rimantas remeika

Lietuvos mokykloms ruošiantis nuo rugsėjo atverti duris pačių įvairiausių poreikių vaikams, pristatytas dokumentinis filmas „Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai: įtraukti ar pasitraukti“. Filme – šioje srityje patirtį sukaupusios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir švietimo ekspertų įžvalgos bei jautrūs ir pokyčiui įkvepiantys pavyzdžiai. Įtraukusis ugdymas yra esminis socialinio teisingumo ir lygybės klausimas.

Socialiniuose tinkluose pamačius, kaip paaugliai mokykloje tyčiojasi vieni iš kitų, sunku nesistebėti jų žiaurumu. Kai kuriems patyčių neužtenka, tad imasi kumščiais talžyti silpnesnius, kol kiti filmuoja ar tiesiogiai transliuoja internetu. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvoje nuskambėjo šokiruojantis atvejis, kai moksleivis bendraklasiui sukišo į užpakalį butelį, bet tai tik vienas iš tūkstančių smurto atvejų šalies mokyklose.

Mokinių laukia naujovės – atsiras privalomi žinių patikrinimai. Ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai laikys matematikos ir lietuvių kalbos privalomus testus. Surinkusiems keturis balus arba mažiau mokiniams bus suteikta galimybė taisytis, o štai prastą balą surinkę dešimtokai būtų paliekami kartoti kursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams.

Lietuvos mokyklose jau mokosi pirmieji iš Ukrainos atvykę vaikai ir jau pradėjo dirbti pirmieji nuo karo siaubo pabėgę ukrainiečiai. Juos priėmę mokyklų direktoriai pasakoja, kad didžioji dalis vaikų atvyko tik su mamomis arba iš viso be tėvų. Yra ir tokių, kurie nuo karo bėga jau antrą kartą. Kai kurių mūsų mokyklų klasėse jau sėdi nuo Vladimiro Putino sukelto karo Ukrainoje pabėgę vaikai. Kol kas jie dar tik apsipranta su nauja aplinka, stengiasi susitaikyti su skaudžia realybe.

Sutrikus elektroninei sistemai nuotoliniu būdu besimokantys aštuntų klasių mokiniai ketvirtadienį negalėjo prisijungti ir atlikti standartizuoto matematikos pasiekimų patikrinimo, todėl testas perkeltas į kitą savaitę. Tokie pasiekimų patikrinimai neturi įtakos mokinių perkėlimui į aukštesnę klasę, bet padeda įvertinti pasiekimus nacionaliniu mastu, suteikia objektyvesnės informacijos apie vaikų mokymosi pasiekimus patiems mokiniams, jų tėvams ir mokytojams.

Prieš savaitę Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje į kontaktinį ugdymą grįžo 593 pradinukai. Pirmadienį prie jų prisijungė dar 39 moksleiviai. Progimnazijos direktorius džiaugiasi, jog virusas įstaigos viduje neišplito, bei mato potencialą pilotinį projektą plėsti ir į kitas šalies mokyklas. Tik tam, jo nuomone, dar reikėtų papildomai pasiruošti. Nuo šio pirmadienio iš 35 progimnazijos pradinių klasių 34 jau mokosi kontaktiniu būdu.

Penktadienį Vyriausybė sutarė atnaujinti kontaktinį ugdymą vienoje mokykloje ir profilaktiškai dėl koronaviruso tirti šeimas bei darbuotojus. Tokia eksperimentine mokykla taps Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pirmieji pradinukai į klases mokykloje turėtų grįžti iš karto po atostogų – vasario 22-ąją.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad ES struktūrinių fondų parama sveikatos apsaugai yra ilgalaikė ir svarbi kiekvieno žmogaus sveikatai investicija. 55 proc. apklaustųjų neabejoja, kad ES parama bus juntama 5 ir daugiau metų. Kiekvienas, apsilankęs sveikatos priežiūros įstaigose akivaizdžiai įsitikina kaip ES fondų parama keičia sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Pirmadienį (gegužės 21 dieną) vykusiame Vyriausybės posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos buvo siūloma nustatyti mažesnį valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika prieštarauja šiam siūlymui, argumentuodamas, kad investavę jau didelę pinigų sumą į pagrindines studentų medikų studijas turime sukurti, kuo didesnę pridėtinę vertę mūsų šaliai.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti piliečių informuotumą, parengė ir patalpino interneto svetainėje www.sam.lt gydymo paslaugų įkainių sąvadą. Jame pateikiami duomenys ne tik apie tai, kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, bet ir jų bazinės kainos. Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų sąrašai ir bazinės kainos tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė suabejojo, ar teisėtai Rimantas Remeika paskirtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kancleriu. Dėl to parlamentarė su prašymu atlikti tyrimą kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Seimo narės turimomis žiniomis, konkursas buvo organizuotas pažeidžiant įstatymuose numatytas procedūras.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kancleris Rimantas Remeika prašo Vyriausybės kaip steigėjos įvertinti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) veiksmus įsigyjant linijinį greitintuvą "Clinac 600C/D" su priedais ir imtis veiksmų, kad VUOI skirtos Valstybės investicijų programos (VIP) lėšos - 1 mln. litų - būtų grąžintos į valstybės biudžetą.

