rūta vainienė

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose.

Retai taip būna, kad skaitytum įstatymo projektą, ir negalėtum patikėti tuo, ką matai. Kartą metuose, balandžio pirmąją, Melagių dieną, tokie dalykai nutinka. Šių metų melai jau išmeluoti. Seime svarstoma Darbo kodekso nuostata, kuria darbdavys bus įpareigotas ne mažiau kaip 25 procentus uždirbto pelno skirti darbuotojų skatinimui, yra tikra, nepramanyta. Dar daugiau - jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – per mažos žmonių pajamos ir per brangios viešosios paslaugos – per dideli mokesčiai, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „Pasižiūrėkime, tose veiklose, kur yra mažiausi mokesčiai mokami, žmonės nebėga nuo mažų mokesčių. Žmonės nenori būti šešėlyje. Kam jiems tas papildomas vargas, našta, rizika? Jie mielai išeitų iš šešėlio, legalizuotųsi, jei tam būtų galimybės.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Yra toks posakis lotynų kalboje, reiškiantis „nenužudyk to, kuris tau atnešė blogą žinią“. Pasirodo visais laikais žmonės buvo linkę per daug nesigilindami į esmę apkaltinti tuos, kurie galbūt yra tik nemalonios žinios nešėjai. Tai, kas vyksta šiuo metu, kai tūkstančiai lietuvaičių boikotuoja prekybos centrus, irgi yra savotiškas blogą žinią atnešusio laiškininko žudymas. Kalafioro skandalas parodė, kaip tiesmukiškai žmonės supranta kainodarą rinkoje.

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, kuriuos valdžia turėtų įvesti. Žinoma, ne viešbučiams, o jų konkurentams – trumpalaike nuoma užsiimantiems asmenims, veikiantiems per Airbnb, booking.com ir kitokias platformas. Asociacija norėtų sugriežtinti tai veiklai higienos reikalavimus, įvesti registraciją, ir taip toliau.

Apie milijonas Lietuvos gyventojų kasmet teikia metines pajamų ir turto deklaracijas. Taip mokesčių mokėtojas suveda praėjusių metų sąskaitas su valstybe – apskaičiuoja ir sumoka mokesčius, o taip pat pateikia informaciją apie tam tikras gautas neapmokestinamąsias pajamas. Likusiems gyventojams metinių pajamų deklaracijų teikti neprivaloma – už juos mokesčius suskaičiuoja, sumoka ir informaciją pateikia darbdaviai ir kitos įmonės.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Finansų įstaigos valstybinei mokesčių inspekcijai turės teikti naują informaciją apie gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus ir skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai. Ši informacija bus teikiama, jei sąskaitos apyvarta viršys 15 tūkstančių eurų, o jos likutis – 5 tūkstančius eurų.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, kurioje pragyvenimas – pigesnis. „Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.

Naują sveikatos apsaugos ministrą surasti nebus lengva. Dabar nebeužteks patikrinti anglų kalbos žinias, reikės dar ir įsitikinti, ar kartais tūlas kandidatas nebus pinigais atsilyginęs kokiam daktarui. Tokių, kurie be šios „nuodėmės“ rasti bus sunku. Reikės rinktis iš jaunųjų kandidatų, kurie dar nesirgę, bet jau turi lengvą užmaršumo sindromą apie tai, kaip gydėsi jų vyresni artimieji.

Šiandien prasideda keturias dienas truksiantis pasaulio ekonomikos GALA įvykis – Davoso ekonomikos forumas. Šis renginys organizuojamas nuo 1971 metų, jis skirtas, bendradarbiaujant verslo ir vadžios atstovams, iškelti ir aptarti svarbiausius pasaulio ekonomikos ateitį lemiančius įvykius. Tai – itin prestižinis renginys, į kurį kviečiami kruopščiai atrinkti asmenys, štai Lietuva ne visais metais buvo jame atstovaujama.

 Jau tapo įprasta, kad laikrodžių dūžiams pranešant apie Naujuosius metus, įsigalioja ir įstatymai, kuriais keičiami mokesčiai arba įvedami įvairūs nauji reikalavimai verslui ar gyventojams. Negana to, kad kasmet, kaip taisyklė, auga mokesčių ir reguliavimų našta, pakeitimus numatantys teisės aktai yra patvirtinami kone Naujųjų metų išvakarėse. Garsiausiai nuskambėjęs toks naujametinis mokesčių kėlimas buvo įvykdytas 2008 metais.

Metai eina į pabaigą ir labai rimtai susimąstome, kokie gi bus ateinantys, 2016 – tieji metai. Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir žinoma – visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje . Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, kaip pavyzdžiui, Goldman Sachs, tai jie neslepia, kad 2016-tieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę.

