Seimo komisija siūlo parlamentui panaikinti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo „pilietininko“ Viktoro Muntiano neliečiamybę.
Trečiadienį posėdyje už tokį sprendimą balsavo dešimt komisijos narių, vienas - liberalcentristas Rimantas Remeika buvo prieš ir vienas - socialdemokratas Vytautas Čepas susilaikė.
„Mes išklausėme prokurorų pateiktą medžiagą - audio, video stenogramas ir nusprendėme siūlyti Seimui sutikti, kad Seimo narys V.Muntianas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar būtų kitaip suvaržoma jo laisvė“, - trečiadienį po ilgiau nei tris valandas užtrukusio Seimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vidmantas Žiemelis.
Galutinį sprendimą dėl Seimo nario V.Muntiano neliečiamybės panaikinimo priims Seimas.
Seimui atitinkamas nutarimo projektas gali būti teikiamas svarstyti jau ketvirtadienį.
V.Muntiano neliečiamybė būtų panaikinta, jei už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė, t.y. 71 ir daugiau iš 141 parlamentaro.
Prokuroras Aidas Mažeika parlamentarams trečiadienį pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą - taip pat ir kai kuriuos įrašytus telefonų pokalbius, vaizdo įrašą.
Pasak V.Žiemelio, daugumos komisijos narių nepaveikė paties V.Muntiano trečiadienį komisijai įteiktas pareiškimas, kuriame pastarasis teigia, esą generalinio prokuroro Algimanto Valantino prašymas panaikinti neliečiamybę - nepgrįstas teisiškai, kertasi su Konstitucija, yra vienpusiškas ir „tik apkaltinamojo pobūdžio“.
Be to, V.Muntianas rašte komisijos nariams dėsto, kad „yra ir politinis momentas, dėl kurio prašymas (prokurorų prašymas - BNS) negalėtų būti tenkinamas“.
„Manau, kad prašymas atimti man Seimo nario neliečiamybę sietinas su mano noru kandidatuoti Kėdainių rinkimų apygardoje. Dabartiniu metu vyksta arši konkurencinė kova, metami dideli pinigai, pilasi vienas po kito man nepalankūs straipsniai spaudoje. Neabejotina, kad Seimo nario neliečiamybės atėmimas, rinkėjų būtų traktuojamas kaip patraukimas baudžiamojon atsakomybėn , o aš teismo nesu pripažintas kaltinamuoju, nes kaltinimas gali būti pareikštas tik teisme“, - rašo V.Muntianas savo pareiškime.
Remdamasis šiais argumentais V.Muntianas teigė nesutinkąs, kad jam būtų panaikinta neliečiamybė ir taikomi apribojimai. Tačiau daugumos komisijos narių šie argumentai neįtikino.
Pagal įstatymus, parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti apklausti ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais.
Kaip numato Seimo statutas, išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, parlamentas sudaro tyrimo komisiją dėl sutikimo parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Jei rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, ji priimama, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų - 71 iš 141 - Seimo narių.
Generalinis prokuroras dėl V.Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.
V.Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Kaip yra sakęs generalinis prokuroras A.Valantinas, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V.Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A.Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V.Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V.Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.
V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais V.Muntianas paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V.Muntianas neteko šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.
