Tik viešumas, tik tiesos žodis, tik atvirumas gali padėti mums išbristi iš to propagandinio liūno, į kurį esame įbridę, į kurį mus įstūmė labai sudėtingi Lietuvoje vykstantys procesai.
Taigi kas ir kodėl bijo Jurgio Razmos?
Pastarųjų savaičių puolimas prieš Jurgį Razmą, žinoma, kad yra tos pačios Valstybės saugumo departamento vadovų jau keletą mėnesių inspiruojamos kovos prieš Seimą, prieš valstybės užvaldymo mastus siekiančius atskleisti žmones sudėtinė dalis. Labai gaila, kad kai kurie Seimo nariai, užuot nuoširdžiai ir iš esmės bandę išsiaiškinti tiesą, sąmoningai ar nesąmoningai tampa Arvydo Pociaus grupuotės įrankiais. Atrodo, kad išsiaiškinti tiesą, kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, nėra prioritetas Seimo komisijai Juro Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms ištirti. Susidaro įspūdis, kad yra sąmoningai siekiama komisiją sugriauti, kad niekas niekada taip ir neišsiaiškintų tiesos nei apie Pakaunės įvykius, nei apie sprogdinimą prie Bražuolės, nei tai, kas iš tiesų inspiravo Juro Abromavičiaus nužudymą. Juk drumstame vandenyje gerai jaučiasi tie, kuriems melas ir dviveidystė – jų išlikimo Lietuvos politiniame gyvenime pamatas. Juk jeigu bus atskleista tiesa, tai tie žmonės, kurie dalyvauja tame gėdingame procese, tiesiog žlugs.
Verta prisiminti, kad Juro Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms tirti komisija atsirado tik kaip apgailėtina VSD vadovybės ir ją ginančios grupuotės keršto akcija prieš Tėvynės sąjungą, principingai siekusią ir tebesiekiančią tiesos apie giliai paslėptas korupcijos schemas, tarp jų ir tas, kuriose tiesiogiai dalyvauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susijusios dujų bendrovės. Tai ne šiaip sau procesas. Kai mąstau apie pastarųjų mėnesių laikotarpį, kurį teko pergyventi, suprantu, kad atsitrenkėme į labai rimtus dalykus, kurių taip lengvai neįveiksime, – juk juose dalyvauja specialiosios tarnybos, ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių, kurios suinteresuotos, kad tokie procesai čia vyktų. Pirmiausia turiu galvoje Rusijos specialiąsias tarnybas. Gali būti, kad tikrieji mastai ir tikroji tiesa išaiškės po kokių 50–60 metų, kai atsiskleis kitos valstybės archyvai.
Mes iš pat pradžių puikiai supratome siūlymo sudaryti tokią komisiją dviveidišką prigimtį, tačiau siūlymui pritarėme, nes manėme ir tebemanome, kad tik tiesa apie Juro Abromavičiaus nužudymą pagaliau pabaigs nesąžiningas spekuliacijas, kurios pastaraisiais mėnesiais pilasi lyg iš gausybės rago.
Kas prisimena dešimties senumo įvykius, – kas neprisimena, gali pavartyti spaudą, –prisimena ir tai, kad spekuliacijos dėl šio nusikaltimo prasidėjo jau pačiomis pirmosiomis dienomis po J. Abromavičiaus žūties. Vienu iš pagrindinių tų spekuliacijų veikėjų ir tuomet, ir dabar yra tas pats Artūras Paulauskas, kuris, ko gera, ir yra mažiausiai suinteresuotas išsiaiškinti tiesą. Na, o jo statytinis Arvydas Pocius teatlieka bjaurų mauro vaidmenį, o visus šiuos procesus lydi aštrus Kremliaus valdomų dujų kvapas, tų pačių dujų, kurių dėka ir A. Paulauskas atėjo į Lietuvos politiką. Skirtumas tik tas, kad iš pradžių tų dujų kvapo pagrindinis politinis leidėjas buvo Viktoras Uspaskichas, o, pasikeitus tam tikriems Kremliaus prioritetams, juo tapo Rimandas Stonys.
