pragyvenimas

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Žmonės išvyksta į užsienį dėl daugybės priežasčių – norėdami pradėti naują darbą, būti arčiau mylimojo ar tiesiog patyrinėti pasaulį. Tačiau ištikus pragyvenimo kainų krizei, pigesnio gyvenimo būdo paieška tampa pagrindine persikėlimo priežastimi.   Kai kurie europiečiai išskrido į pietus ir sumažino šildymo sąskaitas bėgdami į šiltus kraštus.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Augantys pragyvenimo kaštai kelia nerimą 96 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Eurobarometro“ apklausos rezultatai. 40 proc. lietuvių atsakė, kad jų pragyvenimo lygis jau sumažėjo dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir pragyvenimo išlaidų krizės, 32 proc. teigia, kad „dažniausiai“ arba „kartais“ sunku susimokėti sąskaitas. Kad jų pragyvenimo lygis kol kas nesumenko, tačiau jie numato gyvenimo blogėjimą ir pesimistiškai žvelgia į 2023 metus nurodė 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą „labai analitiškai“ reikia vertinti nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbtus duomenis, atskleidžiančius, kad pusei šalies gyventojų pinigų pakanka tik maistui, o vis daugiau jų neįstengia nusipirkti naujų drabužių. „Mūsų požiūriu, tokius pranešimus reikia vertinti labai analitiškai. Nepamirškime, kad tik prieš keletą mėnesių mes matėme panašią informaciją apie antras poras batų ir panašiai.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Pirmąjį šių metų ketvirtį mažesnės už oficialų pragyvenimo minimumą buvo 20,9 mln., arba 14,3 proc., Rusijos gyventojų pajamos, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skurdo lygis šalyje ūgtelėjo 0,4 procentinio punkto, oficialiam pragyvenimo minimumui pakilus 7,2 proc. iki 10,75 tūkst. rublių (150 eurų) žmogui per mėnesį, infliacijai siekus 5,2 procento. Rekordinis skurdo lygis Rusijoje buvo užfiksuotas 1992 metais – 33,5 procento.

Rusijos gyventojai šiemet pirmąjį ketvirtį gyveno ne „pagal kišenę“ – jų išlaidos viršijo pajamas, rodo nacionalinė statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, finansinės pajamos nominalia verte padidėjo 3,1 proc. iki 13,175 trln. rublių, o išlaidos išaugo 6,3 proc. iki 13,287 trln. rublių.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas. Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

Lietuvoje gyventi sunku ne tik pensininkams. Energingiausiems ir darbingiausiems - dvidešimtmečiams bei trisdešimtmečiams - net ir sunkiai dirbant, iš algos pragyventi taip pat sunku. Atlyginimo dažnai neužtenka ne tik savam būstui nusipirkti, bet net ir nuomotis. Tad dažnas priverstas laimės ieškoti svetur arba kraustytis į pigesnę provinciją. Vilnietė Rūta augina dvi mažametes dukras. Vos trijų mėnesių mažylė kaip tik važiuoja šiame vežimėlyje, vyresnėlė eina greta.

Ko lietuviams trūksta iki pilnos laimės? Pasirodo, tūkstančio eurų per mėnesį. Pagal šią formulę Lietuvoje laimingi žmonės tilptų Kauno mieste – jų vos ketvirtis milijono. O štai daugiau nei pusantro milijono tautiečių, išgirdę politikus, kalbančius apie gerėjantį gyvenimą šalyje, siūlo aplankyti konteineriuose maisto ieškančius pensininkus.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Neseniai atliktu tyrimu bandyta nustatyti, kuriose šalyse pragyvenimas būtų pigiausias. Nors tarp jų atsidūrė ir Lietuva, tačiau tenka pastebėti, kad kaimyninėse šalyse sąlygos gyventi – geresnės. Nustatant pigiausias gyventi šalis, GoBankingRates naudojosi 4 kriterijais: būsto nuomos, maisto produktų kainos, paslaugų kainos ir vietinės perkamosios galios indeksais. Visi šie šalių rodikliai buvo lyginami su Niujorko miesto rodikliu.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Rytų Ukrainoje, karinio konflikto su prorusiškais separatistais zonoje nesiliauja sprogimai, pavojinga važinėti, nes užminuota daugelis kelių. Vos 30 kilometrų nuo karo veiksmų nutolusios Donecko srities kaimo gyventojai skundžiasi blogėjančiu gyvenimu, vėluojančiomis pensijomis, didėjančiu nedarbu. Labiausiai jie sako trokštantys taikos. Dmitrijus prie Donecko–Dniepropetrovsko greitkelio prekiauja obuoliais nuo sausio mėnesio – privertė gyvenimas.

Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.

Asta Volkovaitė Šiauliuose sąskaitoms už gatvių valymą augti nereikia nei sniego pusnių, nei rimtesnių gamtos išdaigų. Sąskaitos už gatvių valymą siekia tiek, kad Savivaldybė pastaruoju metu sunkiai išgali jas apmokėti. Patiems miesto valdžios atstovams neatrodo keista, kad už kai kurias gatvių valytojų paslaugas mokama kelissyk brangiau nei didesniuose miestuose.

