Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono.
Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.
Visuomenę išvadino infantilia
Reformuojant pensijų kaupimo sistemą buvo nustatyta, kad iki 2013 m. sudarę sutartis su pensijų kaupimo fondais gyventojai iki rugsėjo pabaigos turėjo pasirinkti vieną iš trijų variantų, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d. kaups pinigus senatvei. Buvo galima nieko nedaryti ir likti prie dabartinės tvarkos, kai dalis lėšų patenka į „Sodrą“ ir 2,5 proc. pervedama į antros pakopos pensijų fondus. Šį būdą pasirinko daugiausia piliečių – net 835 tūkst. iš daugiau nei 1 mln. būsimų pensininkų.
Pagal kitą variantą siūlyta stabdyti pervedimus į privačius fondus ir sugrįžti į „Sodros“ sistemą. Tačiau tokių gyventojų atsirado tik 9 tūkst., arba mažiau nei 1 proc. būsimų pensininkų.
Pagal trečią, naujausią, pasiūlymą pensija bus kaupiama ir „Sodroje“ (pervedant 2 proc.), ir privačiame fonde, be to, 1 proc. nuo atlyginimo bus galima papildomai pervesti į privatų fondą. Kaip paskatinimą taip kaupiančiam „pensininkui“ valstybė iš biudžeto pridėtų dar 1 proc. (pagal tuo metu šalyje galiojantį vidutinį darbo užmokestį). Šis būdas dar vadinamas „2+1+1“.
Nuo 2016 m. ši parama siektų jau 2 proc. Tiesa, atitinkamai pensijos kaupėjui papildomai reikėtų susimokėti ir į privatų fondą. Nuo 2020 m. atskaitymai „Sodrai“ siektų 3,5 proc. Šiuo variantu susidomėjo net 256 tūkst. žmonių. Valdžia nusprendė, kad neapsisprendusiųjų buvo per daug, todėl terminą pratęsė iki lapkričio 30 d.
Aršus privačių fondų kritikas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, pasisakydamas apie 835 tūkst. žmonių, rėžė: „Savimi pirmiausia turi pasirūpinti pats pilietis, o ne laukti, kol juo pasirūpins valdžia. Tas infantiliškumas, kuris įsigaliojo mūsų visuomenėje, pradedant solidarumo nebuvimu sprendžiant atlyginimo klausimus arba darbo sąlygas, persikėlė ir į pensinę reformą.“ Lietuvoje pensijai kaupia beveik 1 mln. 101 tūkst. piliečių.
A.Sysas: „Didesnės pensijos nori ir nemokantys įmokų“
Seimo vicepirmininkas A.Sysas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, jog iš anksto prognozavo, kad dauguma piliečių nepareikš jokios nuomonės. „Tuo buvau įsitikinęs 100 proc., todėl siūliau įstatymo pataisą, kad neapsisprendusieji automatiškai būtų sugrąžinti į „Sodrą“. Tačiau pensijų fondų atstovai Seime „padirbėjo“ su konservatoriais ir liberalais, todėl mano nuostatą pakeitė – nutylėjimas esą reiškia, kad žmonės nori likti prie esamos tvarkos“, – kalbėjo A.Sysas.
Pasak jo, įstatymo pataisose iš pradžių buvo tik du variantai, kai žmogus arba sugrįžta į „Sodrą“, arba kaupia pensijas pagal formulę „2+1+1“. Termino apsispręsti pratęsimą Seimo narys argumentavo tuo, kad iš 835 tūkst. neapsisprendėlių net 300 tūkst. asmenų išvis negauna jokių pajamų.
„Įdomiausia tai, kad tarp tų, kurie pasirinko valstybės remiamą variantą „2+1+1“, net 40 tūkst. piliečių irgi neturi pajamų, bet nori, kad kažkas jiems dar primokėtų“, – stebėjosi A.Sysas. Paaiškinimo, kodėl daug gyventojų pasirinko jiems neįkandamus pensijų kaupimo būdus, A.Sysas toli neieškojo. Agituojant žmones esą padirbėjo ir bankai, ir privačių pensijų fondų atstovai.
„Aš iki šiol telefone išsaugojau SMS žinutę, kurioje rašoma, kad jei noriu gražesnės senatvės ir sotesnės pensijos, man visada gali patarti“, – kalbėjo A.Sysas ir pridūrė, kad nuo 1987 m. veikusius privačius pensijų fondus nacionalizavo Vengrija. Tuo keliu esą galėtų eiti ir Lietuva.
N.Mačiulis: „Reformos naudą pajusime po 20 metų“
Gyventojai į privačius pensijų fondus gali pervesti lėšas nuo 2004 m. Lietuvos banko duomenimis, iš daugiau nei 1 mln. gyventojų per tą laiką pakankamai lėšų senatvės pensijai kol kas sukaupė tik 120 piliečių. Jiems vidutinė mėnesinė išmoka siekia vos 260 Lt.
„Visa tai natūralu, nes reforma prasidėjo mažiau nei prieš dešimtmetį, o žmogus pensijai kaupia didžiąją darbingo amžiaus dalį, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Po poros dešimtmečių daugiau nei pusė pensininkų jau gaus ne tik pensiją iš „Sodros“, bet ir priedą iš sukauptų lėšų pensijų fonduose. Tada ir pajusime šios reformos naudą.“
Apskaičiuota, kad, norint gauti priedą prie „Sodros“ pensijos iš privačių pensijų fondo, piliečiui iki pensijos reikia įmokėti apie 32 tūkst. Lt. Tik tuomet jam bus išmokamas priedas prie „Sodros“ anuiteto principu. Jeigu 32 tūkst. Lt įmokų žmogui sukaupti nepavyks, jam bus išmokėta visa jo sukaupta suma per vienkartinę išmoką.
