Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento. Trečioji alternatyva yra intensyviai kaupti lėšas asmeninėse sąskaitose, tam skiriant ir nustatyto dydžio „Sodros“ įmokos dalį, ir 1 procentą gautų pajamų, ir gaunant 1 procento valstybės subsidiją, kuri bus skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio ir bus visiems vienoda.
„Sodros“ statistinių duomenų portalas informuoja, kad trečiąją alternatyvą iki spalio 1 dienos jau pasirinko virš 256 tūkstančių šalies gyventojų. Pervedimus į pensijų fondus sustabdyti nusprendė mažiau nei 1 procentas dalyvių - 9,3 tūkstančiai. Dauguma gyventojų arba jau apsisprendė savo valia nieko nekeisti pensijų kaupime, arba dar svyruoja, ir tam priežasčių yra tikrai daug.
Pirmasis klausimas, kuris kyla svarstantiems rinktis papildomą įmoką – ar valstybė nenukirps subsidijos. Pervedimai į pensijų fondus patyrė jau kelis karpymus, tad visiškai pagrįsti nuogąstavimai, kad valstybės subsidija bus ta pirmoji atraiža, kurią iškilus biudžeto bėdoms valdžia nurėš. Nurėš tai nurėš, bet kaip tada bus su papildomomis įmokomis iš savo kišenės? Valdžios atsakymas, kad jei rėšim subsidiją, nuspręsim ir dėl asmeninės įmokos nei kiek netenkina. Nes asmuo sprendimą turi priimti dabar, ir jo keisti vėliau negalės. Neužtikrintumas dėl valstybės subsidijos yra pagrindinis kliuvinys. Apsisprendimą žymiai palengvintų teisinis aiškumas, kad jei būtų nubraukta valstybės subsidija, asmuo galėtų kai tinkamas elgtis ir su savąja įmoka.
Antrasis klausimas kyla tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, užsiima įvairiausia individualia veikla – veikia pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas arba gyventojų pajamų mokestį moka nuo įvairių kitų pajamų, pavyzdžiui, kapitalo. Šiems asmenims nepadės jokia pensijų skaičiuoklė, nes nėra fiksuoto atlyginimo „ant popieriaus“, kurį jie galėtų į skaičiuoklę įvesti. Pajamų nereguliarumas, pajamų mokesčio mokėjimas ne kas mėnesį, o vieną kartą per metus, šiems iškelia kausimą, ar jie apskritai gaus kasmėnesinę valstybės subsidiją. Likus mažiau nei mėnesiui apsisprendimui skirto laiko, tikslaus atsakymo dėl šių asmenų nepateikia nei pensijų fondų valdytojai, nėra ir oficialios informacijos šiems asmenims.
„Sprendimas dėl dalyvavimo naujojoje pensijų kaupimo sistemoje nulems Jūsų būsimą pensiją, todėl jis turi būti rimtas ir pasvertas“, teigiama pensijų kaupimui skirtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje. Puikiai tai suprantame, tačiau ar ministerija supranta, kad esamos informacijos apie naujos sistemos veikimą nepakanka, ypač kiek tai susiję su valstybės subsidijos skyrimo tvarka. Ypač tiems asmenims, kurių pajamos nereguliarios ir svyruoja. Trūksta ir teisinio tikrumo, kad subsidijos skyrimas įvertins pajamų nereguliarumą. Pavyzdžiui, jei dailininkas per metus pardavė vieną paveikslą ir sumokėjo pajamų mokestį, ir prisidėjo įmoką kaupimui, ar jo gaunama subsidija bus vieno mėnesio, ar visų metų? Ir ar nereikės „kombinuoti“ fiktyvių simbolinių pajamų kiekvieną mėnesį, kad neliktų durniaus vietoje, už metines pajamas gaudamas vieno mėnesio subsidiją.
O kol žmonės svarsto, politikai nesnaudžia, turėdami dar toliau siekiančių kėslų. Seime įvyko konferencija apie pensijų sistemų vystymosi tendencijas. Fakto klaida jau pačiame pavadinime – šios sistemos nesivysto, o yra vystomos politikų, pagal jų priimamus įstatymus. Pensijų kaupimas kai kuriose šalyse – ir visai jų „suvystytas“. Žmonių gi pasirinkimai yra akivaizdūs: 1 prie 30 kaupimo naudai.