Kodėl iš VSD aparatūros ima ir išsitrina tam tikra informacija?
Verta priminti, o mažiau įsigilinusiems gal ir atskleisti vieną svarbią detalę iš kontržvalgybininkų liudijimų, duotų dar praėjusių metų spalio mėnesį. Kažkodėl šios svarbios liudijimo dalies VSD aparatūra darytuose įrašuose beveik neišliko, – taip keistai ėmė ir neįsirašė, – matyt, todėl ir nepateko į paviešintas stenogramas. Kaip liudijo pareigūnai, jau prasidėjus parlamentiniam tyrimui dėl problemų Valstybės saugumo departamente, “Dujotekanos” vadovas Rimandas Stonys su tais, kurie labai bijojo tyrimo, ir su tais, kurie valdo kai kurią žiniasklaidą, tarėsi, kokiais būdais kompromituoti itin aktyviam tyrimui nusiteikusius Seimo narius. Jų žargonu tariant, “reikia juos išjungti”. Tokie liudijimai yra komitete. Beje, apie tai pareigūnai yra pranešę savo vadovybei, siūlydami jai nedelsiant apie tokias nusikalstamas pastangas informuoti Prezidentą ir Seimą. Tačiau ši informacija tebėra slepiama tarp tų iki šiol nepateiktų pažymų. Aš kartais pagalvoju, kad ne tos vienuolika ankstesnių pažymų yra svarbiausios, svarbiausia yra dvyliktoji, kurioje informuojama apie nusikalstamus bandymus įtakoti žmonių išrinkto Seimo ir žmonių išrinktų Seimo narių pastangas atskleisti korupcijos mastus Lietuvoje.
Net ir paviršutiniškai stebėjusieji įvykius aplink Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą turėjo matyti, kad tikrovėje taip ir buvo elgiamasi, kaip dar spalio mėnesį liudijo kontržvalgybininkai. Gyvenimas vėliau patvirtino tai, ką jie matė, kol nebuvo nušalinti. Pirmiausia "išjungti" buvo pasirinktas Algimantas Matulevičius, kuris kai kam labai netikėtai drąsiai stojo tiesos paieškų pusėn. Puolimas prieš jį buvo pradėtas, kuomet pats VSD kai kuriai jį aptarnaujančiai žiniasklaidai pradėjo nuleidinėti kompromatus, neva A. Matulevičius bendradarbiavo su KGB. Viskas baigėsi gėdingai ir niekingai – Arvydas Pocius tiesiog apsimelavo.
Puolimas prieš Jurgį Razmą yra tęsinys to paties proceso, kurį matėme, kai buvo nušalinti sąžiningai Seimo komitetui liudiję kontržvalgybininkai. Jų nušalinimą lydėjo bjauri VSD vadovybės inspiruota melo ir purvo banga, – jie buvo apšaukti tėvynės išdavikais. Ta purvo banga tebesitęsia iki šiol, nors nei A.Pocius, nei kiti nebekalba apie tėvynės išdavimą. Dviems pareigūnams suteiktos pensijos, o trečiajam bandoma ieškoti išeities, jį siunčiant pasitikrinti sveikatos.
Laikinosios tyrimo komisijos darbui artėjant į pabaigą atėjo eilė pamėtėti malkų į sunkiai įsikuriantį laužą, kurio pavadinimas – konservatoriai teroristai. Neradus kitokių būdų kompromituoti jiems neįtikusius parlamentarus VSD veikėjai tesugebėjo sukurpti labai jau primityvų planelį: į slaptą pažymą buvo įrašyti neva “itin slapti” duomenys apie Jurgio Razmos pasisveikinimą su Algirdu Petrusevičiumi kavinėje prie Seimo, Rasos Juknevičienės ir Vytauto Landsbergio telefoniniai pokalbiai su tuo pačiu žmogumi. Visa tai nunešta Valstybės gynimo tarybai, ten duomenys padaromi “itin rimtais”, apie jų rimtumą informuota visuomenė, po to viskas dar kartą dubliuota per Loretos Graužinienės vadovaujamą komisiją; Vytauto Bogušio antrininkas toje komisijoje Rimantas Remeika susirūpinęs viešino informaciją, užregistruodamas Seime pasiūlymą išmesti Jurgį Razmą iš tyrimo komisijos. Taip bandomas užsukti naujas kompromitavimo ratas, kurio visa esmė – kerštas ir baimė.
