Romualda URBONAVIČIŪTĖ Nors ekonominė, finansinė krizė rodos baigėsi, tačiau kai kurie žmonės tebegyvena kieto taupymo režimu. Gal liktų ir daugiau, jei jie sudarytų savo išlaidų biudžetą ir nebijotų pažvelgti tiesai į akis, kokia dalis pinigų išleidžiama visokioms smulkmenoms.
Penki litai dienai
Šiaulietei Eglei (vardas pakeistas) bankų griūtys nė motais – ji dirba biudžetinėje įstaigoje už minimalią algą ir santaupų neturi. Gyvena su suaugusiu sūnumi, kuris taip pat dirba už minimumą.
Gyvena jiedu trijų kambarių bute ir kas mėnesį už jo išlaikymą sumoka apie šešis šimtus litų, apmoka kitas paslaugas, o likusius pinigus padalija iš dienų, likusių iki kito atlyginimo, skaičiaus ir žino, kad kiekvienas iš jų per dieną dar gali išleisti 5-6 litus.
„Valgome labai lietuviškai - bulves su daržovėmis. Bulves perkame, kai ūkininkai atveža į kiemą pigesnių, o daržovių šiek tiek užsiauginu. Jei mėsą valgome kartą per savaitę, tai jau gerai. Ją ir kruopas perku ten, kur nuolaidos. Šiaip jei ryžius sumaišai su grikiais, dar pridedi morkų ir svogūnų, tai atrodo, kad valgai su mėsa“, - atskleidžia maitinimosi už dešimt litų per dieną ypatumus Eglė.
Abu į darbus vaikšto pėstute, drabužius ir batus perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, skaičiuoja mobiliojo ryšio telefono žinutes ir skambučius. O jei ko prireikia papildomai, perka tik iš sutaupytų maistpinigių. Poniai Eglei skaudžiausia, kad nebegali leisti sau nueiti į koncertą, spektaklį – nusipirkti bilietą būtų finansinė katastrofa. Nebent kas iš draugų pakviečia ar kvietimą padovanoja, ar koks renginys nemokamas.
Kadangi Eglė jau daug metų yra vieno meno mėgėjų kolektyvo narė, negali ji nors retkarčiais kartu su kolektyvu nevykti į koncertus, kurie vyksta ne Šiauliuose. Todėl tenka abiem su sūnumi pataupyti ir tokioms išvykoms nors kartui per kelis mėnesius.
Būdų pagerinti savo buitį Eglė nemato: parduoti trijų kambarių butą ir pirkti mažesnį dabar nėra prasmės, nes didesni butai nepaklausūs ir pigūs, papildomai ką dirbti galima tik ankstyvą rytą ar vėlų vakarą. Todėl moterį dabar gelbėja tik įgimtas optimizmas: „Juk vis tiek kažkada bus geriau – turi būti.“
Vartojimas jau auga
Tad ar iš tiesų krizė baigėsi, jei už minimalią algą galima išgyventi tik nežmoniškai taupant?
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad Lietuvoje ekonomikos recesijos metu, 2009-2010 metais, gyventojai pirmiausia mažino savo išlaidas laisvalaikiui, valgymui ne namuose, rūbams, avalynei.
„Tačiau nuo 2011 metų visos tos išlaidos pradeda palaipsniui atsistatyti ir vartojimas jau auga, todėl sakyti, kad gyventojai dabar iš naujo griebiasi kažkokių priemonių, tikrai negalima. Sakyčiau, jau yra stabilizavimosi laikotarpis ir net šioks toks augimas“, - teigia O. Bložienė.
Taip pat ji pripažįsta, kad išgyventi iš minimalios algos yra sudėtinga, nes kai didžioji dalis pajamų yra skiriami būsto išlaikymui ar vien šildymui, tai visas kitas išlaidas reikia labai gerai įvertinti ir pasverti.
Pirmiausia pasidaryti biudžetą
„Pirmiausia rekomenduočiau pasidaryti biudžetą, pasiskaičiuoti, kokios yra išlaidos, nes dažnai žmonės net nenutuokia, kiek kam išleidžia, ir todėl sunku jiems padėti, patarinėti ar bent sakyti, kad tas lėšas reikėtų perskirstyti“, - siūlo Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Pagrindinės išlaidų grupės (be būsto išlaikymo) yra maistas, kuriam turi būti skiriama apie 30 proc. (o jei pajamos tokios mažos kaip Eglės su sūnumi – tai iki 40 proc.) namų ūkio išlaidų, transportas - apie 10 proc. ir paskui visos kitos išlaidos. O kuo pajamos yra mažesnės, tuo yra didesnės tos išlaidų proporcijos, todėl iš esmės laisvalaikiui ir kitiems dalykams lėšų nebelieka.
