Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas jau ne pirmą savaitę neišsirenka kandidato į švietimo ministro postą, tačiau koalicijos partneriams šių pareigų nesiūlo. Pirmosiomis dienomis po Romos Žakaitienės atsistatydinimo kandidatu minėtas Algirdas Monkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog apie svarstymus girdi tik iš žiniasklaidos.
A. Monkevičius sako, jog socialliberalai į valdančiąją koaliciją atėjo ne dėl postų ir neketina patys į juos siūlytis. „Su mumis partneriai apie tai net nekalbėjo, tad nenoriu nieko ir komentuoti. Prie koalicijos prisidėjome, kad nuveikti konkrečius darbus įvairiose srityse – švietime taip pat. Jei bus mūsų paklausta ar kas nors pasiūlyta – svarstysime“, - sakė A. Monkevičius.
Pradžioje kandidatu įvardintas Naujosios sąjungos atstovas A. Monkevičius taip ir nebuvo pasiūlytas į ministro pareigas, nes problemų iškilo po balsavimų Seime, kai parlamentarai svarstė pedagogų atlyginimų klausimą. Valdančiajai koalicijai priklausantis socialliberalas Valerijus Simulikas pasiūlė mokytojų algas didinti nuo gegužės 10 proc., o nuo rugsėjo – 15 proc. Tam prie numatytų beveik 150 mln. litų įvairiais skaičiavimais apytiksliai reiktų dar 40-50 mln. litų.
Parlamentarai pritarė šiam siūlymui ir sukėlė diskusijų audrą. Valdantieji tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius, nes socialliberalų siūlymas, už kurį balsavo ir opozicija, papiktino socialdemokratus.
Socialliberalai taip ir negavo jiems pažadėto seimo vicepirmininko posto. Abu jų kandidatai – Antanas Valionis ir Nijolė Steiblienė nesusilaukė pačių koalicijos partnerių slapto balsavimo metu. Po šių abiejų balsavimų Naujosios sąjungos frakcija pareiškė išvis nepretenduosianti į jokius postus, bet iš valdančiosios koalicijos nepasitraukė. Socialliberalai yra pasiūlę ir Valerijaus Simuliko kandidatūrą. Liberalcentristai mano, kad ministru galėtų būti jų parlamentaras Rimantas Remeika.
Tarp realiausių socialdemokratų kandidatų buvo minimos Seimo švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, premjero patarėjos Giedrės Purvaneckienės, dabartinio Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso, taip pat Irenos Šiaulienės pavardės. Nei vienas iš jų kol kas nepatvirtina galįs arba norįs būti ministru.
Anksčiau minėtos Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės kandidatūra vertinama kaip ne visai rimta, o ji pati sakė netikinti, kad bus paskirta į šias pareigas. Streikuojančių mokytojų profsąjungų lyderiai taip pat yra kritiškai atsiliepę apie šią, kaip ir apie A. Monkevičiaus kandidatūrą. Tiesa, A. Monkevičiaus ar kitų koalicijos partnerių kandidatūras profsąjungų lyderiai vertino pozityviau, nei bet kurį socialdemokratą.
Opozicinės partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis piktinasi šiuo delsimu: “Tiek klausimų laukia sprendimų – mokytojų problemos, aukštojo mokslo reforma, o čia šitaip išsidirbinėjama. Negaliu to pavadinti kitaip nei sabotažu”, - sakė V. Mazuronis. Jis neatmetė galimybės, kad Roma Žakaitienė gali likti laikinai einančia pareigas ministre iki pat seimo rinkimų ir tvirtino, jog dabar jai greičiausiai niekas neberūpi, tad padėtis esanti ypač bloga.
R. Žakaitieinė atsistatydino prieš kelias savaites, pareiškusi, jog pavargo nuo kritikos. Itin nepopuliari ministrė buvo aršiai kritikuota streikuojančių mokytojų atstovų ir opozicijos politikų. Kai kurie analitikai reiškė nuomonę, kad aukodami šią ministrę socialdemokratai mėgino gelbėti smunkančius partijos reitingus.
