pranas žiliukas

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama spaudos konferencija, skirta pristatyti pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiuo metu vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas, pasiūlymų užimti konkrečias studijų vietas jie turėtų sulaukti ketvirtadienį. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) nurodė BNS, kad pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad planuojamos pataisos, kurios ribotų galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose. Spaudos konferencijoje trečiadienį ministrė teigė, kad šiemet per pirmąjį bendrojo priėmimo į profesines mokyklas etapą prašymus pateikė beveik 20 tūkst. asmenų, tačiau daugiau kaip 27 proc. stojančiųjų jau yra įgiję specialybę.

Šiemet norintiems studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, kai kuriose studijų programose, užteko tik minimalių rezultatų. Aukštosioms mokykloms priimant studentus buvo rekomenduota įvesti minimalų konkursinį balą: kolegijoms – 0,8, o universitetams – 1, tikintis, kad pačios aukštosios mokyklos apsispręs pakelti kartelę dar aukščiau. Kai kuriose kolegijose su šiuo minimaliu balu buvo gali studijuoti net valstybės finansuojamose vietose, nes konkurencija nebuvo tokia didelė.

 Minimalus stojimo balas kilstelės bendrą šalies švietimo sistemos lygį ir ateityje turės dar didėti, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tarybos vadovas Pranas Žiliukas. Pasak jo, dabartinis nustatytas minimalus balas - dar per žemas, nes sudaro galimybes aukštojo mokslo siekti ir vos mokyklas baigusiems absolventams.

Šiais metais stojant į šalies universitetus ir kolegijas daugiausiai pokyčių yra susiję su stojimo prašymų pateikimo procedūra. Stojantieji privalės turėti itin aiškius norimų studijuoti studijų programų prioritetus, nes gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą. Sausio 30 d. Kauno futbolo manieže (Aukštaičių g. 51, Kaunas) vyks 14-oji Aukštųjų mokyklų mugė.

Prašymus studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose jau pateikė daugiau kaip 20 tūkst. stojančiųjų, dažniausiai pirmu numeriu jie rinkosi socialinius mokslus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad informacinėje sistemoje jau užsiregistravo daugiau nei 27 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau nei 20 tūkst. užpildė savo pagrindinio priėmimo prašymo pageidavimus. „Pernai bendrajame priėmime dalyvavo beveik 35 tūkstančiai stojančiųjų.

Iki prašymų registracijos pabaigos LAMA BPO informacinėje sistemoje likus keturiolikai dienų, stojantiesiems jau paskelbti birželio 19 – liepos 4 d. laikotarpiu vykusios pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos rezultatai. Sesijos metu stojantieji, užsiregistravę į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, laikė stojamąjį egzaminą, o pasirinkusiems pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas vyko motyvacijos vertinimas.

Vasario 2 - 4 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vyks dešimtoji tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“, skirta visiems, norintiems studijuoti, įgyti profesiją, gilinti kvalifikaciją, siekiantiems karjeros. Sausio 31 d. 11 val. vyks parodai skirta spaudos konferencija, kurioje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Liepos 22 dieną 17 val. baigėsi stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas registracija. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo arti 45 tūkst. stojančiųjų. Vis dėlto konkurse galės dalyvauti beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis. Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.

Ketvirtadienio popietę pradėti skelbti antrojo stojimų turo rezultatai. Tie, kurie pirmajame ture niekur neįstojo, nusprendė kovoti dėl geresnės studijų vietos arba pakeitė savo pasirinkimus šiemet pirmą kartą turėjo galimybę bandyti dar kartą. Šia teise pasinaudojo kone 19 tūkst. abiturientų, iš kurių maždaug 3 tūkst.

