Nuo rugsėjo 13-osios gyventojams, kurie neturi galimybių paso, negalima patekti į dalį prekybos vietų, taip pat jiems neteikiama dalis paslaugų.
Gerasis scenarijus
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė įžvelgia, kad galimybių pasas Lietuvoje būtų nebereikalingas, kuomet šalis pasiektų labai aukštą vakcinacijos rodiklį, ypač kalbant apie senyvo amžiaus žmones.
„Bent jau pasiekus 90 proc. atvejų ribą, ypač vyresnio amžiaus žmonių, nereikėtų galimybių paso“, – tv3.lt sakė Ž. Gudlevičienė.
Jos teigimu, paskiepyti 100 proc. vyresnio amžiaus gyventojų neįmanoma, nes visada atsiras dalis gyventojų, kurie negali skiepytis dėl savo sveikatos būklės.
Jai antrina ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, akcentuojantis, kad kol kas galimybių pasas sprendžia nevakcinuotųjų pandemijos problemą.
„Tai reiškia, kai nevakcinuoti užsikrečia. Pagal tyrimą, kurį atliko Statistikos departamentas, mes žinome, kad vakcina yra efektyvi ir sergantys vakcinuoti žmonės spaudimo sveikatos apsaugos sistemai nesukelia“, – tv3.lt sakė V. Zemlys-Balevičius.
„Kai mes matysime, kad nevakcinuotųjų epidemija baiginėjasi, kad krenta nevakcinuotųjų susirgimų skaičius ir atitinkamai krenta jų dalis ligoninėse, jų mažiau miršta, tada galimybių paso naudojimas neteks prasmės“, – pridūrė mokslininkas.
Čia pat jis pateikia Danijos pavyzdį. Būtent ši šalis pirmoji pasaulyje įsivedė galimybių pasą ir jau nusprendė jo atsisakyti, kai paskiepytų suaugusiųjų dalis šalyje pasiekė 90 proc., o bendras vakcinuotos populiacijos rodiklis perkopė 72 proc.
„Mes turime pavyzdį Daniją, kur turi suvakcinavusi visas pažeidžiamas amžiaus grupes. Netgi bendras populiacijos procentas yra pakankamai aukštas. Jie žiūri į savo atvejus, mato augimą, bet nėra augimo ligoninėse, reiškia, jie jau perėjo iš nevakcinuotųjų epidemijos į vakcinuotųjų epidemiją“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
Kol Lietuva nepasiekė vakcinuotųjų epidemijos, tol kalbėti apie galimybių paso atsisakymą neįmanoma.
„Kai tai bus pasiekta, kai mes matysime realų, rimtą atvejų kritimą tarp nevakcinuotų ir atsipalaidavimą ligoninėse, tada tikrai bus galima kalbėti apie galimybių paso nuėmimą. O iki tol, deja, kol tie skaičiai kyla, kol yra spaudimas sveikatos apsaugos sistemai, kalbėti negalima“, – pažymėjo mokslininkas.
Blogasis scenarijus
Tačiau galimybių pasas taptų bevertis ne tik geriausiuoju, bet ir blogiausiuoju scenarijumi, įspėja specialistai. Ž. Gudlevičienė teigia, kad jo bus galima atsisakyti, jei tektų pereiti prie itin griežtų ribojimų.
„Viskas priklauso nuo sveikatos sistemos perkrovimo. Jau šiuos signalus mes girdime iš medikų. Tai yra svarstoma, ką toliau daryti, ką ir kur riboti. Ten, kur labiausiai plinta infekcija, ten ir reikėtų riboti“, – sakė premjerės patarėja.
Jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje turime dvi silpniausias grupes, kurių saugumu reikia rūpintis, tai – vaikai ir senjorai.
„Šiandien daug mokyklų išeina į izoliaciją, į nuotolinį mokymą. Tai yra vienas rizikos veiksnys. Bet noriu priminti, kad Vyriausybė jau pavasarį skelbė, kad išliks prioritetu kontaktinis mokymas ir mokyklų neuždarymas. Tai čia mes ribosime pačiu juodžiausiu scenarijumi.
Toliau matome kitą pusę, kur infekcija plinta – tai senyvo amžiaus žmonės. Tai turime dvi grupes – vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Artimiausiu metu uždaryti tikrai niekas nežada, todėl riekia ieškoti kitų sprendimo variantų. Atsiremiame ten, kur yra didžiausi susibūrimai ir infekcijos plitimas“, – pažymėjo Ž. Gudlevičienė.
Galimybių pasas savo jau padarė
O štai virusologijos profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad galimybių pasas savo pagrindinį darbą jau atliko – jis paskatino dalį gyventojų skiepytis.
„Jo trumpoji nauda, panašu, kad jau yra pasiekta, dėl to, kad paskatino dalį žmonių pasiskiepyti. O dabar toliau labai svarbu, kad nesigautų atvirkštinis variantas, – kad kai kurie žmonės, kurie turi galimybių pasą, negalvotų, kad jis juos apsaugos, tai gali būti klaida“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.
Profesorius ragina pasiskiepijusius ar COVID-19 persirgusius gyventojus nesielgti neatsakingai, galvojant, kad turimas imunitetas juos apsaugos nuo naujų viruso atmainų.
„Tikėtis, kad šį žiemos sezoną, mes neturėsime tokio kovido augimo, kaip praeitą sezoną, nėra jokio pagrindo. O gi todėl, kad mes turime tarsi kito viruso pandemiją – delta atmainos pandemiją, kuris plinta daug sparčiau nei Uhano variantas, kuriuo užsikrėsti užtenka daug trumpesnio laiko, reikia prikvėpuoti daug mažesnės infekcinės dozės, inkubacinis laikotarpis trumpesnis, vienas žmogus išskiria 10 kartų daugiau viruso nei užsikrėtęs Uhano variantu“, – akcentavo S. Čaplinskas.
Jis pažymi, kad bendros prevencijos priemonės ir persirgusiems, ir pasiskiepijusiems gyventojams išlieka tos pačios: tai atstumų laikymasis, patalpų vėdinimas. Be to, anot S. Čaplinsko, ne ką mažiau svarbu reguliariai testuoti net ir tuos gyventojus, kurie turi galimybių pasus.
„Testavimas yra vienas iš pagrindinių kovos su delta pandemija uždavinių šalia skiepų. Būtų neteisinga kalbėti vien apie skiepus ar vien tik apie testavimo apimtis. Reikia kompleksiškai galvoti, kaip didinti toliau testavimo apimtis, kaip tiems žmonėms, kuriems galbūt jau išblėsto imunitetas, kuo greičiau gauti sustiprinančiąją dozę, ir kaip kuo greičiau diagnozuoti tuo asmenis, kurie net pasiskiepiję ar persirgę galbūt gali platinti virusą“, – kalbėjo profesorius.
Penktadienį pranešta apie nustatytus 1464 naujus COVID-19 atvejus, mirė 14 žmonių. 3,5 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse gydomi 1005 žmonės.
