Pirma, epidemiologai ne kartą yra akcentavę, kad revakcinacijai geriausiai yra tinkamos iRNR tipo vakcinos kaip „Pfizer“ ir „Moderna“. Antra, gyventojai galėjo būti susidarę klaidingą įspūdį, kad „Janssen“ vakcinos apskritai reikės tik vienos dozės, tad dabar ja tiesiog nepasitiki.
Vengia revakcinuotis „Janssen“
Pernai metų viduryje „Janssen“ vakcina buvo kone geidžiamiausia. Tuo metu buvo skelbiama, kad skiepytis nuo COVID-19 reikės du kartus, apie trečią ir ketvirtą dozę buvo tik diskutuojama. Gyventojai graibstė „Janssen“ vakciną dėl to, nes buvo žadama, kad imunitetui įgyti užteks vienos jos dozės.
Masinei vakcinacijai prasidėjus, skiepytis Lietuvoje buvo galima keturių gamintojų vakcinomis: „Janssen“, „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. Gyventojams reikėjo skiepytis du kartus, išskyrus tada, jei vakcinuotis jie pasirinko „Janssen“ vakcina. Pirminei imunizacijai susidaryti pakako vienos jos dozės.
Būtent dėl šios priežasties skiepytis „Janssen“ skubėjo vilnietis Tadas.
„Kai prasidėjo vakcinacija, turėjau kraustytis, todėl norėjau sutaupyti laiko. Maniau, kad nebereikės daugiau niekada skiepytis vėl, tai pagalvojau, kad „Janssen“ bus greičiausia ir patogiausia“, – tv3.lt sakė vaikinas.
Vis dėlto prasidėjus revakcinacijai tokių gyventojų, kaip Tado, nuotaikos pasikeitė. Pasiskiepiję pirma „Janssen“ vakcinos doze, atėjus laikui revakcinuotis, dažnai rinkosi kitokią vakciną. Tadas išgirdo epidemiologų rekomendacijas ir nusprendė skiepytis ne ta pačia vakcina, kaip pirmąja.
Tačiau, pavyzdžiui, vilnietė Laura (vardas pakeistas – aut. past.) jau iš karto žinojo, kad revakcinuosis bet kokia kita vakcina, tik ne „Janssen“. Skiepytis antrą kartą ji pasirinko su „Pfizer“.
„Kai pasiskiepijau pirmą kartą, man buvo labai bloga. Visą naktį laikėsi pakilusi temperatūra. Atsiradus galimybei skiepytis antra doze, skiepijausi „Pfizer“ vakcina, tačiau tik dėl to, nes bijojau tos pačios reakcijos kaip į „Janssen“ vakciną“, – tv3.lt pasakojo mergina.
Tokių žmonių kaip Tadas ir Laura Lietuvoje – ne vienas tūkstantis. Statistikos departamento praėjusių metų gruodžio 19-osios duomenys rodo, kad „Janssen“ vakcina yra pasiskiepiję 249 097 asmenys. Ta pačia vakcina revakcinavosi 3 747 žmonės, 3 323 antram skiepui rinkosi „Pfizer“, 244 žmonės revakcinavosi „Moderna“.
50 gyventojų, pasiskiepijusių „AstraZeneca“, revakcinacijai rinkosi „Janssen“. 41 žmogus, pasiskiepijęs „Pfizer“, revakcinacijai rinkosi „Janssen“. Pasiskiepijusių „Moderna“ ir vėliau besirinkusių „Janssen“ nebuvo.
Įvardijo populiarumo priežastį
Prie vasarą išaugusio „Janssen“ populiarumo prisidėjo Nacionalinis kraujo centras. Vasarą Nacionalinis kraujo centras organizavo mobilias vakcinacijos komandas. Komandų išvykų metu buvo skiepijama tik „Janssen“ vakcina.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas pastebi, kad tuo metu, kai buvo pasiektas šios vakcinos populiarumo pikas, gyventojai ją dažniausiai rinkosi dėl vienos pagrindinės priežasties – imunitetui įgyti užteko vienos vakcinos dozės. Tačiau skiepyti šia vakcina labiau norėjo ir patys specialistai – dirbti su šia vakcina tiesiog patogiau.
„Kadangi skiepijome žmones be registracijos, nežinojome, ar sugrįšime į tą pačią vietą revakcinuoti, o jei sugrįšime, tai nežinojome, kada. Ši vakcina ir mums, ir žmonėms buvo labai patogi. Pajuokaučiau, kad šią vakciną rinkosi truputį mažiau į skiepus linkę žmonės, nes suprato ją kaip saugesnę alternatyvą – reikėjo ne dviejų, bet vienos dozės“, – tv3.lt pasakoja D. Gutauskas.
Pasak jo, skiepijęsi šia vakcina gyventojai taupė laiką, mat įmunitetas susiformuoja greičiau, tad ir galimybių pasas buvo išduodamas anksčiau. Vasara buvo kelionių metas, tad greičiau gauti galimybių pasus gyventojams buvo labai aktualu.
