rūta vainienė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „rūta vainienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „rūta vainienė“.
Besilaukianti I. Stasiulytė prabilo apie tai, kas ją neramina: išgyvena tikrą dramą
Kokios garsių ir sėkmingų žmonių silpnybės ir baimės? Kokį įvykį gyvenime norėtų ištrinti? Ką paaukojo dėl to, kad taptų populiarūs? Saulius Prūsaitis, Ineta Stasiulytė, Liutauras Čeprackas, Žydrūnas Savickas ir Rūta Vainienė pirmadienio vakarą naujo formato laidoje „Visi mes žmonės“ pasidalins dar negirdėtomis savo gyvenimo istorijomis.
Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika
Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai- nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11 euro, vis viena aiškiau netaptų. Tačiau būtent šis skaičius, ne keturi, ne keturi su puse, ar koks nors kitas apvalesnis, nuo šiol bus aktualus tiems, kurie perka šimtu procentu kompensuojamuosius vaistus. Priemoka už šiuos vaistus nebegali viršyti šios mįslingos sumos. O suma – net ne iš Palubinsko vadovėlio. Tai- vidutinė paciento priemokos suma, buvusi praėjusiais metais.
Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?
Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti jaunoms šeimoms regionuose įsigyti pirmąjį jų būstą. Kas sekė „Idėja Lietuvai“ projektą, žino, jog tai buvo viena iš tų trijų su puse idėjų, kurios turėtų Lietuvą pakelti lyg ant sparnų. Idėja, kuri dar būdama visiškai „žalioje“ stadijoje, sulaukė ir daugiausiai kritikos.
Rūta Vainienė. Kiek tavyje socialisto?
Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klausant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos antraštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė. Kurios liesti, į kurią kėsintis – nevalia.
Rūta Vainienė. Pakalbėkime apie buldozerį
Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.
Įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai
Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.
Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius, arba blogesnius stambius sumanymus, pavyzdžiui, netgi atkurti rublinius indėlius. Tie laikai jau praeityje. Dabar privatizuojamų objektų sąrašas trumputis. Vos trylikos įmonių akcijos ir pavieniai turto objektai, ferma, butas, palėpė. Atsikratoma nelikvidais, ir tiek.
Mokesčių reforma pasitikta dviprasmiškai: tam duos, ir tam duos, o iš ko atims?
Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.
Pensijų reformą analitikai pasitiko nusivylę: chaosas, žmonės pensijų nekaups
Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.
Rūta Vainienė. Ar jūs jau gavote vaiko pinigus?
Ar jūs jau gavote vaiko pinigus? Aš dar negavau, ir jūs, greičiausiai, dar negavote. Nors jau praėjo du mėnesiai, kai veikia nauja paramos vaikui sistema. Kaip sako Socialinės apsaugos ir darbo ministras, laukite, tikrai gausite – iki metų pabaigos. Dėl neišmokamų pinigų neva kaltos savivaldybės, nespėjančios apdoroti visų pateiktų prašymų. Žinoma, kur ten žmogus gali spėti, jei pradžioje lūžo net kompiuterinė sistema.
REKLAMA
REKLAMA
Rūta Vainienė. Ką apie pensijas nutyli politikai?
Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.
Rūta Vainienė. Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
Įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimt aštuonerių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visada trūksta. Jūsų net neklausdamas jis prisigalvoja dar daugiau „gerų darbų“, kuriuos jis padarys jums už jūsų pinigus. Dar jis nuolat skundžiasi, kad kiti jo draugai gauna daugiau.
Paaiškino naują pensijos skaičiavimo tvarką: štai kokių sumų galite tikėtis
Šiandien patvirtina, kad nuo naujų metų įsigalioja nauja senatvės pensijos skaičiavimo tvarka. Žmonės kaups taškus, o būtinasis darbo stažas po truputį ilgės. Nuo kitų metų pensijų sistema bus indeksuojama, tai reiškia, kad pensijos dydis priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių – pensija gali didėti, tačiau nemažėti.
Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!
Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.
Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi
Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.
Politikai jokia kaina nenori pjauti „Sodros“ pūlinio: laukia pašalpa vietoje pensijos?
Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.
Rūta Vainienė. Vaistų kainos nemažėja? Baikit, nemanau..
Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos. Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę.
Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?
Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.
Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?
Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms.
Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą.
Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!
Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje cukraus mokesčio. Nes cukraus suvartojame 22 procentais daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos. Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį.
Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?
Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?
Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos.