Praėjusios savaitės pabaigoje abiturientai turėjo pagaliau sužinoti, ar artimiausius ketverius arba trejus metus jie galės studijuoti tai, kam ruošėsi ilgus mokslo metus mokyklose. Tačiau vietoje džiaugsmo, dalis dvyliktokų liejo ašaras, mat gavo pranešimą trumpąja žinute, kad nėra pakviesti studijuoti. Kaip vėliau paaiškėjo, pranešimai buvo klaidingi, nes apkrovos neatlaikė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) serveriai. „Niekur neradau sau vietos.

Šiais metais daugiausia norinčiųjų studijuoti buvo Vilniaus universitete (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) bei Kauno technologijos universitete (KTU). Šiems universitetams teko daugiau nei pusė - 6 tūkst. 600 studento krepšelių. Iš viso universitetuose šiemet į valstybės finansuojamas vietas studijuoti pakviesti 11 tūkst. 612 stojantieji.

Šiais metais Lietuvoje stojimo į universitetus ir kolegijas tendencijos nekinta - populiariausi tarp stojančiųjų lieka socialiniai mokslai. Tiek kolegijų, tiek aukštųjų mokyklų sektoriuje dominuoja socialiniai mokslai: kolegijų sektoriuje - 63 proc., aukštųjų mokyklų - iki 58 proc. visų stojančiųjų. Tai yra teisė, ekonomika, vadyba.

Šiais metais Lietuvoje stojimo į universitetus ir kolegijas tendencijos nekinta - populiariausi tarp stojančiųjų lieka socialiniai mokslai. Tiek kolegijų, tiek aukštųjų mokyklų sektoriuje dominuoja socialiniai mokslai: kolegijų sektoriuje - 63 proc., aukštųjų mokyklų - iki 58 proc. visų stojančiųjų. Tai yra teisė, ekonomika, vadyba.

Šeštadienis paskutinė diena, kai galima pateikti prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norintieji mokslus tęsti kolegijose tam turi dar savaitę. Iki trečios valandos po pietų tikimąsi sulaukti dar iki tūkstančio abiturientų bei anksčiau mokyklas baigusių žmonių. Kokią specialybę galės studijuoti bei kam reikės mokėti už mokslą turėtų paaiškėti liepos pabaigoje. Nuo gegužės pabaigos jau yra pateikta apie 37 tūkst. prašymų studijuoti.

Šiandien dvyliktokai laiko paskutinį valstybinį istorijos egzaminą. Netrukus jie rinksis gyvenimo kelią, kuriame jaunuolius pasitiks ne viena Aukštojo mokslo reformos rengėjų palikta kliūtis. "Smulkios" reformatorių, pamiršusių žmogų, korekcijos sutrypė LŽ kalbintų abiturientų svajones. Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo.

Gabiausi studentai švietimo ir mokslo reformos nelaukia ir žinių semtis išvažiuoja į užsienį. Manoma, kad Didžiosios Britanijos universitetuose studijuoja 3-4 tūkst. studentų iš Lietuvos. Viena didžiausių Lietuvoje kalbų mokyklų „Kalba.lt“ praėjusiais metais suteikė konsultacijas apie studijas užsienyje daugiau nei 2 tūkst. moksleivių, per penkis šių metų mėnesius informacijos jau teiravosi 20 proc.

Nacionalinės elektros energetikos bendrovės Leo LT, AB ir Kauno technologijos universiteto (KTU) susitikime aptartos bendradarbiavimo galimybės. „Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis yra svarbus galvojant tiek apie mokslo pažangą, tiek apie aukštesnę ruošiamų specialistų kvalifikaciją. Tokiu būdu siekiame prisidėti prie aukštųjų mokyklų mokymo programų tobulinimo bei inovacijų energetikos srityje“, - sako Leo LT valdybos narys Dalius Šulga.

Šalies aukštųjų mokyklų studentai skundžiasi auditorijose dažnai arba visai nesulaukiantys dėstytojų, arba šie vėluojantys į paskaitas, arba nekompetentingai joms pasiruošiantys. Universitetų atstovai neneigia esant tokių „nepavyzdingų“ dėstytojų, tačiau su jais dažniausiai užtenka draugiškai pasikalbėti ir taikiai išspręsti problemą.

