Įregistruotomis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kuriems darbuotojams būtų privaloma vakcinuotis nuo koronaviruso, jei šie nori dirbti.
Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo COVID-19:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
2) socialinės paslaugos ir veikla:
a) socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;
3) švietimo paslaugos ir veikla:
a) švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla;
b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose;
c) vaikų stovyklų veikla;
4) viešojo administravimo subjektų veikla;
5) profesinė karo tarnyba.
Privalantis skiepytis darbuotojas, atsisakęs pasiskiepyti nuo užkrečiamosios ligos dėl aukščiau nenurodytų priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.
Jeigu tokių galimybių nėra, jis nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasiskiepys ir pagal tvarką bus laikomas įgijęs imunitetą nuo COVID-19, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje šalies teritorijoje pabaigos.
Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys nutraukia darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Tie, kurie dėl aukščiau numatytų išimčių pasiskiepyti negali, privalo periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19.
Jei būtų pritarta šiai tvarkai, ji įsigaliotų nuo vasario 14 d.
Palaiko privalomą skiepijimą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė palaiko planuojamą įvesti privalomų skiepų tvarką.
„Man atrodo, kad sąrašas sudarytas tinkamai. Nukreiptas į dirbančius su tais, kurie yra labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai: ligoniai, senjorai ir vaikai. <...> Tai yra kontaktinės veiklos“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo J. Sejonienė.
Galėtų būti skiepijami visi
Konservatorės teigimu, kol kas nėra svarstoma privalomai skiepyti visas visuomenes grupes, kaip tą daro kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Austrija ir Italija.
„Ne, šiuo metu tokių svarstymų nėra. Tačiau pandemijos dinamika yra tokia, kad laikas nuo laiko reikia prie jos prisitaikyti. Šiuo metu tai nėra svarstoma, bet negalėčiau atmesti galimybės, kad toks reguliavimas negalėtų būti taikomas ateityje“, – komentavo politikė.
Pati J. Sejonienė palaikytų privalomą visų žmonių skiepijimą nuo koronaviruso.
„Ar tai yra teisinga? Mano supratimu – taip. Pandemijos metu, esant nenormaliai, ekstraordinariai situacijai, tai galėtų būti svarstoma ir Lietuva. Toks mano asmenins įsitikinimas“, – kalbėjo Seimo narė.
Lietuva galėtų pasekti Graikijos pavyzdžiu
Lietuvoje privaloma vakcinacija įvedama tik kai kurių sektorių darbuotojams, o štai Graikijoje skiepai nuo koronaviruso privalomi visiems 60 ir daugiau metų sulaukusiems gyventojams. J. Sejonienė teigia, kad Lietuva nuėjo kitu keliu.
„Lietuva pasirinko kitą kelią skatinti vakcinaciją tos didžiausios rizikos žmonėms – 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems trečia doze ar pradėjusiems vakcinaciją. Kaip žinia, ta priemonė nedavė tokio didelio efekto, kokio buvo tikimasi“, – teigė ji.
„Ar reikėtų svarstyti Graikijos pavyzdį? <...> Pasikartosiu dar kartą, vakcinacija šiuo metu yra pagrindinis ginklas kovojant su COVID-19 ir viruso atmainomis. Aš tokį sprendimą palaikyčiau“, – pridūrė J. Sejonienė.
Už privalomus skiepus, tačiau ne testų sąskaita
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad bent jau dabar nereikėtų kalbėti apie privalomą visos visuomenės skiepijimą. Tačiau pašnekovas pritaria, kad privaloma vakcinacija turėtų būti taikoma tam tikras paslaugas teikiantiems žmonėms, ypač tiems, kurie turi kontaktą su itin viruso pažeidžiamais asmenimis.
„Kitas klausimas, manau, negerai, jei tikslu paskatinti skiepijimąsi yra mažinamos testavimo apimtys, sumažinama galimybė pačiam žmogui sužinoti, ar jis yra užsikrėtęs, ar ne. Čia gali būti, kad norėdami pasiekti vieną tikslą, mes galbūt nepasiekiame kito tikslo. Ypač siaučiant omikron, tai gali turėti labai neigiamų pasekmių“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Privaloma vakcinacija – priklausomai nuo epidemiologinės situacijos
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusų tyrinėtojo Gyčio Dudo, ar privaloma vakcinacija yra būtina, priklausys nuo šalies epidemiologinės situacijos.