„Žmonėms, gaunantiems tokias nedideles pajamas, reikėtų ieškoti galimybių nemokamai praleisti savo laisvalaikį – nueiti į nemokamą parodą, knygas imti iš bibliotekos ir t. t. Ir žinoma, atsisakyti net minties papietauti restorane ar kavinėje. Žmogus turi tiesiog būti labai racionalus su visokiomis išlaidomis“, - rekomenduoja O. Bložienė
. Taigi, bet kokiu atveju, turint bet kokio dydžio pajamas patariama pasidaryti savo biudžetą ir pasižiūrėti, kokios yra tos išlaidos, kad būtų galima aiškiai nusistatyti savo limitus. Pavyzdžiui, jei per mėnesį maistui ir būsto išlaikymui skiriama po 600 litų, jau aišku, kokios gali būti kitos išlaidos.
Taupyti, taupyti, taupyti
Pasibaigus šildymo sezonui, siūlo O. Bložienė, per likusį pusmetį iki kito sezono pradžios bent pusę būsto šildymui skirtos sumos reikėtų atidėti, kad kitais metais būsto išlaikymas nebūtų toks skausmingas. Arba mokėti už šildymą dvylika mėnesių, o ne šešis, kaip kad dažniausiai dabar yra daroma.
„Kažkur pasispausti tikrai galima, - sako Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė. - Jei žmonės turi automobilį, tai reikia paskaičiuoti, ar verta jį išlaikyti, nes tai yra pakankamai brangus malonumas, o gal vertėtų jo atsisakyti. Gal vertėtų ir pagalvoti apie kraustymąsi į pigesnį išlaikyti būstą. Variantų gali būti, tačiau nėra vieno universalaus patarimo visiems.“
Pasak O. Bložienės, žmonės dažniausiai pinigus išleidžia smulkmenoms, kurių neįvertina. Pavyzdžiui, neracionaliam apsipirkimui, kurio metu į krepšelį įkrenta apie 30 proc. neplanuotų pirkinių. Nors atrodytų, kad Lietuvoje, kur žmonių pajamos tikrai nedidelės, tikrai taupoma, bet labai didelė dalis gyventojų vis dar išmeta maistą ir kasmet išmetamo maisto dalis didėja.
Galima sutaupyti atsisakius cigarečių (jei žmogus kasdien surūko po pakelį, vadinasi praranda iki 10 litų), degalinėje greito užkandžio, kurio kaina dvigubai didesnė, kavos, net neplanuotų užėjimų į parduotuvę. Tai yra, tų smulkmenų, apie kurias žmonės negalvoja, tačiau paskaičiavus joms per mėnesį išleistus pinigus susidaro ir labai įspūdingos sumos, kurių užtektų ir geroms atostogoms.
Būtent tų smulkmenų žmonės ir neįvertina: nors ir netoli pėstute, bet iki parduotuvės važiuoja automobiliu ir naudoja be reikalo kurą, nepaskaičiuoja, ar pigiau važinėti savo automobiliu, ar visuomeniniu transportu, ar net vaikščioti pėsčiomis.
Žmonės bijo tiesos
Todėl O. Bložienė ir teigia, kad visiems reikėtų bent kelis mėnesius fiksuoti visas savo išlaidas ar bent kartą pasidaryti visų išlaidų biudžetą, nes tai padeda sekti, kaip išlaidos keičiasi.
„Kodėl situacijos identifikavimas reikalingas ir kodėl žmonės jo labai bijo? - klausia Asmeninių finansų instituto vadovė ir atsako: - Jie bijo pamatyti, kad išleidžia daugiau negu planavo, negu įsivaizduoja, kad išleidžia. Tiesiog žmonės bijo tiesos - kur galų gale jų pinigai išleidžiami.“
Pasak O. Bložienės, net jei sudarytas biudžetas iš karto nepadės sutaupyti (ir tai neturėtų būti didžiausias tikslas), bet žmonės vis tiek matys savo išlaidų grupes ir bus daug lankstesni, kai reikės kažkur išlaidas sumažinti, o kažkur didinti. Nes susidarius netikėtai situacijai, kai reikės didesnės pinigų sumos, bus paprasčiau nuspręsti, ko kitą mėnesį reikės atsisakyti.
„Biudžetas savaime nėra tikslas kontroliuoti visas išlaidas ar tikėtis, kad jis kažkaip stebuklingai padės sutaupyti, - pažymi O. Bložienė. - Ne, jis tiesiog mums suteikia žinių apie visas mūsų išlaidas. Ir tai yra labai svarbu.“
Kas mėnesį sutaupyti 10 proc.
Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, yra rekomenduojama nuo visų savo pajamų kas mėnesį sutaupyti apie dešimt procentų, o nuo minimalių pajamų užtektų sutaupyti bent po 50 ar 20 litų, nes taupymo esmė yra nuoseklumas ir reguliarumas.
„Taupymas nėra stebuklingas dalykas – paėmei per metus ir sutaupei. Taupymas yra, kai tai daroma nuolatos, - sako O. Bložienė. - Čia svarbiausia yra įpročio išsiugdymas. Pasakyti, kad mano pajamos yra nedidelės ir todėl aš nieko neatsidedu, nėra pasiteisinimas. Geriau atidėti kas mėnesį reguliariai kad ir tuos 20 litų, nes kai pasikeis pajamos, bus kur kas paprasčiau atidėti ir didesnę sumą.“
