Lietuvos parlamentarai pritarė eurointegracinėms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, kurios įpareigos stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.
Minėtas įstatymas keičiamas siekiant į Lietuvos teisyną inkorporuoti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) Duomenų saugojimo, kitaip dar vadinamą "sekimo direktyvą".
Pagal įstatymo projektą, kuriam antradienį buvo galutinai pritarta, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės turės 6 mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusiųjų telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
Bendrovės taip pat privalės kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Bus saugoma informacija ir apie skambučio ar internetinio kontakto trukmę bei laiką.
Jeigu ši informacija bus reikalinga aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, duomenys turės būti saugomi metus.
Kaupti duomenis bendrovės privalės savo sąskaita. Dėl šios priežasties liberalas Vytautas Grubliauskas, kuris nepritarė naujoms teisės akto pataisoms, neatmetė galimybės, jog kaštai bus perkelti ant gyventojų pečių.
"Nieko nėra nemokamai, nemokamas sūris būna tik pelėkautuose", - sakė V.Grubliauskas.
Svarstant įstatymo projekto priėmimą, kai kurie parlamentarai pareiškė, jog įstatymo pataisomis ir vadinamąją "sekimo direktyva", prisidengus terorizmo šmėkla, bus legalizuojamas visų žmonių sekimas.
"Kiekvieną Lietuvos pilietį mes praktiškai traktuosim kaip potencialų teroristą", - piktinosi liberaldemokratas Egidijus Klumbys.
Jam antrino ir darbietis Kęstutis Daukšys. Pasak jo, šis įstatymas pavers Lietuvą "policine valstybe".
Tuo tarpu liberalcentristas Rimantas Remeika parlamentarus ragino neskatinti nereikalingos baimės, nes įstatymas, pasak jo, reglamentuoja ne tik saugojimo, bet ir duomenų naikinimo tvarką - tokiu būdu esą atsiranda tikrumas, jog visa informacija, kuri apie žmones yra surinkta, bus sunaikinta ir negalės būti panaudota siekiant neteisėtų tikslų.
Direktyvą bei jos "įtalpinimą" į Lietuvos teisinę bazę gynė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
"Kolegos taip įsismagino, vadindami "sekimo įstatymu" ir panašiai. Praktiškai čia yra viskas tas pats, kas ir dabar yra, skirtumas tik tas, kad informacija, kuri kaupiama pas ryšio operatorius, bus saugoma šiek tiek ilgėliau. Ir jeigu nėra pas mus terorizmo grėsmės, yra kiti nusikaltimai", -kalbėjo socialdemokratas.
