poetas

Šių metų pradžioje kino teatrus praūžusį ir eilę apdovanojimų susižėrusį filmą „Poetas“ netrukus galės išvysti dar daugiau žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Srautinių transliacijų platforma HBO šią kino juostą įtraukė į savo filmų katalogą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė žmones kviečia išrinkti vieną labiausiai patinkantį Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo Širvintose idėjinį modelį. Balsavimas vyks nuo spalio 19 dienos iki lapkričio 2 dienos.  „Skelbiamas balsavimas!" – socialiniame tinkle ​​​​​„​​​​​​Facebook“ rašo Živilė Pinskuvienė.

Rašytojų sąjungos valdyba gali svarstyti pasiūlymus dėl poeto Justino Marcinkevičiaus statymo kituose miestuose, ne Vilniuje, bet tai – tik viena iš idėjų, sako įstaigos pirmininkė Birutė Augustinienė. „Kaip žinote, į mus kreipėsi Druskininkų meras, kreipėsi Širvintų merė, Kretinga galvoja apie paminklą Justinui Marcinkevičiui.

Lietuvių poetas, publicistas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama literatūros premija. Zbigniewo Herberto fondas paskelbė, kad T. Venclova yra šių metų Zbigniewo Herberto tarptautinės literatūros premijos laureatas, antradienį pranešė Lietuvos ambasados Varšuvoje kultūros atarė Rasa Rimickaitė. „Tomas Venclova yra (...) paskutinė grandis, jungianti Herbertą, Milošą ir Brodskį.

Lietuvos rašytojų sąjunga nepaleidžia vilties poeto Justino Marcinkevičiaus skvere pastatyti skulptūrą pastaruoju metu prieštaringai vertinamam autoriui. Taip pat ataušti nespėja ir diskusijos, ar J. Marcinkevičiaus vardas bei kūryba nusipelnė tokio atminimo, o štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad leidimas tokiam įamžinimui nebus svarstomas tol, kol visuomenė nepriims bendro sutarimo.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Sekmadienį baigiamuoju vakaru Vilniaus rotušėje uždaromas šių metų tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. 59-ojo festivalio ir Maironio premijos laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Laureato pagerbimo ir vainikavimo šventė vyko penktadienį Maironio lietuvių literatūros sodelyje Kaune.

Eidamas 48-uosius netikėtai mirė poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas Mindaugas Peleckis, antradienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. M. Peleckis gimė 1975 metų rugsėjo 12 dieną Šiauliuose, studijavo žurnalistiką Vilniaus, Utrechto (Nyderlandai) ir Arhuso (Danija) universitetuose. Vėliau dirbo vertėju, reporteriu bei skyriaus redaktoriumi dienraštyje „Respublika“, Seimo narių padėjėju, specialistu Vilniaus miesto savivaldybėje.

Vasario 6 dienos vakarą Lietuvą pasiekė liūdnos žinios – netekome žurnalisto, redaktoriaus, vertėjo, kinematografininko, scenaristo, poeto Kazimiero Pūro (1926-2023). Jam buvo 96-eri.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Laidojimo Paslaugų Centras.  Pranešama, kad su Kazimieru Pūru atsisveikinti kviečiama Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinyje, prie Vilniaus Šv.

Šeštadienį Taline įvyko kino festivalio „Juodosios naktys“ uždarymo ceremonija, kurios metu buvo paskelbta, kad geriausiu šių metų Baltijos šalių filmu komisija pripažino režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filmą „Poetas“. Skelbdama šių metų Baltijos šalių kino konkurso nugalėtoją, komisija sakė, kad apdovanojimas atitenka kūrėjams, kurie įspūdinga kino kalba pasakoja apie neramų, kupiną įtampos laikotarpį okupuotoje Lietuvoje, kuomet žmonėms tekdavo priimti svarbius, d...

Eidamas 84-uosius metus šeštadienį mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius, pirmadienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. V. Baltuškevičius gimė 1939 metais Liepynose, Marijampolės apskrityje. Vilniaus pedagoginiame institute jis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo Marijampolės rajono laikraščio „Naujasis kelias“ redakcijoje, „Minties“ leidykloje.

