstas iki sausio 31 d. Jei situacija nesikeistų, ligoninėse sausio viduryje būtų gydoma net 1 tūkst. daugiau pacientų nei dabar, informavo Sveikatos ekspertų tarybos narys Algis Džiugys. Jis pažymėjo, kad neigiamų pasekmių turės ir mažiausias atsipalaidavimas šventiniu laikotarpiu.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Lietuvoje ir toliaus sparčiai plintant koronavirusui, prof. Saulius Čaplinskas pasidalijo moksline analize, kurioje paaiškinama, kam yra didesnė rizika užsikrėsti koronavirusu – vyrams ar moterims. Kaip socialinėje paskyroje rašė profesorius, dažniausiai įvairios ligos kamuoja vyrus. Būtent tokia tendencija išryškėjo ir per pandemiją – vyrų mirštamumo rodikliai nuo koronaviruso yra didesni.

Dėl COVID-19 pandemijos kitos ligos, o ypač kvėpavimo takų infekcijos šaltuoju metų laiku, niekur nedingo. Specialistai pastebi, kad koronavirusui valdyti skirtos priemonės teigiamai veikia sergamumą ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tačiau kartu įspėja, kad vienu metu susirgus ir naujuoju virusu, ir gripu pasekmės gali būti daug liūdnesnės.

Užsikrėtusiųjų  koronavirusu skaičiai auga, per praėjusią parą nustatyti 442 atvejai, lovos ligoninėse skirtos kovidiniams ligoniams tirpsta ir vis dažniau girdime, kad antrajai bangai nepasiruošta. Kiek padės nuo pirmadienio įvedamas karantinas, kalbame su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku. Laba diena. Jūs sakote, kad antrajai bangai pasiruošta netinkamai.

Sekmadienį laidoje Sveikata.lt vėl nagrinėjame mums visiems svarbias ir aktualias temas. Laidos vedėja gydytoja Asta Dumbliauskienė kalbindama svečius atsakys į ne vieną rūpimą klausimą. Sužinosime, kas yra stresas bei kaip su juo kovoti, taip pat išgirsime apie pakankamai naują ir inovatyvų būdą gydytis žarnyno ligas.

Europos ligų prevencijos centras paskelbė testavimo dėl COVID-19 strategijas ir tikslus, remiantis naujausia moksline literatūra bei įvairiose šalyse sukaupta gerąja testavimo patirtimi. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Rudens sezonas pažeria ir įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau pradėjusi varvėti nosis visgi nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija. Specialistai primena pagrindinius simptomus, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas vardija pagrindinius simptomus, būdingus dabar daugiausiai linksniuojamai COVID-19 infekcijai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas savo socialinėje paskyroje pasidalijo informacija, kokia yra rizika užsikrėsti koronavirusu lėktuve. Pasak profesoriaus, nors lėktuvuose yra įrengti specialūs filtrai, galintys sumažinti viruso plitimo riziką, tačiau tikimybė rizika užsikrėsti visgi išlieka. „Komerciniuose lėktuvuose įrengti HEPA filtrai, kurie yra naudojami ligoninių izoliatoriuose ir surenka 99,97 proc.