Rusijoje, kur juodosios technologijos politikoje yra tapusios kone oficialios, yra toks internetinis tinklalapis www.kompromat.ru. Labai gaila taip juokauti, kalbant apie šiandieninės vadovybės valdomą Lietuvos saugumo departamentą, – labai svarbią Lietuvos instituciją, – tačiau jo pavadinimą, jei jis ir po A. Pociaus pakeitimo išliks privatizuotas įvairaus plauko "berniukų", reikėtų pakeisti į www.kompromat.lt. Tai bent jau atitiktų liūdną, bet tikrovę.
Kodėl Jurgis Razma?
Kodėl Jurgis Razma atsirado A. Pociaus kompanijos puolimo smaigalyje?
Manau, kad neatsitiktinai. Prisiminkime kad ir pagarsėjusį geležinkelių projektą "2K". Juk būtent Jurgis Razma 2003 metų vasarą pareikalavo, kad Vytauto Pociūno vadovaujamos valdybos paruošta ir politikus perspėjanti pažyma apie šį projektą, pragulėjusi du mėnesius, būtų ištraukta iš tuometinio NSGK pirmininko Alvydo Sadecko gilaus stalčiaus. Susidomėjus visuomenei sutarties dėl projekto "2K" tuometinis susisiekimo ministras neišdrįso pasirašyti.
Tuoj po Vytauto Pociūno žūties būtent Jurgis Razma viešai kėlė klausimus VSD vadovybei dėl pareigūno išsiuntimo į Baltarusiją, daugelį staiga iškilusių klausimų bandė išsiaiškinti savarankiškai, susitikdamas su buvusiais V. Pociūno bendražygiais. Visa tai, be abejo, nepatiko VSD vadovams, iš jų pasipiktinimo ir replikų galėjai matyti didelį susierzinimą, kad Seime yra žmonių, kurie nori pernelyg daug žinoti apie visas aplinkybes, dėl kurių V. Pociūnas buvo nušalintas nuo svarbių tyrimų energetikos ir geležinkelių srityje. Būtent tų sričių, kuriose interesų turi "Dujotekana" ir Rimandas Stonys.
J. Razma dar pirmosiomis praėjusio rugsėjo dienomis Seime užregistravo įstatymo pataisą, kurią priėmus būtų atsisakyta Užsienio reikalų ministerijos, t.y. Albino Januškos galių deleguoti diplomatus į VSD ir kitas institucijas. Dėl to, kad neremtų tokio jo pasiūlymo, buvo spaudžiama ir Tėvynės sąjungos frakcija. Galų gale ir svarstant Dujų įstatymą J. Razma buvo įregistravęs pataisą dėl dujų maržos reguliavimo.
Beje, šis VSD puolimas prieš J. Razmą nėra pirmas. Prieš gerą pusmetį, jau vykstant NSGK tyrimui, vienas iš internetinių dienraščių portalo vadovų buvo prabilęs apie VSD bandymus verbuoti žurnalistus, kad šie rinktų medžiagą ir rašytų kompromituojančius straipsnius būtent apie Jurgį Razmą.
Tie, kurie “vairuoja” kai kurių Seimo narių pastangas puldinėti sąžiningai tyrimo komisijoje dirbantį Jurgį Razmą, puikiai supranta, kad, jį išstūmus iš komisijos, Tėvynės sąjunga apskritai jos darbe toliau nedalyvautų. Mūsų neišgąsdins nei toks, nei kitoks variantas. Tėvynės sąjungos nesustabdys bandymai gniaužti tiesą ir slėpti korupcines schemas. Jeigu daug Seimo narių prisidės prie J. Razmos pašalinimo, jeigu jie taps grupuotės, užvaldžiusios VSD, įrankiais, t. t., jeigu Seime didės "Dujotekanos" frakcija, mūsų nesustabdys.
