Seimas neseniai priėmė įstatymo pataisas, kurios nustato naują tvarką, kaip Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) reaguos į gaunamus pranešimus ir iškvietimus.
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova teigė, kad senoji tvarka, kai departamentas privalo tirti kiekvieną iškvietimą, buvo nustatyta dar 2002 metais, o per tą laiką pasikeitė ne tik teisinė bazė, bet išsiplėtė ir AAD atsakomybių sritys ir funkcijos.
„Yra tikrai riboti ištekliai, o statistika apie gaunamus pranešimus yra labai iškalbinga. 2015 metais buvo apie 12 tūkst., šiai dienai turime virš 23 tūkst. pranešimų“, – teigė T. Leonova.
Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad pranešimas apie galimą pažeidimą nereiškia automatiškai, kad pažeidimas tikrai egzistuoja. Pasak jos, naujas įstatymas leidžia gaunamus pranešimus vertinti pagal pagrįstumą, patikimumą, reikšmingumą.
„Tai jokiu būdu nepaneigia pareigos tirti ar nenumato galimybės kažko neatlikti, tačiau suteikia įrankį efektyviau naudoti resursus, efektyviau sukonstruoti visą procesą“, – tikino ji.
T. Leonavos teigimu, tvirtinant naująją tvarką remtasi ir policijos, greitosios pagalbos patirtimi.
„Kur vis tiek yra žiūrima į atvejų sudėtingumą, pagal reikšmingumą ir sudaroma eilė. Viskas priklauso nuo ribotų išteklių“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovė.
Ji pastebėjo, kad visuomenė tampa aktyvesnė, nepakanti daromiems aplinkosaugos pažeidimams ir pranešimų skaičius kasmet didėja apie 15 proc.
Ramina, kad bus vertinami visi pranešimai
„Pabrėžiame, kad visi pranešimai bus įvertinami. Nė vienas pranešimas nebus išstumtas ar ištrintas, tačiau vertinamas pagal kriterijus“, – sakė T. Leonava.
Aplinkosaugininkai į pranešimus reaguos atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo reikšmingumą aplinkai ir gyventojams, būtinybę nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę, pažeidimo tęstinumą, pranešimo informacijos patikimumą.
„Pasitaiko daug ir melagingų pranešimų, turi būti vertinamas ir informacijos išsamumas, nuoseklumas, ar pagal tą informaciją galima daryti pagrįstą prielaidą, kad daromas aplinkos apsaugos pažeidimas.
Būna tokių, kad neaišku kur, neaišku kas, bet man atrodo, kad kažkas tikrai vyksta, patikrinkite. Jokių išsamių duomenų nėra. Tokie pranešimai irgi registruojami, bet ar turi būti važiuojama, ieškoma kažkur kažko, tikrai labai abejotina.
Nuo savęs drįsčiau pasakyti, kad esant svarbesnių [pranešimų], esant tikrai patikimo informacijos, dėmesys turi būtent skirtas tiems pranešimams ar galimiems pažeidimams“, – kalbėjo T. Leonova.
Perėmė policijos praktiką
Aplinkos ministerijos atstovė pasakojo, kad pranešimai bus skirstomi į kategorijas, taip, kaip tą daro ir policija.
„Priskyrimas kategorijoms nulems, kaip greitai AAD pareigūnai turės išvykti į vietą ir ar apskritai turės vykti“, – tvirtino T. Leonova.
Pagal svarbą pranešimai bus skirstomi į A, B, C, D ir E kategorijas. A – patys rečiausi, išskirtiniai įvykiai, tokie kaip sprogimai, gaisrai, taršos avarijos, kur būtina iškart imtis priemonių neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti, o E kategorijos pranešimuose pareigūnai nevyksta į vietą, neatlieka tyrimo, tik, jei reikalinga, pateikia konsultacijas nuotoliniu būdu.
Svarsto, kad tvarka gali būti niekinė
Socialdemokratas Linas Jonauskas teigė, kad jam abejonių kyla dėl AAD gebėjimo reaguoti į gyventojų pranešimus dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų. Jis papasakojo neseniai išgirstą istoriją.
„Aš supratau, kad pranešimai bus priimti visi, bet kaip rodo visai netolimi pavyzdžiai, štai praeitą savaitgalį neetatinis inspektorius papasakojo tokią istoriją, kaip nutiko jam pamačius pažeidėjus žvejojančius ant ledo. Buvo ne vienas pažeidimas ir neetatinis inspektorius sureagavo, paprašė pažeidėjus dėl nelegalių žuvų, įrankių skaičiaus.
Pažeidėjai buvo agresyvūs ir neetatinis inspektorius išsikvietė pareigūnus, bet jie, jeigu neklystu, atvažiavo po dviejų su puse valandos, kur nebuvo nei pažeidimų įrodymų likusių, nei pačių žvejų“, – pasakojo L. Jonauskas.
Socialdemokratui teigė, kad net jei ir būtų paruošta geriausia įmanoma tvarka, jeigu nebus, kam reaguoti į gyventojų pranešimus, tai tvarka bus absoliučiai niekinė.
„Realiai šiandien pažeidėjai, suprasdami, kokių resursų neturi AAD, daryti įvairius pažeidimus ir tikėtis, kad į tuos pažeidimus niekas nesureaguos ir pareigūnai neatvyks. <...> Šiandien yra geriausias metas daryti aplinkosauginius pažeidimus, brakonieriaut ir daryt visokias kitokias veiklas“, – sakė L. Jonauskas.
Skambinti 112 ar rašyti elektroniniu paštu?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė klausė, kokia tvarka žmogus turėti pranešti apie daromą pažeidimą: skambinti greituoju pagalbos numeriu 112, skambinti tiesiogiai AAD ar rašyti elektroninį laišką.
