Dar pirmadienį girdėjome ekspertų svarstymų, ar nereikėtų aukštą vakcinacijos lygį pasiekusioms bendruomenėms leisti gyventi laisviau. Apie tai pirmadienį ryte kalbėjo Sveikatos tarybos ekspertų atstovas Kęstutis Petrikonis.
Tačiau pirmadienį vakare sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūninė teigė, kad dar šią savaitę gali grįžti tam tikri griežtesni ribojimai. Viceministrė sakė, kad svarstoma grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą.
Tą patį antradienį patvirtino ir ministras Arūnas Dulkys.
Kai kuriems sveikatos priežiūros ekspertams toks staigus dviejų skirtingų nuomonių pasikeitimas viešojoje erdvėje kelia nerimą.
„Blaškymosi neturėtų būti“
Vilniaus universiteto profesorius infektologas Vytautas Usonis mano, kad valstybės pareigūno, šiuo atveju viceministrės A. Bilotienės-Motiejūnienės ir Sveikatos ekspertų tarybos nario K. Petrikonio požiūriai skirtis neturėtų.
„Patarėjai yra tam, kad sudarytų analizę, duotų patarimus darantiems sprendimus. Manau, kad tokio blaškymosi neturėtų būti“, – tv3.lt sako V. Usonis.
Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad jau seniai kalbama apie tai, jog bendruomenėms, pasiekusioms aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, būtų galima taikyti laisvesnes sąlygas.
„Tai neprieštarauja epidemiologijos ar užkrečiamųjų ligų kontrolės dėsniams. Apie tai specialistai kalba jau labai seniai. Nuo pavasario kalbama, kad plėtojant skiepijimo programą būtų galima akcentuoti būtent kolektyvus, kur veikla uždaresnė. Buvo ir rekomendacijos stambioms įmonėms organizuoti papildomą skiepijimo programą savo įmonėje.
Logika yra teisinga, tokia, kad jeigu tokio kolektyvo viduje pasiekiamas kolektyvinis imunitetas, 90 proc. – logiškas skaičius galvojant apie delta atmainą – tokio kolektyvo viduje iš tikrųjų galėtų būti laisvesnis priešepideminis režimas“, – komentuoja V. Usonis.
„Taip gimsta sąmokslo teorijos“
Užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas situaciją, kai sveikatos ekspertų ir ministerijos siūlymai skiriasi, vertina kaip pavyzdį, kaip gimsta melagienos. Iš Sveikatos ekspertų tarybos atstovo lūpų girdėjome svarstymus dėl tam tikrų ribojimų atlaisvinimo, tačiau netrukus išgirdome ministerijos svarstymų grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą.
„Taip ir gimsta įvairios sąmokslo teorijos ir žmonių nepasitikėjimas. Laikas matyti, suvokti, kad čia yra didžiausia problema, kad bet koks viešasis kalbėjimas, ypač politikų, turi būti atsakingas. Taip pat ir ekspertų, nes politikai dažnai remiasi ekspertais“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Pasak specialisto, negerai, kad ribojimai visuomenei pateikiami kaip tikslas. Jo vertinimu, apie ribojimus turėtų būti komunikuojama kaip apie priemonę, kuria siekiama suvaldyti pandemiją.
„Dabar kalbame apie ribojimus kaip apie tikslą. Tada ir yra pasimetimas, neaišku, kam tas ribojimas ir ko juo norima pasiekti. Jeigu ribojimas reikalingas tam, kad pasiektume uždavinio tikslus, tada taip reikia ir pasakyti – kokie tikslai, koks uždavinys ir kokiam laikui. Apie tai tie, kurie sprendimus priima, ir turėtų komunikuoti“, – sako S. Čaplinskas.
Kadangi už ribojimų priėmimą ekstremaliosios situacijos metu atsako operacijų vadovas A. Dulkys, pasak profesoriaus, jis ir turėtų komunikuoti aiškiau bei visuomenei pasakyti, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai yra priimami.