Vyriausybė pritarė, kad būtų naikinamas Privatizavimo fondas. Priežastis – itin sumažėjusios privatizavimo apimtys ir fondo pajamos. Privatizavimo fondo likutį ketinama pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Į jį pateks ir pusė ateityje gaunamų pajamų iš privatizavimo. Likusi privatizavimo pajamų dalis keliaus į kitas biudžeto finansuojamas programas.

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Finansų ministerijai (FM) siūlant nuo žemės mokesčio atleisti visas Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis tv3.lt sakė, kad to laukta jau dešimtmetį ir pagaliau Bažnyčia galės išsilaisvinti nuo įtampos, kurioje gyveno iki šiol. „Tai būtų labai geras žingsnis, to laukėme daugiau nei 10 metų.

 Graikai yra netoliaregiai išlaidūnai, o vokiečiai apdairiai tvarko savo finansus – maždaug taip apibūdinami pastaraisiais mėnesiais vykusių kovų dėl Europos ekonominės politikos dalyviai. Tačiau dalis ekonomistų sako, kad taupymo politika ne tik atgyveno, bet ir niekada nebuvo teisinga.

 Rūta Vainienė Tai jau pradeda pabosti. Kaip kasmet koks nors aiškiaregis prognozuoja pasauliui pabaigą, taip kasmet politikai sukrunta įvedinėti visuotinį turto, pajamų, o kai kas ir – išlaidų deklaravimą. Štai ir vėl, eilinį kažin kelioliktą kartą sukurta darbo grupė, kuri nagrinės, kokiomis gi čia priemonėmis sudeklaravus ir suinventorizavus visų Lietuvos gyventojų turtą ir pajamas.

 Seime patyliukais kelią skinasi grandiozinė reforma sveikatos srityje. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuriuo siūloma sugriauti dabar veikiančią draudimo pagrindais pagrįstą žalos pacientams atlyginimo sistemą ir sukurti naują – biurokratinę. Lyg dar trūktų biurokratų, numatoma įsteigti biudžetinę įstaigą – Nacionalinę pacientų saugos tarnybą. Ir tada jau ne teismas, o valdininkai užsiiminėtų žalos pacientams atlyginimo reikalais. Bet pradėkime nuo pradžių.

Rūta Vainienė Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors būtent iš jų kišenės ir patys duoną valgo, ir kitus maitina.

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti bei tvirtinti. O paskui bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiajam sektoriui labiau rūpi pirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai.

 Rūta Vainienė Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė – bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai į didžiąją senamiesčio dalį ir išvažiavimai iš jos. Kaip kokiame Leningrado blokados žiede blaškėsi automobiliai lietuviškais ir užsienio numeriais, tikėdamiesi rasti bent vieną galimybę išvažiuoti.

„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.

Įžengėme į 25-tuosius nepriklausomybės metus. Ukraina, kaip prieš šešerius metus Gruzija, šią šventę dar labiau suaktualino. Priminė, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra garantuota, ir dėl jos reikia stengtis. Taika nėra viskas, bet be taikos viskas gali tapti niekuo. Ką šiandieniniame kontekste reiškia stengtis dėl taikos? Pirmieji siūlymai buvo tokie – kaip įmanoma greičiau krašto apsaugos sistemai skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kas sudaro apie 2,5 milijardų litų.

Stambieji žemės savininkai pasipiktino. Vyriausybė nusprendė, kad daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turintis asmuo perviršį turi grąžinti valstybei. Piktintis tikrai yra kuo. Tai – grubus asmens nuosavybės teisės ribojimas. Jis niekuo nesiskiria nuo to, jei būtų nustatytas leidžiamas automobilių skaičius, maksimali buto kvadratūra arba suvalgomų kalorijų kiekis. Tačiau už nuosavybę pasisakantys stambieji žemvaldžiai nesipiktino referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.

Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Nemokamai pasitikrinti, ar yra širdies, kraujagyslių pakitimų, vėžio užuomazgų, taip pat nemokamai apsaugoti vaikų dantukus gyventojai tebeeina vangokai, nors pernai padėtis jau pagerėjo.

Kaupiantieji pensijai privačiose sąskaitose iki rugsėjo turi apsispręsti, kaip jie toliau rūpinsis savo senatve. Galimi trys variantai – žmogus gali sustabdyti savo pervedimus į pensijų sąskaitas ir grįžti į „Sodrą“. Jis gali dalyvauti pensijos kaupime lig šiol galiojančiomis sąlygomis arba kaupti papildomai, kartu gaudamas ir subsidiją iš valstybės biudžeto. Galvosūkis, kokią schemą pasirinkti tikrai nemažas, nes jame labai daug nežinomųjų.