Rašytoja Birutė Jonuškaitė pranešė liūdną žinią – mirė poetas Algimantas Baltakis. Šią žinią ji paskelbė socialiniame tinkle: „Šiandien mirė poetas Algimantas Baltakis. Užjaučiame žmoną, dukrą ir kitus artimuosius.“ Tiesa, apie tai pasisakė ir kitas poetas bei vertėjas Antanas Jonynas, kuris pasidalijo ir fotografija. „Išėjo Algimantas Baltakis...Užuojauta, Egle ir visiems artimiesiems“, – feisbuke rašė Antanas Jonynas.

Antradienį eidamas 87-uosius metus mirė poetas, prozininkas, redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis, pranešė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius. „Daugybė literatų jautė nuoširdžią kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Jis įžvelgdavo talento blyksnius, jais džiaugėsi. Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo.

„Mirus autoriui visada kyla klausimas ką daryti su jo kūrybiniu palikimu“, – tokią mintį išsakė netikėtai mirusio poeto Aleksandro Žaltausko draugas ir knygos sudarytojas Aidas Jurašius. Prieš daugiau nei metus antraštėse mirgėjo A. Žaltausko vardas, kai vos 22-ejų poeto gyvybė užgeso toli nuo Lietuvos, Filipinuose.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934 04 10 Pilsūduose, Tauragės r. – 2020 08 05 Kaune). A. Dabulskis 1951 m., besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje, buvo suimtas, už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą, studijavo Kauno politechnikos institute, 1964 m. jį baigė, įgydamas statybos inžinieriaus specialybę.

Poeto Lino Umbraso (39) sūnus Vakaris (5) mėgsta žaisti futbolą, lakstyti su kitais vaikais, tačiau pasivyti bendraamžių jam neleidžia įgimta liga, kurią paveldėjo iš savo močiutės. Nors Lietuvoje vaikams patinka, tačiau šeima neplanuoja grįžti – Vakario liga geriau pasirūpins už Atlanto. Į Čikagos apylinke kartu su šeima Linas išvyko prieš 20 metų, kai jo mamai pavyko laimėti žalią kortą 2000-aisiais metais.

„Kai kalbi apie Kęstutį, liūdnos gaidos neskamba, nors ką tu nori“, prisimindamas netikėtai mirusį poetą Kęstutį Navaką sakė jo bičiulis ir naujausios poezijos rinktinės leidėjas Gytis Vaškelis. Nors vasario viduryje Lietuva atsisveikino su K. Navaku, jo kolegos poetai ir rašytojai vieningai sutaria – dabar jis gyvens savo poezijoje ir kūryboje, o tai svarbiausia.

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Kęstutis Navakas buvo poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Gimė 1964 02 24 Šeimyniškiuose, Utenos rajone. 1982 m. baigė Kauno J. Aleksonio vidurinę mokyklą. 1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas.

Virtualioje erdvėje už milžinišką sumą bandoma parduoti žinomo lietuvių poeto Bernardo Brazdžionio archyvo dalį. Amerikietis už jį prašo 2,5 milijono dolerių. Muziejininkai sako, kad tai neadekvati suma ir esą tai ne pirmas kartas, kai kažkas bando pasipelnyti iš aptiktos nedidelis dalies autoriaus palikimo. Tačiau didžioji dalis jo unikalaus archyvo jau prieš 16 metų pargabenta į Kauną.

Poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio archyvas parduodamas internetiniame aukcione už 2,5 mln. JAV dolerių, praneša portalas draugas.org. Portalas praneša, kad parduodami jo ranka rašyti eilėraščiai, laiškai artimiesiems, asmeninės fotografijos ir kitokie dokumentai. Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, 2,5 mln. JAV dolerių Lietuvai yra milžiniška suma, todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima dalyvauti tokiame aukcione.

Garsus rašytojas bei scenaristas Alvydas Šlepikas su žmona Irena Šlepikiene nusprendė išsiskirti. Poetas bei rašytojas Alvydas santuoką nutarė nutraukt po 30 metų bendro gyvenimo, šią žinią jis patvirtino portalui 15min.lt Anot portalo, skyrybų prašymas jau pateiktas Vilniaus apylinkės teismui. Naujienų ir pramogų portalui tv3.lt nepavyko susisiekti su Alvydu Šlepiku, todėl nėra aišku, kodėl būtent dabar jie nusprendė pasukti skirtingais keliais.