Tačiau dabartinėje sistemoje jokios naudos neįžvelgia net premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeniniu patarėju dirbantis Stasys Jakeliūnas. Pirmiausia todėl, jog nėra garantijos, kad privatūs pensijų fondai nebankrutuos.
„Ši sistema naudinga nebent 10 tūkst. litų ir daugiau uždirbantiems asmenims. Jie ne tik nepraras nė lito, bet net ir nepriklausomai nuo to, kaip veiks privatūs pensijų fondai, vis tiek turės „pelno“, nes už juos nemažai sumokės valstybė“, – sakė S.Jakeliūnas. Pašnekovas mano, kad dalyvavimas antros pakopos pensijų fonduose turėtų būti savanoriškas, o ne primetamas, kaip yra dabar.
Situacijos nedramatizuoja
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis nedramatizuoja situacijos, kad šimtai tūkstančių žmonių iki rugsėjo 30 d. nepareiškė jokios pozicijos.
„Nemanau, kad čia kas nors kaltas. Tiesiog dauguma gyventojų pasirinko nieko nekeisti, tai yra toliau kaupti pensiją senatvei „Sodroje“ ir pensijų fonde, – sakė N.Mačiulis. – Pranešti apie apsisprendimą turėjo tik tie, kurie norėjo atsisakyti kaupimo ir gauti pensiją tik iš „Sodros“, arba tie, kurie nori pasinaudoti papildoma galimybe kaupti, tai yra skirti dar 1 proc. savo atlyginimo pensijai ir gauti papildomą priemoką iš valstybės biudžeto.“
Pašnekovas daro išvadą, kad dauguma žmonių tiesiog patenkinti savo pasirinkimu ir nenori nieko keisti. Ekonomistas įspėja, kad nuolatinis įmokų į antros pakopos fondus mažinimas iš dalies menkina visos reformos esmę. „O reformos esmė buvo ir yra sumažinti ateities pensininkų priklausomybę nuo „Sodros“ pajamų ateityje“, – teigė N.Mačiulis.
Neseniai skelbta, kad, be dabartinės 10 mlrd. litų skylės, 2014 m. „Sodros“ biudžeto deficitas sieks apie 1,2 mlrd. Lt. Vien todėl, pasak analitikų, valdžiai reikėjo ieškoti sprendimų, kaip reformuoti pensijų sistemą.
Esą Lietuvoje nuolat mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir didėja išlaikomų bei išlaikančiųjų santykis. Bandant apsisaugoti nuo šios demografinės tendencijos keliamų grėsmių ir buvo pradėta pensijų reforma, kai kiekvienas dirbantysis gali pats kažkiek sukaupti savo senatvei ir prisidurti prie „Sodros“ pensijos.
„Fondų veiklos rezultatus vertinu teigiamai“
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas
Visiškai nesutinku su nuomone, kad tie 835 tūkst. piliečių neapsisprendė. Taip teigti yra ne tik neteisinga, bet ir nekorektiška. Atvirkščiai. Tai rodo, kad sistema „2+1+1“ jiems nepatraukli, todėl jie lieka prie dabartinės tvarkos. Žmonės ir taip nejaukiai jaučiasi, kai jiems nuolat pateikiami nauji pasiūlymai, kaip reformuoti pensijų sistemą. Radikaliausius pareiškimus pateikia Seimo nariai A.Sysas, Mečislovas Zasčiurinskas ir finansų analitikas S.Jakeliūnas. Piliečiai dėl tos nežinios ir nusprendė geriau nieko nekeisti. Tam laikiui artėjant valdžia vėl pratęsė apsisprendimo terminą. Statistinis pensijų fondų pelningumas nuo 2004 m. vidutiniškai siekia 5 proc. Per 10 metų iš „Sodros“ fondams pervesta 4,3 mlrd. Lt, o fonduose šis portfelis per tuos pačius metus išaugo iki 5,2 mlrd. Lt. Be to, išgyvenome labai gilią ekonominę krizę, todėl fondų rezultatus vertinu teigiamai.
„Kas antrą dieną girdime vis naują siūlymą“
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Likti pensijų kaupimo sistemoje – tai ir yra žmonių sprendimas. Didžioji dauguma žmonių už tai ir pasisakė. Drąsiai galime kalbėti tik apie tuos 9 tūkst. piliečių, arba mažiau nei 1 proc. žmonių, kurie panoro grįžti į „Sodrą“ ir stabdyti pervedimus į fondus. Kai kas antrą dieną girdime vis naują siūlymą, tai stabdyti pervedimus į privačius fondus, tai apskritai nacionalizuoti sukauptas lėšas, darosi rizikinga papildomai ką nors kaupti. Jei žmogus pradės kaupti tą papildomą 1 proc. ir po kurio laiko Seimas priims įstatymą, kuriuo bus nacionalizuotos įmokos, tas lėšas jis praras. Tuo ir paaiškinamas 835 tūkst. piliečių neapsisprendimas. Žmonės nenori rizikuoti.
