Pavasaris brandos egzaminus besiruošiantiems laikyti jaunuoliams yra įtemptas metas, o jei tai sutampa su kokių nors kitų pokyčių laikotarpiu, jaudulys ir nerimas garantuoti. Seimas svarsto Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kurį priėmus bus stipriai suvaržyta abiturientų teisė pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą ir įgyti norimą išsilavinimą Lietuvoje. Šiomis pataisomis keičiamas dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas reaguojant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad finansavimas privačioms mokykloms gali atitekti tik tada, jeigu specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Apie tai, ką žada planuojami mokslo ir studijų finansavimo pakeitimai 37-iems tūkstančiams dvyliktokų ir jų tėvų, ar teisinga, kad tėvams sumokėjus visus mokesčius, jų vaikai negaus valstybės finansavimo tik dėl to, kad pasirinko studijuoti vienoje aukštojoje mokykloje, o ne kitoje, ar šios pataisos mažina socialinę atskirtį ir ar leidžia šeimoms planuoti savo finansus, ar numatomi pakeitimai sudarys sąlygas siekti geresnės studijų kokybės – šiuos ir kitus aktualius klausimus aptarė kovo 29-ąją naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę ekspertai, teisininkai ir mokinių atstovai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė Rūta Vainienė konferencijoje kalbėjo: „Norime pasidalyti nuogąstavimais dėl to, kaip sumažės gerai besimokančiųjų vaikų galimybės renkantis vieną ar kitą aukštąją mokyklą, jei bus priimti įstatymo pakeitimai. Prieš dvejus su puse metų ėmė veikti krepšelių sistema, kuri nustatė, kad gavęs finansavimą studentas su savo krepšeliu galėjo rinktis tiek valstybinę, tiek privačią aukštąją mokyklą. Tai garantavo, kad mokesčius mokančių tėvų gerai besimokantys vaikai galėjo rintis, kur studijuoti. Tokia sistema yra privalumas ir aukštosioms mokykloms – jos buvo priverstos pasitempti, o tai gerina studijų kokybę.“
R. Vainienės teigimu, po KT nutarimo dėl įstatymo pataisų, krepšelis bus skiriamas tik valstybinėms aukštosioms mokykloms: „Tėvai savo pareigą įvykdė – mokėjo mokesčius, vaikai taip pat – gerai mokėsi, bet valstybė neįvykdė pareigoms ir nesuteikia teisės rinktis. Dabar vaikai gali rinktis tik valstybinę mokymo įstaigą arba kaupti pinigus studijoms privačioje mokykloje. Vadinasi moksleivis, kurio tėvai mokėjo mokesčius, neturi garantuojamo studijų finansavimo“.
Pasak pašnekovės, esama situacija rodo, kad tėvai tarsi įsprausti į kampą ir nežino, ar taupyti vaikų mokslams, ar tikėtis, kad tokią galimybę sudarys valstybė.
„Vėl skatinsime socialinę atskirtį, nes gabūs vaikai praranda galimybę rinktis privačias aukštąsias mokyklas. Vien galimybė, kad nors vienas krepšelis nukeliaus į privačią aukštąją mokyklą, reikštų, kad pasitempti būtų priverstos ir valstybinės aukštosios mokyklos“, – kalbėjo R. Vainienė.
Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gintautas Bartkus konferencijoje kalbėjo: „Pateikti siūlymai sukuria dvi teisines problemas: teisinio neapibrėžtumo ir tai, kad vienos problemos sprendimas kuria galimus konstitucinius ginčus dėl konkurencijos laisvės saugojimo bei aukštojo mokslo prieinamumo laidavimo pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.“
Anot specialisto, jei iš aukštojo mokslo sistemos iškristų privačios aukštosios mokyklos – prieinamumas iš karto taptų mažesnis.
Konferencijoje dalyvavęs dvyliktokas Kazimieras Celiešius sakė: „Šiuo metu esu abiturientas. Dešimtoje klasėje mąsčiau apie stojimą į privatų universitetą, bet šiandien susiduriu su barjeru. Šiandien atrodo, kad to krepšelio nebeturėsiu. Mano tėvai tokių finansinių išteklių neturi, nes tikėjomės, kad gerai mokydamasis aš gausiu nemokamą išsilavinimą. Egzaminų išvakarėse nelabai galiu keisti savo sprendimų, nebent rinktis valstybinę mokymo įstaigą arba klimpti į skolas“.
Anot abituriento, jei mokymo įstaigos tarpusavyje nekonkuruoja, tuomet neturi motyvacijos gerinti studijų kokybę.
„Šiuo metu mano pasirinkimo laisvė atimta. Net negaliu pildyti dokumentų stojimui į užsienį, nes daug terminų tikrai pasibaigę“, – sakė moksleivis.
LLRI ekspertas Emilis Ruželė konferencijoje kalbėjo: „Institutas jau pateikė užklausą Konkurencijos tarybai, ar privati ir aukštoji mokykla konkuruoja toje pačioje rinkoje, žvelgiant vartotojo akimis. Tai atrodo keistokai ir ES šalių kontekste, nes pernai EK nurodė, kad konkurencingumas tarp aukštųjų mokyklų turi būti skatinamas.
Anot pašnekovo, dabartinėmis sąlygomis tėvai gali skirti vos daugiau nei devynis šimtus litų per metus kiekvienas, o ši suma akivaizdžiai nepadengia studijų kainos, tad būtina apsvarstyti ir kitus mokesčių sistemos tobulinimo variantus.
Moksleivis, paklaustas, ar tokiu atveju, jei nepavyktų įstoti į valstybinį universitetą arba gauti stipendiją mokytis privačioje aukštojo mokslo įstaigoje, ryžtųsi paduoti valstybę į teismą, teigė, kad tokia galimybė būtų svarstoma.