„Kai prieš tai išleidžiama kažkokia antis, kai neapibrėžta komunikacija arba kai komunikuoja tie žmonės, kuriais visuomenė nepasitiki ar jų nežino, turime tokį chaosą. Tai sėja nepasitikėjimą, cinizmą ir sąmokslo teorijas“, – teigia S. Čaplinskas ir priduria, kad sergamumui didėjant, tai pastato visuomenę į pavojingą situaciją.
Pasigenda lyderio
S. Čaplinskas pastebi, kad pristatant galimybių pasą buvo skelbiama, kad tai yra priemonė, skatinanti visuomenę vakcinuotis. Tačiau ar skatinimas veikia, S. Čaplinskas abejoja.
„Žiūrėkite, viceministrė aiškiai pasakė, kad iš 200 žmonių, kuriems vakcina Trakuose buvo atnešta iki durų, 12 pasiskiepijo. Jau anksčiau buvau pasakęs mintį, kad neužtenka vakciną atnešti prie durų, jei tų durų niekas neatidarys. Konkrečiai buvo įrodyta.
Taip ir įvyko, kad neužtenka kalbėti vien tik apie vakcinų prieinamumą, jei dideliai daliai visuomenės jau susiformavo abejonės. Reikia išsklaidyti tas abejones, kad atsirastų motyvacija skiepytis“, – sako S. Čaplinskas.
Rugsėjo 13 d. įsigaliojus ribojimams galimybių paso neturintiems žmonėms, į prekybos centrus gyventojai gali patekti tik su galimybių pasu. Tiesa, jiems viduje dėvėti kaukių nebeprivaloma.
Pastebėta, kad jų gyventojai ir atsisakė, dalis prekybos centrų lankytojų viduje ėmė vaikščioti be kaukių.
„Tai dar kartą įrodo, ką kalbėjome, kad neteisinga, miglota ir abejotina žinia, sprendimų kaitaliojimas tik dar labiau didina visuomenės nepasitikėjimą ir ją klaidina.
Moksliniai duomenys seniai aiškūs, kad, ypač atsiradus delta atmainai, ir paskiepytas, ir persirgęs žmogus, jei gauna infekcinę dozę, gali infekcinis procesas pradėti vystytis organizme, tai yra jis gali tapti užkrečiamas ir platinti virusą, tik daug trumpesnį laiką negu paskiepytas ar persirgęs žmogus. Vienas neteisingai iškomunikuotas sprendimas sukelia abejones. Kai žmonės mato dar vieną tokį patį nelogiškumą, iš viso dingsta pasitikėjimas“, – teigia S. Čaplinskas.
Profesorius svarsto, kad taip nutinka dėl to, kad valdant pandemiją politikams reikalingas greitas rezultatas. Todėl siekiant kuo spartesnio visuomenės vakcinavimosi buvo gautas atvirkštinis efektas.
„Dalis žmonių viešai deklaruoja, kad jie yra pasiskiepiję, bet iš principo neims galimybių paso. Tai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvoje nėra skiepų komunikacijos lyderio, kuriuo žmonės pasitikėtų, kuris būtų kompetetingas ir sugebėtų atsakyti į žmonių klausimus“, – sako S. Čaplinskas.
Žaidimas dėl kaukių
Paklaustas, ką mano apie idėją kaukių dėvėjimą vėl paversti privalomu, profesorius V. Usonis pastebi, kad apskritai kaukių dėvėjimas yra savotiškai demonizuojamas. Kaukės turėtų būti suvokiamos ne kaip bausmė, o kaip profilaktinė priemonė apsisaugoti nuo užsikrėtimo.
„Paimkime iš žmogaus, dėvinčio kaukę, pusės. Eidamas į viešą vietą aš žinau, kad man yra grėsmė. Mano interesas yra apsisaugoti ir kaukę aš užsidedu. Šiuo metu esu ne Lietuvoje ir galiu pasakyti, kad žmonės kaukes dėvi ir netgi lauke pamatę, kad artėja kitas žmogus, jie patys užsideda kaukę“, – teigia V. Usonis.