Melas niekada nenugalės tiesos
Ką gi, tokia realybė.Juro Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms tirti komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė apkaltino Jurgį Razmą paviešinus neva slaptą prokuratūros raštą, kuris nebuvo slaptas. Tai buvo viešas raštas. Gen. prokuroras A. Valantinas L. Graužinienės vadovaujamai komisijai jį perdavė neįslaptinęs.
Kodėl Loreta Graužinienė bijo informuoti visuomenę? Štai tas raštas: "Gen. prokuratūra neturi ir negavo informacijos iš tyrimą atlikusių prokurorų, kitų teisėsaugos institucijų ir pareigūnų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento, apie neteisėtas veikas, trukdžiusias atlikti tyrimą".
Dar daugiau – balandžio 19 d. A. Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininką, prašydamas kuo greičiau išslaptinti medžiagą, kuri yra pateikiama kaip labai rimta apie neva slaptus J. Razmos susitikimus kavinėje, apie mano pokalbius su A. Petrusevičiumi. Aš galiu apie tuos susitikimus papasakoti ir dabar: praėjusių metų rudenį jam skambinau. Jeigu galėčiau, ir dabar paskambinčiau, bet žmogus sėdi kalėjime. Paskambinau, klausiau, kaip sekasi, man buvo svarbi jo nuomonė dėl vykdomo puolimo prieš jį. Ir iš tiesų sužinojau labai įdomių dalykų apie tai, kaip buvo užverbuotas jo senas bičiulis, kuris provokavo padaryti jam ginklą. Žinoma, tai klaida, kad jis sutiko ginklą gaminti ir jis to neneigia. Tačiau tai buvo provokacija. V. Petrusevičius to niekada nebūtų daręs, jeigu Saugumo departamentas nebūtų provokavęs jį to daryti.
Kai aš su juo susitikau, man atsiskleidė daug įdomių dalykų, bet liko daug ir neaiškumų, susijusių su VSD veikla. Dar daugiau, išryškėjo faktai, kad visoje Lietuvoje savanoriai provokuojami daryti nusikaltimus arba už pinigus melagingai liudyti prieš A. Petrusevičių. "XXI amžiuje" buvo atspausdinta informacija apie buvusio savanorio M. Dūdonio galimą papirkinėjimą ir žaibišką reakciją po to, kai mes su Seimo nariu A. N. Stasiškiu išsiuntėme klausimus A. Pociui ir A. Valantinui. VSD nepaneigė, jog siekė nupirkti M. Dūdonio melagingą liudijimą. VSD patvirtino tai, sakydama, kad žmonės sumaišė pinigų šaltinį, o pinigų šaltinis – dar prieš 10 metų A. Šleževičiaus vyriausybės priimtas nutarimas skirti pinigų tiems, kurie atskleis nusikaltimą.
Turiu informacijos dar apie vieną bandymą papirkti, bet žmogus nenori apie tai kalbėti viešai. Internetiniuose dienraščiuose buvo informacija apie Mikolaitį, buvusį AT apsaugininką, iš kurio VSD pareigūnai taip pat reikalavo liudyti apie dalykus, kuriuose jis nedalyvavo. Užuot atskleidusi tiesą ir bendradarbiaudama su Seimu VSD vadovybė užsuko tokį propagandinį karą, kuris primena ne lietuviškos, ne NATO valstybės specialiosios tarnybos veiklą ir metodus, o KGB metodus, ir dėl to man labiausiai neramu.
Tokia realybė, bet esu įsitikinusi, kad melas niekada nenugalės tiesos. Jeigu tuo netikėčiau, nebūčiau politikoje.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007 04 23
Rasa Juknevičienė yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, TS pirmininko pavaduotoja
