Gabiausi studentai švietimo ir mokslo reformos nelaukia ir žinių semtis išvažiuoja į užsienį. Manoma, kad Didžiosios Britanijos universitetuose studijuoja 3-4 tūkst. studentų iš Lietuvos.
Viena didžiausių Lietuvoje kalbų mokyklų „Kalba.lt“ praėjusiais metais suteikė konsultacijas apie studijas užsienyje daugiau nei 2 tūkst. moksleivių, per penkis šių metų mėnesius informacijos jau teiravosi 20 proc. moksleivių daugiau, nei pernai, rašo „Respublika“.
Anglijoje - pigiausia
„Kiek asmenų iš tų, kuriems suteikėme informaciją apie studijas Europos universitetuose, pasirašė su jai sutartis, nežinome. Sprendžiant iš oficialios statistikos, Lietuva studijuojančiųjų užsienyje, o ypač Anglijoje, skaičiumi gerokai lenkia mūsų kaimynes Latviją ir Estiją“, - „Respublikai“ sakė „Kalba.lt“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.
Anot jo, moksleivių susidomėjimą studijomis užsienyje lėmė didelis mokestis už mokslą Lietuvoje, brangus pragyvenimas, silpna aukštųjų mokyklų mokymo bazė, akademinių žinių atotrūkis nuo praktikos.
Vieno mėnesio studijos Lietuvos metropolijose iš kitur atvažiavusiems studentams atsieina 1000-1500 litų. Didžiąją išlaidų dalį suryja būsto nuoma, transporto išlaidos, knygos. Anot R. Jurkėno, Anglijoje studentams pragyvenimas yra pigesnis, be to, jiems suteikiamos studijų paskolos, kurias galima pradėti grąžinti, kai pajamos pasiekia 16 tūkst. svarų (59 tūkst. litų) per metus arba beveik 5 tūkst. litų per mėnesį. Paskola suteikiama 25 metams. Dauguma Anglijoje studijuojančių jaunuolių dirba ir visiškai save išlaiko.
„Kalba.lt“ geriausius ryšius palaiko su Anglijos universitetais, taip pat yra sudariusios sutartis su keliais Danijos bei Italijos universitetais. Į šias šalis dėl mažiau palankių sąlygų studijuoti išvažiuoja mažiau jaunimo. Danijoje mokslas yra nemokamas, bet kur kas brangiau nei Anglijoje kainuoja pragyvenimas. Olandijoje vienerių metų studijos kainuoja maždaug 1600 eurų (5520 litų), studijos kai kuriose Vokietijos mokyklose yra mokamos, kitose - nemokamos.
Mokslo vertę didina praktika
Pasak R. Jurkėno, baigusiems mūsų šalies mokyklas aštuonetu, sunkumų užsienio aukštosiose mokyklose beveik nekyla. Daugiau pastangų tenka įdėti norintiems patekti į prestižinius universitetus, tokius, kaip Kembridžas, Oksfordas. Norint studijuoti šiose mokyklose, rekomenduojama paskutiniuosius vienerius ar dvejus mokytis Anglijos bendrojo lavinimo mokyklose. „Galime padėti susisiekti ir su universitetais Amerikoje, Kanadoje, Australijoje. Bet mokslas ten yra brangus, ne bet kas gali sau leisti tokią prabangą“, - teigė pašnekovas.
„Kalba.lt“ duomenimis, populiariausios specialybės Didžiojoje Britanijoje yra teisė, dizainas, psichologija, vadyba, informacinės technologijos, verslo studijos, anglų kalba ir kombinuotos studijos. Tarp studijuojančiųjų iš Lietuvos populiariausios yra kombinuotos studijų programos, verslo vadyba, yra net norinčių Anglijoje įgyti policininko profesiją.
„Aš visai nenoriu pasakyti, kad studijos mūsų aukštosiose mokyklose yra žemo lygio. Kai kurių dalykų užsienyje net negalėtume studijuoti. Užsienyje neišmoksi Lietuvos teisės, istorijos, lietuvių kalbos ir kitų disciplinų. Tačiau yra vienas didelis skirtumas - užsienyje mokslai nėra tiek daug atitrūkę nuo praktikos. Bakalaurai po dvejų metų studijų atlika praktiką. Ne vienas atlikdamas praktiką pakviečiamas dar po metų studijų sugrįžti į jau nuolatinį darbą. Mūsų studentai skundžiasi, kad baigusių bakalauro studijas jų niekas nenori priimti, nes jie turi žinių, bet nežino, kaip jas pritaikyti“.
Komentaras
Pranas Žiliukas
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas
Informacija apie užsienio šalyse studijuojančius žmones iš tiesų nekaupiama, kažkodėl šis faktas yra slepiamas. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sukurti studentų registrą, jo veikla turėtų prasidėti 2010-aisiais. Tada turėsime neblogą statistiką, ji bus susijusi su krepšelių paskirstymu, kreditais. Kol kas informaciją apie studijuojančius renka tik kai kurių valstybių ambasados. Reikia pripažinti, kad anksčiau besimokančiųjų užsienyje būdavo dešimtys, o dabar - šimtai.
Studijuoti į užsienį veja ne tik ekonominės priežastys, bet ir prestižas. Požiūris, kad įgijusių išsimokslinimą užsienyje vertė kita, yra ir bus. Iš tiesų užsienio dukterinės firmos, be abejonės, pirma priims užsienyje mokslus baigusį specialistą. Ne tiek dėl žinių, bet dėl to, kad jis geriau išmano tos šalies kultūrinę terpę. Be abejo, tikimybė, kad jie baigę studijas sugrįš, tikimybė labai menka. Vis dėlto aš situacijos nedramatizuočiau. Ir mūsų universitetų parengti žmonės geriau prigyja kitose valstybėse.
Išties daugelis valstybių studentams teikia paramą, to negalime pasiūlyti mes. Jiems reikia pasirūpinti tik pragyvenimu. Išgirdus, kiek reikės mokėti už mokslą, pas mus ne vienam praeina noras studijuoti.
Todėl ir norisi, kad kuo greičiau būtų paviešinti pirmieji reformos žingsniai, norminės studijų kainos. Numatomos studijų kreditavimo lengvatos atsižvelgiant į studijų kokybę.
Nereikia būti idealistais ir tikėtis, kad visi besimokantys ieško studijų kokybės, nemažai studentų ieško tik lengvo diplomo. Ne išimtis ir Vakarų universitetai. Didelė ir diskutuotina problema, kad dėl silpnų mokinių kenčia gabieji. Mes jau formuojame dalykines programas ir specialias grupes, kuriose bus palaikomas aukštesnis studijų lygis.
Daugelis įsivaizduoja, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų techninė bazė labai skurdi, jokių pokyčių. Anaiptol. Didieji universitetai, kurie vykdo europinius projektus, turi gerus ryšius su verslu. Net ir tarptautiniai ekspertai pripažįsta svajojantys tokia laboratorijas turėti pas save.
Nemenka problema mūsų aukštosiose mokyklose - gero psichologinio klimato stoka, biurokratiniai varžtai, tuo skiriamės nuo Vakarų.
Dalia Byčienė