Žemės ūkio ministerijai šiemet sušvelninus privalomo žuvų pardavimo aukcione tvarką ir nustačius žuvų tiekimo vietos rinkai sąlygas, po šalį sklinda pigesnės šviežios menkės kvapas, tačiau biudžetinių įstaigų virtuvių jis nepasiekia. Žvejybos Baltijos jūroje ypatumai yra tokie, kad nė viena šio verslo įmonė net nedrįsdavo dalyvauti viešuosiuose valstybinių įstaigų maisto produktų pirkimuose.

Pasklidus nuogąstavimams, esą po Lietuvos AIDS centro pertvarkos šaliai gresia žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) protrūkis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skuba raminti visuomenę - ŽIV prevenciją ir gydymo prieinamumą infekuotiesiems bei jau sergantiems AIDS ketinama tik stiprinti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) naujoji vadovybė iš ankstesnės valdžios ne tik paveldėjo daug kritikos sulaukusį elektroninės sveikatos projektą, bet ir turi bylinėtis su jį įgyvendinančia bendrove. Elektroninės registracijos projektas pradėtas prieš kelerius metus. Jį baigus gydymo įstaigos elektroninėmis priemonėmis galėtų keistis informacija, duomenų bazėse būtų saugomi visi duomenys apie pacientus, jų ligos istorijos. Tačiau finišas dar toli.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas trims ministerijos darbuotojams išmokėjo tūkstantinius priedus. Anot jo, jie skirti už didelį darbo krūvį. Priedus gavo ministro patarėjai Rimantas Remeika ir Inga Milašiūtė bei viceministrė Nora Ribokienė. Ministro teigimu, iki šiol priemokų dydis siekdavo iki 70 proc. atlyginimo, o šįkart jis sumažėjo iki 40 proc.

Savi marškiniai arčiau kūno, kaip ir partijos bičiuliai valdžioje. Toks politikos principas, ypač keičiantis Seimų kadencijoms, jau seniai nieko nestebina. Laimingieji, kuriems pavyko tapti ministrais ar bent žinybų vadovais, mikliai apauga savais, patikimais žmonėmis, kuriems gyvenimas nebuvo toks dosnus. Nei žiniomis, nei patirtimi pasigirti negalintys saviškiai pirmiausia užsėda padėjėjų, patarėjų, sekretorių ir kitas šiltas vietas, nereikalaujančias per didelės atsakomybės.

Nors rinkimų kampanijos metu posėdžiai šaukiami tik vieną dieną per savaitę vietoje Seimo statuto numatytų dviejų, parlamentarai posėdžiauja pustuštėje salėje. Pirmadienio darbotvarkėje rytiniame posėdyje buvo numatyta priimti 7 įstatymų pataisas su lydinčiais dokumentais, tačiau balsų pakako tik priimti sprendimus dėl dviejų iš jų. Norint priimti sprendimą dėl įstatymo priėmimo, balsavime turi dalyvauti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Pagal balsavimo duomenis iš 2009 apylinkių (iš viso - 2034), pirmauja Tėvynės sąjunga, surinkusi 19,57 proc. balsų (17 mandatų). Antroje vietoje – Tautos prisikėlimo partija – 15,14 (13 mandatų). Vienmandatėse apygardose laimi taip pat konservatoriai. Trečioje vietoje Tvarka ir teisingumas – 12,74 proc. (11 mandatų). Ketvirtoje vietoje – socialdemokratai (11,75 proc. - 11 mandatų), penktoje – Darbo partija (9,04 proc.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Bylą dėl dukters pralaimėjusi klaipėdietė Inga Rinau įrašyta tarp kandidatų į Seimą Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) rinkimų sąraše, ji įrašyta 30-uoju numeriu.

Piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo buvusio Seimo pirmininko, „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo klausimui daroma pertrauka iki penktadienio, o galutinai balsuoti ketinama kitą antradienį. Tokį sprendimą priėmė visos Seimo frakcijos, nes esą laikinoji komisija, kuri paruošė Seimo nutarimo projektą ir kuri pasiūlė tenkinti prokurorų prašymą naikinti V.Muntiano neliečiamybę, pernelyg vėlai užregistravo galutinį dokumento projektą.

Seimo komisija siūlo parlamentui panaikinti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybę. Trečiadienį posėdyje už tokį sprendimą balsavo dešimt komisijos narių, vienas - liberalcentristas Rimantas Remeika buvo prieš ir vienas - socialdemokratas Vytautas Čepas susilaikė.

Prokurorų baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti Seimo narys „pilietininkas“ Viktoras Muntianas sako neprieštarausiantis neliečiamybės panaikinimui, tačiau atsisakyti parlamentaro mandato nežada, nors kiek anksčiau kalbėdamas BNS tokios galimybės neatmetė. „Mano veiksmai visi teisėti, tuo esu įsitikinęs“, - žurnalistams sakė V.Muntianas, o paklaustas, ar ketina pats atsisakyti parlamentaro mandato buvo konkretus: „Įdomūs jūsų pasiūlymai.

„Saulė nusileido, vakaras atėjo tyliai...“ dainavo šeštadienį Vilniaus ledo arenoje susirinkę Darbo partijos nariai. Tačiau pasikeitusi jų lyderio Viktoro Uspaskicho pozicija kitų politinių partijų atžvilgiu ir sušvelnėjęs tonas byloja, kad Darbo partijos tolerancija spinduliuojantis laivas skęsti dar nesiruošia, rašo „Respublika“. Į finansinėmis machinacijomis įtariamos Darbo partijos suvažiavimą atvykę per 2000 delegatų iš visos Lietuvos kone sausakimšai užpildė Vilniaus ledo areną.

Dauguma parlamentarų nepadarytų gėdos mūsų šaliai užsienyje, mat tikina puikiai kalbantys bent keliomis kalbomis. Tačiau esama ir tokių, kurie per vizitus svetur be vertėjo negali žengti nė žingsnio, rašo „Lietuvos žinios“. Gilinantis į Seimo kanceliarijos turimus parlamentarų anketų duomenis gali susidaryti įspūdis, kad dauguma tautos išrinktųjų - tikri užsienio kalbų žinovai. Visi Seimo nariai tikina laisvai kalbantys rusiškai.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas jau ne pirmą savaitę neišsirenka kandidato į švietimo ministro postą, tačiau koalicijos partneriams šių pareigų nesiūlo. Pirmosiomis dienomis po Romos Žakaitienės atsistatydinimo kandidatu minėtas Algirdas Monkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog apie svarstymus girdi tik iš žiniasklaidos. A. Monkevičius sako, jog socialliberalai į valdančiąją koaliciją atėjo ne dėl postų ir neketina patys į juos siūlytis.

Galimai neskaidriomis Nacionalinio stadiono Vilniuje statybomis susidomėjo ir Seimo Antikorupcijos komisija. Ji kreipėsi į sostinės savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką, prašydama paaiškinti, kaip buvo pasirinktas statybų rangovas.Seimo komisija, kuriai vadovauja konservatorius Rimantas Jonas Dagys, vyriausiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administratoriaus taip pat paprašė pateikti dokumentus, kurie reikalingi norint įvertinti proceso skaidrumą.

Septyni Vilniuje rinkti Seimo nariai ragina premjerą Gediminą Kirkilą stabdyti Nacionalinio stadiono statybas po to, kai pasigirdo abejonių, jog prognozuojama projekto kaina gali išaugti beveik dukart ir vietoj 370 mln. siekti 700 mln. litų.

Seimūnai pritarė brandos egzaminų užduočių įtraukimui į tarnybos paslapčių sąrašą.Tokiu būdu egzaminų užduotys bus suteikiama žyma „Riboto naudojimo”.Atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl asmenys, atskleidę brandos egzaminų užduotis ar jas neteisėtai įgiję, galės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos parlamentarai pritarė eurointegracinėms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, kurios įpareigos stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.

Parlamentarai norėtų labiau išnaudoti naujojoje Seimo posėdžių salėje instaliuotas informacines technologijas - jiems esą reikalinga laisva ar iš dalies laisva prieiga prie interneto, kad galėtų greitai ir patogiai surasti įstatymus bei kitą reikiamą informaciją. Tokius pageidavimus praėjusią savaitę Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui parlamentarai išsakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje.