Eidamas 88-uosius metus mirė poetas Vytautas Petras Bložė, pranešė LRT radijas. Literatūrologų teigimu, V.P.Bložė yra poezijos reformatorius, daug kuo atnaujinęs lietuvių poeziją. Pirma jo knyga „Septyni šienpjoviai“ išleista 1961 metais. Iš viso išleista keliolika jo poezijų knygų. Jis yra išvertęs daug garsių užsienio autorių. Poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas V.P.Bložė 1991 metais buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o 2000 metais - Gedimino 4 laipsnio ordinu.

Jungtinėse Valstijose, eidamas 26-uosius metus, mirė poetas Maxas Ritvo (Maksas Ritvas), humoristiškai ir skausmingai aprašęs savo kovą su vėžiu. M.Ritvo mirė antradienio rytą savo namuose Brentvudo rajone Los Andžele, penktadienį pranešė jo motina Ariella Ritvo-Slifka (Ariela Ritvo-Slifka). Kai Maxui buvo 16 metų, jam buvo diagnozuota Ewingo (Evingo) sarkoma – retos formos vėžys, pažeidžiantis vaikų ir jaunų suaugusiųjų kaulus bei minkštuosius audinius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo poetui Vladui Braziūnui nuo šių metų liepos skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 232 eurai. V.Braziūnas yra Lietuvos poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kaip poetas jis debiutavo 1974 metais.

Sausio 20 d. Baltimorėje (JAV) savo namuose, slaugomas dukros Berenikos su draugu ir sūnaus Ario, po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas. Šiemet liepos 15 d. kūrėjui būtų sukakę devyniasdešimt šešeri. Kaip rašoma laisvojoje enciklopedijoje "Vikipedija", poetas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus) gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.  1938 m. baigė Utenos gimnaziją.

 Rūta Klišytė Vilniuje gyvenantis, iš Veisiejų kilęs poetas Gintaras Bleizgys yra keistas žmogus: kaip verslininkas jis trankosi po visą Lietuvą ir užsienius, o kaip poetas praktiškai neišeina iš gimtųjų Veisiejų. Šie jam tiek brangūs, gilūs ir neišsemiami, kad medžiagos ir įkvėpimo jam užteko jau aštuntai eilių knygai. Jautri poetinė uoslė Naują savo knygą G.Bleizgys pristatė gegužės viduryje, kai liepos Vilniuje dar nė nesapnavo sprogti, ką jau ten kalbėti apie pražydimą.

Vytauto Didžiojo universiteto koridoriais jau ketvirtus metus vaikšto kūrybingas ir puikių idėjų nestokojantis jaunas režisierius Mindaugas Banys. Vaikinas įsitikinęs, kad studijų metai – geriausias laikas kurti ir atskleisti save. Tikriausiai dėl to, Naujųjų medijų meno studijas pasirinkęs vaikinas drąsiai žengia į kino industrijos užkulisius ir apie save dažniau prabyla ne žodžiais, o darbais. Dar būdamas mokyklinio amžiaus kartu su draugais Mindaugas kūrė mėgėjiškus vaidybinius filmus.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šakių rajone, Sintautuose, atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui. Sintautų istorija bei tautosaka įamžinta ir dviejų tomų monografijoje, kuri pristatyta šeštadienį. Paminklas eilėraščio „Yra šalis“ autoriui poetui P. Vaičaičiui iškilo šalia senosios Sintautų mokyklos, kurioje poetas mokėsi. Skulptorius Juozas Šlivinskas sako knygos formos paminklą skyręs ne tik poetui, bet ir spausdintam žodžiui.

  Airijos rašytojas Seamusas Heaney (Šeimusas Hinis), pelnęs 1995-ųjų Nobelio literatūros premiją, mirė būdamas 74 metų, penktadienį pranešė jo šeima.   Jis mirė vienoje Dublino ligoninėje po ūmios ligos. „Mirtis užėmė Seamuso Heaney vietą, – sakoma pranešime, kurį jo šeimos vardu paskelbė rašytojo atstovai leidykloje „Faber and Faber“. – Poetas ir Nobelio premijos laureatas mirė ligoninėje Dubline šį rytą po ūmios ligos.“ „Šeima dabar prašo privatumo“, – priduriama jame.

Rugsėjo pabaigoje atnaujintoje Sintautų miestelio (Šakių r.) aikštėje turėtų būti atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui. Paminklą kuria skulptorius Juozas Šlivinskas iš Kauno. Bendra projekto vertė yra apie 105 tūkst. litų. Jau surinkta beveik 70 tūkst. litų – tai „Paminklo poetui Vaičaičiui fondo“ steigėjų įnašai, žmonių aukos, juridinių asmenų parama. Kiti rėmėjai fondui yra pažadėję 15 tūkst. litų. Atidengti paminklą planuojama šių metų rugsėjo 21 dieną.