Rūta Vainienė. Tam davė, o..
Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.
Rūta Vainienė. Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo
Valstiečių ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą viduriniajai klasei.
Rūta Vainienė. Vienas – raudonas, kitas – į dešinę
Žmonės žino, kad norint gerai jaustis, reikia derinti maisto produktus. Norint gražiai atrodyti, reikia derinti drabužius, spalvas. Dar juos reikia derinti prie savo figūros ir metų laiko. Politikams derėtų žinoti, kad norint pasiekti deklaruojamų tikslų, reformas irgi reikia derinti. Derinti tarpusavyje, derinti prie aplinkos. Nes nesuderintos reformos gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikėtasi. Kartais – visai priešingų. Lietuvoje reformos derinamos prastai.
Neskubėkite džiaugtis mokesčių mažinimu – ekspertai nieko gero nežada
Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir vidurinioji klasė. Tačiau ekonomistai sako, kad džiūgauti dar anksti. Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.
Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?
Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.
Rūta Vainienė. Kas bendra tarp žirafos ir mokesčių mokėtojo?
Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas, gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa - niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai.
„Sodros“ įmokų našta: kas įneša didžiausią dalį?
Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.
Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti
Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė.
Rūta Vainienė. Kas gadina Seimo reputaciją?
Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ.
Pensijų fondų grąža – ar išties metas keltis tik į „Sodrą“?
Valdžia nepamiršta savo pirminių kalbų ir vis dar yra užsimojusi pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Tuo tarpu investicinės bendrovės rodo, kad fondų grąža auga. Ši priešprieša žmones palieka nežinomybėje. Visai neseniai premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad antros pakopos pensijų fondai išliks, tačiau ketinama leisti į „Sodrą“ sugrįžti žmonėms, kurių pajamos per mažos, kad jie sukauptų pakankamai lėšų senatvei.
Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?
Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.
Rūta Vainienė. Šimtas dienų plačiai užmerktomis akimis
Kai naujasis Seimas ir Vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau. Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie valstiečius ir žaliuosius piešė rožinėmis spalvomis.
Rūta Vainienė. Vienintelis valdžios prioritetas – kišenė
Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.
Privalomasis sveikatos draudimas: ekonomistai sako, kad įmoka dar augs
Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.
Rūta Vainienė. Brango, brangsta ir brangs. Kiek?
Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.
Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!
Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.
Rūta Vainienė. Kaip daugiabučiai laimėjo prieš žvyrkelius
Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.
Rūta Vainienė. Valstybinės žemės „žemiškos“ istorijos
Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.
Rūta Vainienė. Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?
Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.
Rūta Vainienė. Naujosios valdžios kilnojimų planai
Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai suformuluoja užduotis visose administravimo institucijose dirbantiems tarnautojams. Tik tada, parengus priemonių planą, paaiškės konkretūs ateinančiųjų ketverių metų valdžios sprendimai.
Rūta Vainienė: nuspręsta už tave, susimokėk, vartotojau
Yra tokia valdžios funkcija – vartotojų apsauga. Valdžia labai mielai jos imasi ir vartotojų interesais gali pagrįsti kone kiekvieną savo sprendimą. Tie sprendimai paprastai yra susiję su papildomų apribojimų nustatymu. Tų reikalavimų įgyvendinimas kainuoja, ir vartotojas susimoka nemažą kainą už tai, kad būtų tokiu būdu apsaugotas. Daug vartotojų apsaugos reikalavimų atkeliauja iš Europos Sąjungos.
Rūta Vainienė: pakalbėkime apie kirpėją Liusią
Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.
Partijų programų ekonominis suderinamumas: kalbėjo abstrakčiai, kad galėtų eiti su bet kuo?
Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Rūta Vainienė. Naisių vasara žalia, o gal – raudona?
Štai ir išrinkome gerą pusę naujojo Seimo. Jau nepamenu rinkimų, kad į Seimą nepatektų partijos – Lietuvos gelbėtojos. Eklektiškų pažiūrų, neturinčios aiškių vertybių, orientacijos ir rimtesnių pasiūlymų, tik dėl Seimo rinkimų susibūrusios partijos susirinkdavo protesto balsus. Dabar rinkėjai pageidavo, kad ateinančius ketverius metus juos gelbėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Rūta Vainienė: pensija, kaip miražas
Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.
Rūta Vainienė: nepaprasti, nestabilūs, neaiškūs ir dideli. Kas?
Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.
Rūta Vainienė: rugsėjo pirmosios nepaguoda
Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.