Prokurorų baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti Seimo narys „pilietininkas“ Viktoras Muntianas sako neprieštarausiantis neliečiamybės panaikinimui, tačiau atsisakyti parlamentaro mandato nežada, nors kiek anksčiau kalbėdamas BNS tokios galimybės neatmetė.
„Mano veiksmai visi teisėti, tuo esu įsitikinęs“, - žurnalistams sakė V.Muntianas, o paklaustas, ar ketina pats atsisakyti parlamentaro mandato buvo konkretus: „Įdomūs jūsų pasiūlymai. Tai jeigu mano veiksmai visi teisėti aš kaip tik turėčiau kovoti dėl teisybės“.
Nors kiek anksčiau atsakydamas į BNS klausimus buvęs parlamento vadovas neatmetė tokios galimybės.
„Aš ir dabar pasiruošęs tą padaryti (atsisakyti mandato - BNS), nematau jokių problemų“, - antradienį, dar prieš Generaliniam prokurorui A.Valantinui perskaitant prašymą Seime, BNS teigė V.Muntianas.
Generalinis prokuroras A.Valantinas antradienį kreipėsi į Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti Seimo nario, buvusio Seimo pirmininko V.Muntiano laisvę.
„Lieku prie nuomonės, neteisėtų veiksmų nepadariau, sutinku, kad būčiau apklaustas Generalinėje prokuratūroje ir toliau galiu atsakinėti į bet kuriuos man pateiktus klausimus“, - antradienį Seime kalbėjo V. Muntianas.
Seimas antradienį vakarop nutarė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuriai Generalinė prokuratūra turės pateikti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą - ja remiantis parlamentarai šioje komisijoje spręs, ar siūlyti Seimui panaikinti V.Muntiano neliečiamybę. Dėl komisijos parengto siūlymo dar turės apsispręsti ir visas Seimas.
Komisija savo siūlymą turės paruošti iki birželio 30 dienos. Jai vadovaus Mišrios grupės narys Vidmantas Žiemelis. Be jo, laikinojoje tyrimo komisijoje dirbs Andrius Baranauskas, Vytautas Čepas, Loreta Graužinienė, Vytautas Kamblevičius, Raimundas Palaitis, Skirmantas Pabedinskas, Jonas Pinskus, Alvydas Ramanauskas, Edmundas Pupinis, Rimantas Remeika, Jurgis Razma, Algimantas Salamakinas, Gintaras Šileikis.
Seimo narį norima apklausti kaip įtariamąjį. Parlamentarui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Prokurorai įtaria, kad Seimo narys V.Muntianas 2007 metų birželį - gruodį, siekdamas asmeninės naudos, organizavo tuometinio valstybės tarnautojo - Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei Kauno apskrities viršininko įsakymo klastojimą. Visais šiais veiksmais jis esą siekė įtvirtinti galimybę vykdyti statybas jam atiteksiančiame žemės sklype.
Kaip Seimo tribūnoje kalbėjo A.Valantinas, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anskčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V.Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A.Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V.Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V.Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.
Anot prokuroro, V.Muntianas, vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, skambinėjo telefonu V.Vizbarui, susitikinėjo su juo ir nurodinėjo organizuoti, kad projektas su klaidingais duomenimis būtų patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu.
Buvusiam Kauno apskrities valdininkui V.Vizbarui pareikštas įtarimas dėl didelės vertės kyšio priėmimo. Jis po beveik dvi savaites trukusio suėmimo buvo paleistas, paskyrus namų areštą.
Pagal įstatymus, parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti apklausti ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais.
Kaip numato Seimo statutas, išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, parlamentas sudaro tyrimo komisiją dėl sutikimo parlamentarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Jei rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, ji priimama, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų - 71 iš 141 - Seimo narių.
V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais V.Muntianas paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V.Muntianas neteko šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.
Vietoj V.Muntiano pilietininkų lyderiu tapęs parlamentaras Algimantas Matulevičius BNS teigė, kad partijos prezidiumas ketvirtadienį rinksis į posėdį ir svarstys padėtį.
Paties A.Matulevičiaus nuomone, V.Muntianas, kol vyksta tyrimas, turėtų suspenduoti narystę partijoje.
„Manau, kad vienintelė jo (V.Muntiano -BNS) išeitis - suspenduoti narystę partijoje, o mes tarsimės su kolegomis, nes tai rimti dalykai, rimti kaltinimai, žinoma, reikia viską išsiaiškinti su kolegomis. Bet suspendavimas, manau, būtų logiškas žingsnis“, - BNS antradienį sakė A.Matulevičius.
