Šiais metais Lietuvoje stojimo į universitetus ir kolegijas tendencijos nekinta - populiariausi tarp stojančiųjų lieka socialiniai mokslai.
Tiek kolegijų, tiek aukštųjų mokyklų sektoriuje dominuoja socialiniai mokslai: kolegijų sektoriuje - 63 proc., aukštųjų mokyklų - iki 58 proc. visų stojančiųjų. Tai yra teisė, ekonomika, vadyba. Ši tendencija yra dar ryškesnė nei ankstesniais metais", - BNS agentūrai pasakojo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Anot LAMABPO prezidento, populiarios lieka politikos mokslų, populiaresnės tapo biomedicinos ir žmogaus medicinos studijos. Mažiau jaunuoliai šiais metais pageidauja studijuoti fizinius ir ypač technologinius mokslus.
Dar iki stojimų pradžios daugelis techniško profilio aukštųjų mokyklų, tiek universitetų, tiek ir kolegijų, kritikavo dabartinę švietimo reformą, kuri atidavusi pasirinkimo teisę jauniems abiturientams, tiesiog griauna technologinių mokslų sistemą. Panašu, jog prognozės pasiteisino - technologijų mokslai dar labiau smuks, nes pagal populiarumą jie nepajėgūs pritraukti geriausių abiturientų ir turės derintis prie įstojusių jaunuolių lygio.
Tad nereiktų stebėtis, jog ir ta nedidelė dalis baigusių šias studijas nebus pajėgi dirbti projektuotojais ar inžinieriais. Išskyrus pavienius atvejus, kurie deja, nekeis bendros padėties valstybėje plėtojant aukštųjų technologijų sritis. Nekeista, jog taip sunkiai plėtojami moksliniai tyrimų centrai, technologijų slėniai - susidomėjimas jais daugiau formalus, nei realus - tiek iš visuomenės posės, tiek ir iš pačios valstybės.
Be to, toliau pastebima stojančiųjų koncentracija sostinėje - pasak P.Žiliuko, daugiau nei anksčiau asmenų pageidauja mokytis Vilniuje. Šiais metais sostinėje pageidauja studijuoti du trečdaliai visų stojančiųjų.
Tarp populiariausių universitetų aiškiai dominuoja Vilniaus universitetas. Populiarūs taip pat yra Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Tarp kolegijų lyderiauja Vilniaus kolegija. Kaune tarp aukštųjų mokyklų išsiskiria Kauno kolegija. Iš viso, pasak LAMABPO vadovo, šiais metais į universitetus ir kolegijas stoja 37 tūkst. asmenų. Tai 2000 mažiau nei praėjusiais metais.
Didžioji dalis, 30 tūkst., stojančiųjų pirmenybę teikia mokymuisi universitetuose. 7 tūkst. asmenų dokumentų grafose, kur nori studijuoti, įrašė tik kolegijas.
Iš viso šiemet į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose bus priimta 21 tūkst. pirmakursių. Kiek studentų priimti į mokamas vietas, sprendžia kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Šiais metais bendrajame priėmime dalyvauja 20 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.
Apibendrinus šiemetinius stojimo rezultatus, kyla klausimas, ar nereiktų persvarstyti Lietuvos ateities strategines plėtros kryptis - nors įvairiuose oficialiuose dokumentuose deklaruojama informacinės visuomenės bei aukštųjų technologijų plėtojimo prioritetai, praktiškai viskas palikta savieigai - laikas suprasti, jog be žmogiškųjų išteklių Lietuva šiomis kryptimis tikrai nežengs. O žmogiškųjų išteklių nebus be kryptingos veiklos - nuo technologijų populiarinimo iki valstybinio rėmimo tokio sektoriaus įmonėms.