Šalies aukštųjų mokyklų studentai skundžiasi auditorijose dažnai arba visai nesulaukią dėstytojų, arba šie vėluoją į paskaitas, arba nekompetentingai joms pasiruošią. Universitetų atstovai neneigia esant tokių „nepavyzdingų“ dėstytojų, tačiau su jais dažniausiai užtenka draugiškai pasikalbėti ir taikiai išspręsti problemą. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidento komunikacijai Dainiaus Dikšaičio, LLS dažniau sulaukia žodinių studentų skundų negu rimtų raštiškų pareiškimų.

Prasidedant naujiems mokslo metams KTU Studentų atstovybė prieš puolant į mokslus kviečia sugrįžusius studentus į keturių renginių ciklą: Rugsėjo 1 d. visi KTU „fuksai“ bus pakviesti į naktinį klubą „Combo“, kuriame vyks uždaras ir nemokamas vakaras jiems, kartu su grupe Skamp.  Tradiciškai vakaro metu, pirmakursiams bus organizuojami konkursai, kurių metu jie turės galimybę dalyvauti įvairiose užduotyse ir aišku laimėti prizus. Vakaro pradžia: 21 val.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, pažadėdamas studentams, kad studijų įmoka nebus imama avansu, sukėlė nerimą universitetams. Jie netiki, kad biudžete atsiras papildomi 32 milijonai, ir baiminasi likti be finansavimo. Universitetų vadovybė mano, kad ministro susitarimas su studentais - gražus poelgis, tačiau būtų gražiau, jei pažadas būtų tesėtas. Priešingu atveju universitetai savo biudžetą pildys studentų įmokomis, tik dar neapsisprendžia, kurių studentų.

Buvę abiturientai šiandien verks arba triumfuos - po vidurdienio bus oficialiai paskelbti priimtųjų į aukštąsias mokyklas sąrašai. Jau žinoma, kad pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus užfiksuota norinčiųjų studijuoti mažėjimo tendencija, rašo „Lietuvos žinios“. LŽ kalbintas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas pabrėžė, kad šiemet stojančiųjų į universitetus yra mažiau nei ankstesniais metais.

Rytoj po pietų abiturientai sužinos, ar dvylikos metų triūsas mokykloje buvo įvertintas pakankamai gerai, kad juos kviestų studijuoti Lietuvos aukštosios mokyklos. Nors oficialūs duomenys apie priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas bus skelbiami tik rytoj, jau yra žinoma, kiek pateikta prašymų ir kokios specialybės išlieka tarp populiariausiųjų. Jei mokėti - tai Vakarams Šiemet priėmimo komisija užregistravo apie 33 400 prašymų - palyginti su praėjusiais metais, tai 2400 mažiau.

Šalies darbdaviai nepatenkinti, kad priėmus į darbą aukštųjų mokyklų absolventus tenka nemažai investuoti į jų mokymus, nes studentų parengimas esą neatitinka darbo rinkos keliamų reikalavimų. Savo ruožtu aukštojo mokslo įstaigų darbuotojai darbdaviams siūlo liautis kritikuoti universitetus ir pamąstyti apie savo įnašą į būsimųjų darbuotojų parengimo procesą. „Man nepatinka vienaprasmis tvirtinimas, kad aukštosios mokyklos prastai parengia specialistus.

Dešimtimis milijonų litų vertinamas ir iš dalies Europos Sąjungos (ES) remiamas informacinės sistemos "LieMSIS", turėjusios sujungti daugiau nei 100 šalies mokslo institucijų, projektas įstrigo.BNS žiniomis, "LieMSIS" (Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos) projekto vertė yra apie 30 mln. litų.Sistemos iniciatorės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė šiemet vasarą pripažino, kad, nors projektas nebuvo realiai diegiamas, liko nepanaudota tik apie 4,9 mln. litų.