„Janssen“ vakcina gyventojų akyse prarado prasmę
Šiuo metu Nacionalinis kraujo centras skiepija tik „Pfizer“ vakcina. D. Gutauskas pastebi, kad gyventojai „Janssen“ vakcinos nepasigenda ir mielai skiepijasi „Pfizer“ skiepu – jis šiuo metu yra populiariausias.
D. Gutauskas primena, kad epidemiologai rekomenduoja skiepytis skirtingų tipų vakcinomis. Jei pirmąsias dozes gavote vektorinės vakcinos, revakcinuotis rekomenduojama iRNR tipo vakcina.
Tai rekomenduoja ir tv3.lt kalbintas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, „Janssen“ vakcina pasižymi vienu ryškiu privalumu – imunitetą suformuoja jau po pirmos dozės.
Tačiau profesorius pastebi, kad po šios vakcinos susiformavęs imunitetas dažniausiai yra silpnesnis ir apsaugo trumpiau nei pirminę imunizaciją įgijus dviem vakcinos dozėmis.
„Aiškiai įrodyta, kad „Pfizer“ vakcina suformuoja silpnesnį imunitetą negu „Moderna“ vakcina. Dvi priežastys: skiepijantis „Moderna“ ilgesnis laiko tarpas tarp pirmos ir antros dozės, antra – „Moderna“ vakcinoje yra tris kartus didesnis RNR kiekis, o tai lems stipresnį imuniteto susiformavimą.
Įvertinus visa tai, aišku, kad „Janssen“ yra gera ir saugi vakcina, bet imunitetą suformuos ne tokį stiprų ir ne tokį ilgalaikį kaip pirminė vakcinacija dviem vakcinos dozėmis, nesvarbu, kas tai būtų“, – tv3.lt aiškina S. Čaplinskas.
Pasiskiepijusiems pirma „Janssen“ vakcina, revakcinacijai profesorius rekomenduoja rinktis bet kurią kitą.
„Galima rinktis ir „Janssen“, bet rekomenduočiau „Pfizer“ arba „Moderna“, – teigia S. Čaplinskas.
Pasak Nacionalinio kraujo centro direktoriaus D. Gutausko, ekspertų rekomendacijos gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Janssen“ vakcinos žmonės nepasigenda.
„Tokių, kurie ateina skiepytis pirmą kartą, yra labai mažai, galėtume suskaičiuoti ant rankų pirštų. Dauguma ateinančių be galimybių paso – su pasibaigusiu galiojimu. Juokauju, kad kas nesiskiepijo, tas nesiskiepys“, – svarsto D. Gutauskas.
D. Gutauskas tvirtina, kad „Janssen“ vakcina gyventojų akyse galėjo prarasti prasmę. Poreikio greitai įgyti imunitetą nebėra, o sustiprinančiai dozei gyventojai dažniausiai renkasi „Pfizer“.
„Vienos dozės nebepakanka – praėjo tas laikas. O ir pats vakcinos tipas sustiprinančiajai dozei galimas naudoti, jei nėra kitokio, bet moksliškai įrodyta, kad ne vektorinė, o iRNR vakcina yra patikimesnė“, – kalba D. Gutauskas.
Gyventojai susidarė klaidingą įspūdį?
Kai kurie gyventojai pripažįsta, kad prasidėjus masinei vakcinacijai skiepytis „Janssen“ rinkosi, nes tikėjosi, jog vieno skiepo pakaks visam gyvenimui.
Profesorius S. Čaplinskas ne kartą yra kritikavęs vakcinacijos skatinimo komunikacinę kampaniją. Ekspertas pastebi, kad vakcinacijai prasidėjus skatinant gyventojus skiepytis buvo atsižvelgiama į skiepų prieinamumą, o ne priimtinumą.
„Tai ir parodo, kad žmonės bijodami, nenorėdami skiepytis dviem dozėmis, susidarė klaidingą įspūdį, jog geriau pasiskiepyti vieną kartą ir kad daugiau nebereikės.
Tai, ko gero, vienas iš indikatorių, kad žmonės galvojo ne kaip apsaugoti save, savo artimuosius, o galvojo tik apie tai, kaip gauti galimybių pasą“, – sako S. Čaplinskas.
Vis dėlto D. Gutauskas nepritaria teiginiui, kad gyventojai galėjo susidaryti klaidingą įspūdį dėl reikalingo vakcinų kiekio. Specialistas pastebi, kad atsiradus vakcinai nuo COVID-19 viskas buvo nauja ir niekas negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek vakcinų iš viso reikės.
„Praeina laikas, sumažėja antikūnų, atsiranda įvairių viruso atmainų. Kaip ir gripo vakcina – iš esmės niekada neužtenka pasiskiepyti vieną kartą. Kad būtų efektyvu, skiepijamės kiekvieną rudenį. Aš nesu šios srities ekspertas, kad pasakyčiau, kas ko tikėjosi, tačiau, mano supratimu, nebuvo manoma, kad vienos dozės užteks. Buvo aišku, kad tiesiog tuo metu užteks vienos „Janssen“ dozės“, – teigia D. Gutauskas.
Vakcinacijos rodikliai
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,92 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,16 mln. gyventojų, dar maždaug 666 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,7 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12-15 metų vaikų – 36,1 proc.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 71,6 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,14 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 17,5 tūkst. žmonių.