Dalia Cidzikaitė, kartu su kitomis autorėmis planuojanti išleisti knygą „Manėm, kad greit grįšim“, į Lietuvą grįžo po 14 gyvenimo Čikagoje metų. Ten nuvykusi doktorantūros studijoms, vėliau likusi dirbti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ vyriausiaja redaktore, D. Cidzikaitė sako sulaukusi daug globos iš vyresniosios Amerikos lietuvių kartos.   „Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga.

Skurdo lygis Lietuvoje lenkia net skolų slegiamą Graikiją, parodė Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ atliktas tyrimas, kuriuo, remiantis pastarųjų metų duomenimis, lyginamas Europos šalių skurdo lygis, rašo qz.com. Tyrime valstybės išrikiuotos pagal tai, ką jų gyventojai gali įsigyti už savo pinigus, kurie lieka pasirūpinus visomis kitomis būtiniausiomis išlaidomis.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Jau nuo 2013 m. spalio 17 d. studentai galės pasirašyti valstybės ir valstybės remiamų paskolų sutartis. Apie skirtą paskolą studentai, kurie per nustatytą laikotarpį pateikė prašymus joms gauti, gali sužinoti prisijungę prie savo anketos Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje www.vsf.lt. 2013 m. rugsėjo 27 d. pasibaigus prašymų-anketų teikimui paskoloms rudens semestrui gauti, iš viso buvo pateikti 7 254 prašymai. Paskolos skirtos ne visiems pateikusiems prašymus-anketas.

Naujausia apklausa parodė, jog paauglius vaikus turintys tėvai per metus vaiko poreikiams išleidžia apie šešis tūkstančius svarų. Daugiau nei pusė šios sumos yra skirta vaiko pramaitinimui, rašo „Daily Mail“. Stengdamiesi užpildyti virtuvėje stovinčias spinteles vaikų pamėgtu maistu, tėvai per savaitę išleidžia apie 61 svarą (apie 240 litų). Tuo tarpu išaugusios sąskaitos dėl televizoriaus žiūrėjimo ar žaidimo kompiuteriu tėvams per mėnesį atsieina maždaug 23 svarus (apie 90 litų). Beveik 20 sva...

Amatų plėtros perspektyvų Joniškio rajone tyrėjai pagal Vietos veiklos grupės užsakymą apklausė 39 rajono amatininkus ir 180 kitų gyventojų. Viena iš analizę atlikusių Šiaulių universiteto darbuotojų Aida Jankauskienė teigia, kad pagal apklausos duomenis paaiškėjo, jog tik 26 procentai Joniškio rajono amatininkų gauna pajamų iš amato. 82 procentai apklaustųjų teigia amatu užsiimantys tiesiog savo malonumui. Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų mielai pamokytų kitus žmones amatų.

 2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 proc., tris – 1,6 proc. gyventojų.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Nors ekonominė, finansinė krizė rodos baigėsi, tačiau kai kurie žmonės tebegyvena kieto taupymo režimu. Gal liktų ir daugiau, jei jie sudarytų savo išlaidų biudžetą ir nebijotų pažvelgti tiesai į akis, kokia dalis pinigų išleidžiama visokioms smulkmenoms. Penki litai dienai Šiaulietei Eglei (vardas pakeistas) bankų griūtys nė motais – ji dirba biudžetinėje įstaigoje už minimalią algą ir santaupų neturi. Gyvena su suaugusiu sūnumi, kuris taip pat dirba už minimumą.

Tyrimų kompanija „Economist Intelligence Unit“ tradiciškai išpublikavo eilinį brangiausių pasaulio miestų sąrašą. Siekiant įvertinti pragyvenimo laikas buvo naudojami 400 kainų rodiklių iš 130 miestų. Sudarant reitingą atsižvelgta į tai, kiek kiekviename iš jų kainuoja maisto produktai, namų apyvokos reikmenys, drabužiai, kasdieninis susisiekimas, komunaliniai mokesčiai, mokslas, poilsis ir tt. Brangiausiu pasaulio miestu įvardintas Tokijas, kuri aplenkė praėjusių metų lyderį Ciurichą.

 Didžiosios Britanijos šeimos kiekvienais metais išleidžia 2 tūkst. svarų sterlingų daugiau nei žmonės kitose šalyse dėl brangaus transporto, energijos ir su nekilnojamuoju turtu susijusių išlaidų, rodo neseniai atliktas tyrimas, kurio rezultatais remiasi šalies spauda. Statistika rodo, kad pragyvenimas Jungtinėje Karalystėje yra 11 proc. brangesnis už pasaulinį vidurkį. Lyginant su pragyvenimu Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje gyventi yra 18 proc. brangiau.

Kažkas (niekas nepamena, kas) yra teisingai pastebėjęs: nekilnojamojo turto rinkoje svarbūs tik trys dalykai – vietovė, vietovė ir dar kartą vietovė. Panašu, kad taip. Ankštas kaip kišenė kambarėlis, pilnas šmirinėjančių tarakonų, per mėnesį atsieina 36 tūkst. JAV dolerių, nes jis – Manhatano Vest Viladže, Niujorko širdyje. Tiesa, dar ankštesnis mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apytikriai 200 mln. JAV dolerių. O kur dar transportavimo išlaidos.