„Jeigu aš matau kažkokį pažeidimą ir rašysiu jums vakare elektroniniu paštu, kas jį pamatys. Turėtų šitoje tvarkoje būti aiškiai nustatyta, kur skambinama, kur pranešama yra“, – teigė L. Girskienė.
LVŽS narei kilo klausimas, ar bus kompetentingų asmenų, kurie įvertins praneštos informacijos patikimumą ir išsamumą.
„Sakau pagal savo patirtį. Daugybę kartų skambinau ir buvau praminta ekoteroriste. Ar į tokių, kaip mano pranešimus bus reaguojama? Nes tikrai yra žmonių, kurie vaikštinėja vakarais su šuniukais ir mato daug įvairių dalykų ir dažniausiai praneša. Kas įvertins, ar patikimas tas pranešėjas, ar, kaip sakė kažkada Gražulis, pilnatiniai pranešėjai ir į juos nereikia reaguoti?“ – klausė L. Girskienė.
Politikė abejojo ir tvirtinimo, kad pranešėjas sulauks atgalinio ryšio iš AAD. L. Girskienė teigė, kad kiek yra pranešusi apie aplinkosauginius pažeidimus, ant vienos rankos pirštų suskaičiuotų, kiek kartų sulaukė atsakymo, ar buvo imtasi veiksmų prieš galimus pažeidėjus.
T. Leonova patikslino, kad yra du būdai pranešti apie pažeidimą – per Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 arba tiesiogiai departamentui telefonu ar elektroniniu paštu.
„Mes netgi skatintume per 112 tekti informaciją ir registruoti, dėl jų didesnių techninių galimybių“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.
T. Leonova teigė, kad naujoji tvarka įsigalioja nuo sausio 1 d.
Nausėda vetavo naują tvarką
Įstatymą dėl naujos tvarkos buvo vetavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Daug gamtosaugos pažeidimų pamato ir apie juos informuoja aktyvūs ir sąmoningi piliečiai. Todėl turime stiprinti pasitikėjimą aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, aplinkosaugos pareigūnais ir raginti visuomenę būti dar aktyvesnę, siekiant išsaugoti mūsų saugią ir švarią aplinką. Institucijos veiklos tinkamas ar netinkamas organizavimas negali būti tapatinamas su valstybės požiūriu į aplinkos apsaugos svarbą“, – tuomet argumentavo G. Nausėda.
Šalies vadovas siūlė įstatyme atsisakyti nuostatų, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamentas galėtų nereaguoti į pranešimus apie galimus pažeidimus.
Pasak šalies vadovo, būtina užtikrinti pakankamą aplinkos apsaugos sistemos finansavimą, kad lėšų trūkumas nebūtų kliūtis institucijoms vykdyti efektyvią valstybinę kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse.
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės institucijos turi veikti išvien su aktyviais piliečiais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdydamos aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą, nes tik augant pilietinei galiai įmanomi esminiai pokyčiai aplinkosaugos srityje.
Seime virė aistros
Šis G. Nausėdos veto Seimo buvo atmestas tame posėdyje, kai parlamentarai atmetė tris šalies vadovo veto. Visgi parlamentarų požiūris į šią tvarką išsiskyrė.
„Man atrodo, kad priimtas įstatymas buvo labai subalansuotas. Tikrai į kiekvieną skundą nereikėtų reaguoti. <...> Pažiūrėkite, Seimo nariai, ateina Mėnulio pilnatis – kiek atsiranda visokių skundikų. Aš manyčiau, kad buvo labai subalansuotas įstatymas. Ne prieš prezidentą, bet šiuo klausimu tikrai negalima palaikyti Prezidento veto. Skatinsime skųsti žmones be pagrindo, pareigūnai važinės, gaiš laiką, rašys protokolus, aiškins, atmetinės. Aš manau, tikrai nereikėtų palaikyti šiuo klausimu Prezidento veto“, – Seimo posėdyje lapkritį kalbėjo Petras Gražulis.
„Priėmus šias įstatymo pataisas, matyt, būtų prisitaikoma prie to, kad atlyginimai maži, žmonių nėra ir atitinkamai, kad ir funkcijų būtų mažiau, bet tai yra labai klaidingas ir gėdingas kelias, jeigu valstybė juo pasuks“, – tuomet kalbėjo L. Jonauskas.
„Tikrai bus reaguojama į visus pranešimus ir bus tiriami visi skundai, susiję su gamtos pažeidimais. Tiktai turbūt bus atrenkami pirmiausia tie, kurie daro didesnę žalą gamtai, ir ten bus skiriamas didesnis dėmesys. O į tuos smulkesnius taip pat, dar kartą pakartosiu, tikrai bus reaguojama ir bus vykdoma pareigūnų pareiga“, – nuogąstavimus ramino Justinas Urbanavičius.
„Gerbiami klausytojai, Lietuvoje apie įvairius dalykus žino labai daug žmonių, apie krepšinį ir apie aplinkosaugą gali kalbėti kiekvienas, net Lietuvos Respublikos Prezidentas. Aš siūlau įsižiūrėti į įstatymo turinį, nes jis suteikia galimybę ir įtraukia daug platesnes žmonių grupes į gamtosaugos priežiūrą, ir netrukdyti jiems veikti, įtraukime žmones į sprendimus“, – ironizavo Viktoras Pranckietis.
Aplinkos ministerija kviečia informuoti apie galimus aplinkos apsaugos pažeidimus per Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 arba kreipiantis tiesiogiai į aplinkosaugininkus telefonu (8 5) 273 2995.