Pasak V. Usonio, požiūris, kai gyventojai kaukes dėvi tik tada, jei tai liepiama, yra ydingas. Žmonėms turėtų būti išaiškinta, kodėl kaukių dėvėjimas yra reikalingas.
„Pažiūrėkite į skaičius, kiek susirgimų, kiek mirčių. Iš tikrųjų, pandemija nėra suvaldyta ir visi kažką turime padaryti. Čia neturėtų būti žaidimo, kad valdžia liepia, aš priešinuosi ar dar kažkas“, – komentuoja V. Usonis.
Vertinant epidemiologiškai, kaip sako specialistas, kaukes dėvėti reikėtų visur, kur prie kitų žmonių priartėjame mažesniu nei 2 metrų atstumu. Todėl rekomenduoti, kad būtent kažkuriose patalpose kaukės būtų privalomos, sunku.
„Turi būti barjeras, kad to kito žmogaus seilių lašeliai su oru nepatektų į mano kvėpavimo takus, kad mano iškvepiamas oras nepatektų į kito žmogaus kvėpavimo takus. Kitaip sakant, kad neplatintume infekcijos“, – sako V. Usonis.
Sveikatos specialistai svarsto, kad vakcinuotos bendruomenės galėtų gyventi laisviau
Sveikatos specialistai pradeda svarstyti, kokių ribojimų būtų galima atsisakyti ten, kur dauguma gyventojų yra pasiskiepiję.
Sveikatos tarybos ekspertų atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis sako, kad dar rugsėjo mėnesį Sveikatos ekspertų taryba ketina siūlyti atlaisvinti kai kurias pandemijos priemones.
Pasak profesoriaus, visų pirma į laisvesnį režimą galėtų pereiti dideli pasiskiepiję kolektyvai.
„Planuojame kalbėti apie specialias zonas, kur žmonės galėtų jaustis saugūs, pradžioj didelės įstaigos, kur pasiskiepiję virš 90 proc., tai universitetai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė K. Petrikonis.
„Matydami situaciją aukštosiose mokyklose, kaip pandemija keičiasi, galbūt, jei būtų galimybė, kad tam tikri regionai, bendruomenė, kur merai labai padirbėjo, galbūt ieškoti galimybių ten atlaisvinti gyvenimą, regiono ar rajono ribose“, – kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos atstovas.
Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali būti įvesti sugriežtinimai patalpose vykstantiems renginiams, pavyzdžiui, reikalavimai dėl apsaugos priemonių privalomo dėvėjimo.
„Šią savaitę turėsime vienokius ar kitokius sprendimus“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė viceministrė.
Viceministrės teigimu, renginiai lauke turi apribojimus – asmenų srauto arba skaičiaus tam tikru atstumu.
Pasak jos, tokie renginiai būtų paskutiniai, apie kuriuos būtų kalbama, nes, A. Bilotienės-Motiejūnienės įsitikinimu, daug pavojingesni sveikatai yra viduje vykstantys renginiai.
„Žiūrėsime, ką galėtume sugriežtinti, kadangi mūsų tikslas yra neriboti maksimaliai ūkinės veiklos, taip pat kuo ilgiau išlaikyti vaikus mokyklose, užtikrinti kontaktinį ugdymą. Vadinasi, tikėtina, kad pirmas žingsnis būtų apsaugos priemonių dėvėjimas bent jau uždarose patalpose“, – tvirtino A. Bilotienė-Motiejūnienė.
„Jeigu kalbėtume apie griežtinimų atlaisvinimą, mes turime galimybių pasą, kur atskiriami srautai, ir blogėjant situacijai gali būti kalbama apie griežtesnį kaukių dėvėjimą arba jų dėvėjimą papildomai tam tikrose srityse. Mūsų sąmoningumas parodė, kad prekybos centruose, kur teko pačiai apsilankyti ir smalsumo vedamai pasižiūrėti, kokia situacija, kiek žmonių dėvi apsaugos priemones, apsaugos priemonių mes nedėvime“, – pridūrė ji.
Praėjusią parą nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
15 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
2746 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7866 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo 15.