Šalyje kasmet mažėjant gyventojų, tai neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikai – kol kas ne per daugiausia, tačiau ateityje galime turėti rimtų bėdų. Jau keletą metų bene labiausiai šalies gyventojų gretas retina emigracija. Žmonės, ieškodami geresnių sąlygų, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, o ne vienas nusprendžia nebegrįžti. Dalis žmonių, nors ir pasilieka Lietuvoje, tačiau skalsesnio duonos kąsnio ieško didesniuose miestuose.

Į valstybės biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčių forma, kurių daugiausia sumoka gyventojai. Tiesa, iš biudžeto vėliau šios pajamos taip pat daugiausia perskirstomos patiems gyventojams. Be to, vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30-40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46-57 procentus. Tokias analizės išvadas šiandien skelbia ,,Swedbank" Asmeninių finansų institutas. Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc.

Opozicijoje esančių leiboristų lyderis Edas Milibandas atskleidė vieną pagrindinių savo partijos rinkiminių pažadų – pasiekti, kad milijonams žmonių Britanijoje būtų mokamas „pragyvenimo atlyginimas“ (living wage) ne mažesnis nei 7,45 svaro už valandą.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

Jeigu dar prieš du mėnesius kas nors man pasakytų, kad išsinuomoti butą Vilniuje yra taip sunku, niekada nepatikėčiau. Visgi, šiais laikais taisykles diktuoja ne nuomininkai, o nuomotojai. Tuomet pats buto nuomos procesas pavirsta kone aukcionu. Butų nuomos įkarštis? Pats butų nuomos pikas prasideda antroje vasaros pusėje. Suprantama, kadangi paaiškėja stojimų rezultatai, todėl miestą po truputį užplūsta būsimi studentai.

Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nežymus 0,2 proc. skurdo rizikos lygio pokytis realios situacijos neatspindi, įsitikinę sociologai. Tiesa, Lietuvoje skurdo lygis didžiausias visame Baltijos regione. Jo kitimui įtakos turi ir pažemėjusi skurdo riba – 2011 ji smuko iki 691 litų per mėnesį asmeniui ir 1452 litų keturių asmenų šeimai.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų bazinio dydžio patvirtinimo klausimą. Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano teigimu, vyksta derybos dėl bazinio dydžio padidinimo. Siūloma bazinį dydį pakelti 20 Lt – nuo 450 Lt iki 470 Lt. „Negalime iš karto to daryti (atkurti bazinio 490 Lt atlyginimo,  buvusio prieš krizę – red. past.), tačiau iš dalies didinimo linkme reikėtų eiti“, – sakė jis.

Katare įsikūręs tarptautinis televizijos transliuotojas „Al Jazeera“ susidomėjo Lietuvos emigracijos mastais. Ši nepriklausoma žiniasklaidos priemonė supažindina žiūrovus su įvykiais musulmoniškuose kraštuose bei tuo pat metu pristato naujienas iš viso pasaulio. Vilniuje apsilankę žurnalistai domėjosi emigracijos priežastimis, kalbino Lietuvos gyventojus ir Premjerą Andrių Kubilių. Anot „Al Jazeera“ žurnalistų, mūsų šalis per 20 nepriklausomybės metų neteko šeštadalio gyventojų.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Nors ir ne­be geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja, emig­ra­ci­ja ne­si­liau­ja. Tė­vai ne­re­tai iš­vyks­ta be vai­kų – šie pa­lie­ka­mi glo­bė­jams Lie­tu­vo­je rū­pin­tis. Vie­ni­šu­mas, il­ge­sys, mo­ky­mo­si pro­ble­mos vis daž­niau ap­lan­ko emig­ran­tų vai­kus. Išs­ki­ria šei­mas Pen­ke­rių me­tų Eg­lė bu­vo pa­lik­ta aug­ti pas mo­čiu­tę. 1995 m. tė­tis iš­vy­ko ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo JAV, ma­ma – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Tik iki vasario skurstantys panevėžiečiai dar valgys sočiau – paskui jiems teks durti dar bent po vieną diržų skylutę. „Ar tiesa, kad kitais metais „Maisto bankas“ nebedalys maisto produktų?“ – tokiu nepaprastu klausimu į dienraščio korespondentus kreipėsi panevėžietė trijų vaikų mama Angelė (pavardė redakcijai žinoma). Kažkur išgirdusi informaciją apie permainas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programoje, moteris ne juokais sunerimo.

Didysis smogas Londone 1952 m. gruodį, trukęs 4 dienas, nusinešė daugiau nei keturis tūkstančius žmonių gyvybių. 1948 metais, panašūs „nuodingi“ debesys buvo atsakingi už daugybę gyvybių Donoroje, Pensilvanijos valstijoje, rašo tinklalapis forbes.com.