Vilniaus rotušėje vyko Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo iškilmės poetui Tomui Venclovai. Ceremonijoje dalyvavo poeto svečiai: Tomo Venclovos žmona Tatjana Milovidova-Venclova, Amerikos rašytoja Ellen Hensey ir jos vyras Marc Carlson, Rusijos istorikė, žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva, lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, politinis publicistas Adam Michnik, vokietė lituanistė, lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig ir kiti.

Ala Asovskaja, LRT televizijos laida „Stilius“, LRT.lt Žinomas poetas, vertėjas, daugybės literatūrinių premijų laureatas Vladas Braziūnas, šiandien kartais verčiantis pavydėti gero kadro net profesionalius fotografus, pasirodo, į rankas fotoaparatą paėmė anksčiau, nei pradėjo kurti eiles. O kurį laiką pafotografavęs pajuto, kad atėjo laikas aparatą padėti į stalčių. „Dešimtmetį buvo moratoriumas, nes pajutau, kad negaliu visko aprėpti“, – pasakoja LRT televizijos laidos „Stilius“ pašnekovas.

Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė, kad eidamas septyniasdešimtuosius metus Vilniuje mirė poetas Vytautas Skripka. V. Skripka gimė 1943 metų gegužės 20 dieną Laičiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 metais baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku.

Mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo 77-eri. Poetas insultą patyrė savo gimtadienio išvakarėse, kovo 31-ąją, pirmąją Velykų dieną. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties. Dėl poeto mirties keičiasi Lietuvos radijo ir televizijos programa.

Poetui, vienam ryškiausių lietuvių literatūros kūrėjui, Sigitui Gedai pirmadienį būtų suėję 70 metų.

„2012-ieji metai buvo karingi. Vieni kovojo už vienus dalykus, kiti – už kitus, o visi drauge, tik kiekvienas savaip – už tiesą ir teisingumą“, – paklaustas, kaip apibūdintų besibaigiančius metus, sakė poetas ir eseistas, 2002 metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Metus paženklino rinkimų rutina „Negaliu kalbėti už visus.

Artimiausius du sekmadienius kauniečiai kviečiami dalyvauti renginiuose „Dialogas su Maironiu“, skirtuose paminėti tautos dainiaus 150-ąsias gimimo metines. Renginių metų skambės Maironio eilės, muzika ir kiekvienam lietuviui brangios dainos. Spalio 14 d. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje koncertuos Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Ksaveras Plančiūnas). Maironio eiles bažnyčioje skaitys aktorius Petras Venslovas.

Tada žmones buvo norima parodyti gražesnius, idealesnius, negu jie buvo iš tikrųjų. Rašytojo portretas ne visada atitiko tikrovę – dažnai visiškai skyrėsi nuo žmogaus. Ar ir iš sovietmečio fotografijos žvelgiantis rašytojas buvo toks, kaip gyvenime? Cigaretė nelimpa Na, kaip čia publikuosi poeto Justino Marcinkevičiaus nuotrauką, kurioje jis rūko cigaretę? Antano Sutkaus fotografijoje įamžinti visu ūgiu Just.Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika Vilniuje, prie Aušros vartų.

Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje atidarytas memorialinis poeto kambarys. Jame – paties poeto pagamintos pilnos knygų ir leidinių lentynos, nuotraukos, kiti atminimo ženklai. Knygų lentynos į Prienų biblioteką atkeliavo iš J. Marcinkevičiaus buto Vilniuje. Pustrečio tūkstančio romanų, periodinių leidinių, albumų, mokslo knygų, lankstinukų, jo ir žmonos nuotraukos – tose pačiose vietose, kaip ir poeto namuose.