„Šiuo metu imunizacijos lygis Lietuvoje tikrai nėra blogas. Vien skiepijimo atžvilgiu esame tope tarp visų posovietinių šalių. Deja, bet galime pasigirti ir tokiu liūdnu rodikliu, kad turime itin didelę populiacijos dalį, kuri yra persirgusi ir mirusi nuo kovido.
Ar reikia pereiti prie privalomo skiepijimo? Kažkaip abejočiau. Jeigu susidaro vėl kritinė situacija, tai taip, tada reikia apie tokius dalykus galvoti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Dudas.
Privaloma vakcinacija – būtinybė medikams?
Visgi virusų tyrinėtojas pritarė, kad privaloma vakcinacija būtų taikoma kai kurių sektorių darbuotojams.
„Reikėtų absoliučiai privalomai skiepyti sveikatos apsaugos darbuotojus, kurie nors dabar yra profilaktiškai testuojami, net jei jie yra pasiskiepiję, tačiau omikron akivaizdoje paprasčiausiai kyla rizika, kad vėl pamatysime, kaip ligoninės tampa kovido židiniais, kas akivaizdžiai labai neigiamai atsilieptų ne vien tiems, kurie guli ligoninėje dėl kovido, bet ir visiems kitiems pacientams“, – teigė G. Dudas.
Ragina nepasikliauti vien tik vakcinomis
Pasak S. Čaplinsko, jau pakankamai žinoma iš laboratorinių tyrimų duomenų, kad sustiprinančioji vakcinos dozė suaktyvina antikūnų neutralizaciją.
„Jau net konkrečiai paskaičiuota, pavyzdžiui, jei praėjo pusė metų po „Pfizer“, „Modernos“ ar „AstraZeneca“ vakcinos, praktiškai neutralizuojančių antikūnų poveikio ląstelių kultūroje jau nėra. O jeigu eina kalba, kad praėjo dvi savaitės po trečios dozės, tai vienu atveju stebimas 58 proc., kitu atveju – net 78 proc. antikūnų neutralizacijos efektas, kuris praėjus trims mėnesiams gali kristi pusiau“, – kalbėjo ULAC vadovas.
S. Čaplinskas pabrėžė, kad tiek persirgusiam, tiek pasiskiepijusiam žmogui net ir po kurio laiko išlieka imuninė atmintis.
„Jeigu greitai įsijungs imuninės atminties ląstelės, tie „žudikai“ kovos su užkrėstomis ląstelėmis, tiek kitos ląstelės prigamins greitai antikūnų, tai tikėtina, kad toks žmogus sirgs trumpesnį laiką, sirgs lengviau ir trumpesnį laiką bus užkrečiamas“, – sakė profesorius.
„Tai papildomas stimulas kuo greičiau pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, kas to nepadarė, kuo greičiau pasiskiepyti ir mesti dvejones tiems, kurie apskritai nėra pasiskiepiję.
Bet iš kitos pusės, omikron aiškiai parodė, kad vien tik tai pasikliauti skiepais, vien tik pasikliauti galimybių pasais būtų neatsakinga. Reikia, kad būtų plečiami ir testavimo pajėgumai, kad žmogus kuo greičiau galėtų išsitirti ir sužinoti, ar jis yra užsikrėtęs ar ne“, – pridūrė S. Čaplinskas.
ULAC vadovas taip pat ragino nemedicininių biosaugos priemonių naudojimą: teisingas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, patalpų vėdinimas, vengimas būti perpildytose patalpose, kur daug žmonių.
Vien skiepais situacijos neišspręsime
G. Dudas taip pat pabrėžė, kad plintant omikron atmainai, vien vakcinos pagalba pandemija nesibaigs.
„Skiepijimas bet kokiu atveju užtrunka, ypač jei žmonės nėra skiepyti iki šiol jokia doze. Šiuo atveju, vien skiepais šios situacijos neišspręsime. Pasiskiepijusių tarpe yra gaji tokia nuomonė, kad galbūt saugotis jau nebereikia. Deja, bet omikron parodė, kad pasisaugoti reikėtų“, – kalbėjo VU GMC atstovas.