Buvusi Laisvosios rinkos instituto vadovė Rūta Vainienė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ji kaltinama atsisakiusi pasitikrinti blaivumą, sakė: "Supykau pamačiusi užstatytus vartus. Buvau įtūžusi ir pavargusi, ne girta". R. Vainienė kaltinama tuo, kad pernai gruodžio mėnesį, Naujųjų Metų išvakarėse, įvažiuodama į savo namo, esančio sostinės Literatų gatvėje, kiemą kliudė du automobilius.

Padariusi eismo įvykį Rūta Vainienė atsisakė tikrintis blaivumą. Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje ekonomistė Rūta Vainienė įtariama padariusi eismo įvykį neblaiviame stovyje. Eismo įvykis padarytas pernai gruodį sostinės senamiestyje, kai įvažiuodama į kiemą moteris kliudė kitą transporto priemonę. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė R. Vainienė iškvietė policiją, tačiau atsisakė pūsti į alkotesterį.

Nuo 2012-ųjų gruodžio 21-iosios Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) specialiosios ekspertės pareigų nebeis ilgus metus čia dirbusi Rūta Vainienė. „Rūta nepaprastai daug prisidėjo prie to, koks Institutas yra šiandien, jos buvimas komandos nare – neįkainojamas. Kartu visi dirbome ir siekėme sugrąžinti žmonių tikėjimą žmonėmis, paskatinti žmones likti, dirbti ir kurti Lietuvoje.

2008–2012 metų Seimas savo darbą jau baigė. Paskutinė neeilinė Seimo sesija priminė įtemptą trilerį, ypač svarstant su pensijų kaupinu susijusius klausimus. Trilerio siužetas buvo štai toks. Seniūnų sueiga pasiūlo įtraukti pensijų kaupimo reformos klausimą į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę ir ketvirtadienį, lapkričio 8 dieną, Seimo valdyba vienbalsiai šį klausimą įtraukia.

Iš ligoninių turi dingti kyšiai ir nelegalios priemokos, o mokamų paslaugų kainas pacientams diktuos pačios ligoninės. Tokias sveikatos sistemos pataisas svarstys Seimas. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas savaitraščiui sakė, kad imtis veiksmų privertė gąsdinami tyrimo rezultatai: net 85 šalies gydymo įstaigose vyriausiųjų gydytojų įsakymais įtvirtinamos galimai neteisėtos priemokos. Patvirtinus pataisas medikai už pažeidimus atsakytų piniginėmis baudomis.

Jei reikėtų sudaryti šios kadencijos Seimo prioritetų sąrašą, tai privatus pensijų kaupimas tikrai į jį patektų. Su „Sodra“ savo apimtimis palyginti nedideli pervedimai į privačias pensijų kaupimo sąskaitas sulaukė išskirtinio politikų dėmesio. Milijono dirbančiųjų kaupimo įmokos per trejus metus buvo nurėžtos tris kartus: nuo buvusių 5,5 proc. iki 1,5 procento nuo dirbančiojo pajamų.

„Tai, kaip Vyriausybė mato situaciją, kartais neįmanoma patikėti savo akimis“, – Balsas.lt pareiškė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė. Vyriausybė su uždaviniais nesusidorojo „Pavyzdžiui, Vyriausybė teigia, kad palengvino mokesčių ir administracinę naštą.

Nors vienas iš studijų reformos deklaruotų privalumų buvo studentams suteikta galimybė rinktis, panašu, kad netrukus ši pasirinkimo laisvė gerokai susiaurės. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir norimą įgyti išsilavinimą Lietuvoje.

Pavasaris brandos egzaminus besiruošiantiems laikyti jaunuoliams yra įtemptas metas, o jei tai sutampa su kokių nors kitų pokyčių laikotarpiu, jaudulys ir nerimas garantuoti. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir įgyti norimą išsilavinimą Lietuvoje.

Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.

Ekonomika.lt šaltinių duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė palieka pareigas. Jos vietą užims instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Pasak R. Vainienės, jos pasitraukimo priežastis – pasibaigusi vadovavimo LLRI kadencija. Apie išėjimą ji antradienį el. laišku informavo LLRI rėmėjus.

Antradienį Vyriausybė Seimui pristatinėja 2012 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Nors pagal nustatytą procedūrą biudžetų formavimas prasidėjo dar gegužės mėnesį, likus savaitei iki svarstymų Vyriausybėje, įstatymų projektai dar nebuvo paskelbti viešai.