Vilniaus nuotekų valymo įrenginius apžiūrėjęs parlamentaras Rimantas Remeika sako, kad Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonuose buvo galima išvengti blogo nuotekų kvapo, jeigu atsakingi pareigūnai būtų laiku sprendę šią probelmą, praneša Lietuvos radijas. Prognozuojama, kad vilniečius kamuojanti smarvė artimiausius kelerius metus gali sumažėti, bet visiškai neišnyks.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika, oficialiai kreipėsi į šalies Generalinį policijos komisarą Vytautą Grigaravičių ragindamas bent kartą per mėnesį organizuoti reidus, išeinant patruliuoti visiems policijos pareigūnams nuo eilinio iki aukščiausią rangą turinčio.Anot Seimo nario, policijos pareigūnai skundžiasi, kad neturėdami pakankamai pajėgų patruliavimui, jie negali užtikrinti viešosios tvarkos gatvėse bei gyvenamuosiuose mikrorajonuose.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas sako, kad kituose Seimo rinkimuose jau galėsime balsuoti ir internetu. Internetinis balsavimas gali labiau sudominti žmones rinkimais ir padidinti juose dalyvaujančių skaičių. Dalyvauti rinkimuose tuomet galėtų ir laikinai išvykę Lietuvos piliečiai.

Kol kas neaišku ar Seime bus pritarta Vyriausybės ataskaitai. Paramos vyriausybei neatšaukę konservatoriai ketvirtadienį ryte dar nebuvo apsisprendę kaip elgsis. Taip „Balsui.lt“ sakė viena iš frakcijos lyderių Rasa Juknevičienė.Vyriausybės veiklos ataskaitai nepritarė Informacinės visuomenės plėtros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų komitetai.Kaip rodo šio dokumento svarstymas parlamento komitetuose, kyla rimta grėsmė, kad ataskaitai tautos išrinktieji gali nepritarti. Alfa.

Artūras Paulauskas mažiausiai suinteresuotas išsiaiškinti tiesą Tik viešumas, tik tiesos žodis, tik atvirumas gali padėti mums išbristi iš to propagandinio liūno, į kurį esame įbridę, į kurį mus įstūmė labai sudėtingi Lietuvoje vykstantys procesai.

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcija siekia išmesti konservatorių Jurgį Razmą iš buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno ir kariuomenės savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios parlamentinės komisijos.

Iš Seimo laikinosios komisijos, tiriančios buvusio VSD pareigūno ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, raginamas pasitraukti Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos narys Jurgis Razma.Atinkamą nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate pirmadienį įregistravo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos bei minėtosios komisijos narys Rimantas Remeika.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo surengti sociologinę apklausą, kuri padėtų apsispręsti, ar reikia įpareigoti atlikėjus skelbti, ar programa atliekama gyvai, ar leidžiamas fonograma.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovas Rimantas Remeika kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas pateikti duomenis apie nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Kreipimesi į Policijos departamento, Interpolo Lietuvos skyriaus ir kompetentingų Kriminalinės policijos biuro tarnybų vadovus prašoma pateikti statistinę informaciją apie 2004-2006 metais Lietuvoje gyvenančių asmenų padarytas ar mėgintas padaryti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje.

Daugiausia nusikaltimų Europos elektroninėje erdvėje padaro arba kėsinasi padaryti Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos gyventojai. Tai pasaulinės antivirusinių sprendimų kūrimo bendrovės "F-Secure" atstovai pareiškė sausio 14-17 dienomis Helsinkyje vykusioje Tarptautinės parlamentarų informacinių technologijų asociacijos penktojoje Generalinėje asamblėjoje.

Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje tiriančios Seimo laikinosios komisijos nariai antradienį apsilankė STT ir nusivylė. Parlamentarai teigia,kad jiems pateiktoje operatyvinėje medžiagoje jie nerado nieko naujo.

Mandatas kai kuriems būsimiesiems Seimo nariams gali kainuoti po keliasdešimt tūkstančių litų - tiek pasiryžę išleisti nemaža dalis kandidatų, kad galėtų likti arba tapti parlamentarais. Bet yra ir taupuolių, kurie rinkimams išleidžia vos kelis tūkstančius. Remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis preliminariomis rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitomis, bene didžiausią sumą savo rinkimų kampanijai - 74 tūkst.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.