Pirmadienį mirė 46 metų poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas, pranešė lrytas.lt. Lietuvos rašytojų sąjungos žiniomis, kol kas tiksli mirties priežastis nenustatyta. Spėjama, kad menininko gyvybę nutraukė staiga sustojusi širdis. Gimęs 1966 metų balandžio 4 dieną, T. Rudokas 20-ies metų debiutavo eilėraščių rinkiniu „Labanaktis, naktie“. 1988 metais išleido kultinį jaunimo romaną „Autodafė“. Nuo 1989 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Kad Marcelijus Martinaitis yra neprilygstamas žodžių meistras, Lietuvoje žino visi. Tačiau tuo jo talentai nesibaigia. Jis galėjo tapti sportininku arba žinomu architektu. Tapo...poetu. Tačiau sekmadienio BTV laidos „Gyvenimo spalvos“ pasakojimas ne apie eiles, o apie intriguojantį derinį. Poetas ir rašytojas Marcelijus Martinaitis, pasirodo, jau keliasdešimt metų dailiausiais raštais skutinėja velykinius kiaušinius.

RoRa! Tokiu trumpiniu daugeliui atpažįstamas dramaturgas, poetas, eseistas, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas Vilniaus knygų mugėje pristatys naujausią savo knygą su DVD „Bermudų trikampis“. Parašyta žmogaus, kuriam scena visada buvo tarsi deguonies baras, ji bus atradimas visiems, kas pasiilgo tikrų teatrinių istorijų. 322 puslapiuose atsiskleidžia Lietuvos ir Europos teatrų užkulisiai nuo pat 1972 metų.

Būdamas Šiaurės Korėjos propagandos mechanizmo dalimi, Jang Jin Sungas praleido didžiąją dalį savo karjeros, rašydamas panegirikas Kim Jong Ilui. Tiesa, jis galiausiai nusivylė savo vadu ir pabėgo į Pietų Korėją 2004 metais. Dabar jis papasakojo apie Šiaurės Korėjos elito gyvenimą, praneša CNN: Rašiau eilėraščius, prisidengęs slapyvardžiu, vaidindamas, kad esu poetas iš Pietų. Rašiau epines poemas, kuriomis aukštinau Kim Jong Ilą. Jos būdavo publikuojamos pagrindiniame šalies laikraštyje.

Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės... Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai – mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.

Ši eilutė ne iš filmo, kurio pažiūrėti žmonės traukia kaip į atlaidus, o iš „Šamano“ pravardę turėjusio amžiną atilsį M.Gimžausko eilėraščio „Acid is Sweet“ („Rūgštis yra saldi“?). LNK grupei priklausančio TV1 kultūros projektas „Alchemija“ kalba apie poeziją. Teisingiau pati poezija kalba „Alchemijoje“, o tai visada yra iššūkis – kaip „parodyti“ eilėraštį per televiziją? Taip gimė kol kas viena rizikingiausių šio sezono laidų.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad lapkričio 17-ąją, eidamas aštuoniasdešimt ketvirtuosius metus, mirė rašytojas, poetas ir vertėjas Juozas Macevičius. Poetas gimė 1928 metų spalio 4 dieną Joniškyje, studijavo teisę Vilniaus universitete. 1959 metais baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. Dirbo „Tiesos“, „Švyturio“, „Kauno tiesos“, „Literatūros ir meno“, „Pergalės“ redakcijose.

Rusijos sostinėje nušautas žymus čečėnų poetas Ruslanas Achtachanovas, kuris papiktino musulmonus separatistus, praneša „RIA Novosti“. R. Achtachanovas penkiais šūviais nušautas trečiadienį vakare prie savo automobilio. Užpuolikai paspruko „Ford Focus“ automobiliu. Sudegęs automobilis vėliau buvo rastas Maskvos pietvakariuose. Rusijos valdžia mano, kad žmogžudystė buvo užsakyta.

2011 metų Nobelio literatūros premija paskirta švedų poetui Tomasui Transtromeriui, ilgą laiką figūravusiam lažybų kontorų favoritų sąrašuose. Laureato vardą ketvirtadienį Stokholme paskelbė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Jo glausti, aiškūs įvaizdžiai leido mums naujaip pažvelgti į pasaulį“, – teigia akademikų formuluotė.

Lenkijoje tęsiasi išpuoliai prieš Seinijos lietuvių kultūrinį bei literatūrinį paveldą. Bubelių kaime (Seinų valsčiuje), lietuvių literatūros klasiko poeto Albino Žukausko tėviškėje, naktį į antradienį buvo išniekintas statomas paminklinis akmuo, skirtas poeto 100-osioms metinėms, praneša Lenkijos lietuvių interneto svetainė punskas.pl. Vos prieš keletą dienų įmontuota paminklinė lenta šią naktį buvo sudaužyta ir apipilta raudonais dažais. Dažais subjaurotas ir akmuo.