Aukštosioms mokykloms priimant studentus buvo rekomenduota įvesti minimalų konkursinį balą: kolegijoms – 0,8, o universitetams – 1, tikintis, kad pačios aukštosios mokyklos apsispręs pakelti kartelę dar aukščiau.
Kai kuriose kolegijose su šiuo minimaliu balu buvo gali studijuoti net valstybės finansuojamose vietose, nes konkurencija nebuvo tokia didelė.
LAMA BPO prezidentas ir KTU profesorius Pranas Žiliukas tikino, kad universitetų sektoriuje dėl valstybės finansuojamų vietų nėra ką ir diskutuoti, nes ten nėra problemų. Kolegijų sektoriuje praktiškai didžioji dalis kolegijų šiais metai buvo nusistačiusios minimalų balą 0,8, tai su panašiu balu priimtų į valstybės finansuojamą vietą buvo nemažai visuose stojimo etapuose.
„Viešasis interesas ir asmeninis interesas retai kada sutampa. Ir jeigu valstybė yra numačiusi ir skyrusi gana didelį valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijoms, tai ir beveik kiekvienas stojantysis gauna valstybės finansuojamą vietą, nes paklausa nėra didelė“, - teigė P. Žiliukas.
Pasak LAMA BPO prezidento, šie nustatyti balai yra labai maži ir iš esmės, jeigu asmuo turi brandos atestatą jis jau gali studijuoti kolegijoje ir gauti net valstybės finansuojamą vietą.
Ministerija: privalome padaryti rimtas išvadas
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tikino, kad ministerija privalės padaryti rimtas išvadas ir priimti reikalingus sprendimus. O artimiausiu metu planuoja kalbėtis su aukštosiomis mokyklomis dėl minimalaus balo reikalavimo.
„Švietimo ir mokslo ministerija turėtų tvirtinti kiekvienos studijų krypties minimalų studentų skaičių: dabar tokio nėra. Taip pat aukštosios mokyklos turėtų būti įpareigotos bent prieš pusę metų paskelbti konkursinio balo skaičiavimo formules ir minimalius konkursinius balus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms studijų vietoms ir visų įstojusiųjų konkursinius balus paskelbti Studentų registre. Pažeidimai kainuotų: būtų mažinamas finansavimas studijų krypčiai“, - teigė A. Pitrėnienė.
Ministrė priduria, kad šias idėjas aptars tiek su akademine bendruomene, tiek su politikais. Studijų kokybės klausimas neišvengiamai bus svarstomas kartu su Mokslo ir studijų įstatymu Seimo rudens sesijoje.
„Šių metų priėmimo skaičiai dar kartą parodė, kad negalime aukštojo mokslo palikti savieigai. Valstybė privalo ginti savo interesą turėti kokybišką specialistų rengimą ir mokslą“, - įrodinėjo A. Pitrėnienė.
