Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcija siekia išmesti konservatorių Jurgį Razmą iš buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno ir kariuomenės savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios parlamentinės komisijos.
NS frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti, ar J.Razmos darbas Seimo laikinojoje komisijoje dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių neprieštarauja Seimo nario etikos normoms bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.
"Visuomenėje kylančios abejonės dėl J.Razmos suinteresuotumo, tiriant J.Abromavičiaus žūties, Bražuolės tilto ir "Lietuvos ryto" redakcijos sprogdinimo aplinkybes, Naujosios sąjungos frakcijos nuomone, prieštarauja Seimo statuto 18 straipsniui, įpareigojančiam Seimo narius vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams bei elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių, kad toks interesas yra", - rašoma NS kreipimesi Seimo etikos sargams.
J.Razmą trauktis iš minėtos komisijos ragina ir jos narys liberalcentristas Rimantas Remeika, Seimo posėdžio sekretoriate įregistravęs tai numatantį nutarimo projektą.
Pasak politiko, J.Razma negali būti objektyvus, nes, "bendravo su galimai prie komisijos tiriamų sprogdinimų prisidėjusiu eksparlamentaru Algirdu Petrusevičiumi".
"Konservatorių lyderiai pripažįsta, kad saugumas fiksavo aukštas pareigas užimančio konservatoriaus J. R. aktyvų bendravimą su galimai prie komisijos tiriamų sprogdinimų prisidėjusiu Algirdu Petrusevičiumi. Gretinant tyrimo komisijoje gautą viešą informaciją su pačių konservatorių pareiškimais, peršasi logiška prielaida, kad "paslaptingasis" J. R. yra Jurgis Razma, todėl konservatorių frakcija turėtų deleguoti kitą parlamentarą", - yra sakęs R.Remeika.
Pats J.Razma su tokiomis prielaidomis nesutinka ir žada tęsti darbą laikinojoje komisijoje.
"Nematau pagrindo trauktis iš komisijos, nes aš niekuo neišsiskiriu iš kitų mūsų frakcijos narių, ir R.Remeika tikrai negalėtų rasti pavyzdžių, įrodančių mano šališkumą, nes aš dirbu komisijoje ramiai ir konstruktyviai", - BNS yra sakęs J.Razma.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Saugumo pareigūno žūtį parlamentarai be rezultatų tyrė 1997 metais.
