Kęstutis Navakas buvo poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Gimė 1964 02 24 Šeimyniškiuose, Utenos rajone.
1982 m. baigė Kauno J. Aleksonio vidurinę mokyklą. 1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1994–1996 m. rašė kassavaitines kultūros bei naujų knygų skiltis laikraščiams „Kauno diena“ bei „Noriu“. 1998–1999 m. pristatinėjo naujas knygas Lietuvos televizijoje. 1996–2005 m. knygyno-klubo „Septynios vienatvės“ iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996–1999 m. knygyno vadovas.
2002–2004 m. rengė laidą „Kultūros namai“ Lietuvos televizijoje. Šiuo metu bendradarbiauja dienraštyje „Kauno diena“. Išvertė nemažai vokiečių ir kitų tautų poezijos, keletą pjesių ir libretų. Paties K. Navako kūryba versta į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų, italų, estų, čekų, japonų, kinų, turkų, bulgarų, lenkų kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.
Išleido eilėraščių rinkinius „Krintantis turi sparnus“, „Pargriautas barokas“, „Žaidimas gražiais paviršiais“, „Atspėtos fleitos“, „Net ne“, eilėraščių rinktinę „Stalo sidabras“, taip pat esė rinkinius „Gero gyvenimo kronikos“, „Du lagaminai sniego“, „Stalo apologija“, „Daikčiukų visata“, „Begarsis skambutis“.
Be kita ko K. Navakas išleido esė ir fotografijų albumą „Sutiktas Kaunas“, knygą „Visi laiškai – žirafos“, epistolinės eseistikos ir eilėraščių knygą „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“, sonetų rinkinį „100 du“, taip pat parašė romanus „Vyno kopija“, „Privatus gyvulėlių gyvenimas“, sudarė šiuolaikinės lietuvių poezijos rinktinę „Lyrika plius“, išvertė vokiečių bei kitų tautų poezijos.
2006 metais K. Navakas apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 2014 metais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o pernai jam įteikta Vyriausybės Kultūros ir meno premija.
Išskirtinė asmenybė
Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, sako sekmadienį mirusio poeto Kęstučio Navako bičiuliai.
„Lietuva neteko didelio literatūros talento, išskirtinio talento, kuris literatūroje buvo pakėlęs labai aukštą kartelę, kurią net iki paskutinių dienų vis peršokdavo, jos nenuleisdavo“, – BNS sakė poetas Donaldas Kajokas.
„Aš atsimenu jį dar jauną, kai jis atnešė man pirmuosius eilėraščius. Iškart buvo matyt, kad tai – talentingo žmogaus eilėraščiai“, – teigė jis.
Poetas sakė pamenantis paskutinį pokalbį telefonu su K. Navaku.
„Pamenu paskutinį pašnekesį telefonu. Jis buvo gal prieš savaitę, gal seniau. Ir supratau, gal geriau jo nevargint, nes kai paklausiau, kaip gyveni, jis atsakė, žinai, negyvenu, jau dabar tik lūkuriuoju. Supratau, kad jį vargina bet kokie pašnekesiai“, – pasakojo D. Kajokas.
Jis taip pat pridūrė, kad jam įstrigęs ir K. Navako humoro jausmas, taip pat anksčiau buvęs skeptiškumas.
„Tokio savito humoro jausmo Lietuvoj reikėjo paieškot, kokį jis turėjo (...) Kol jis buvo jaunas, tai buvo toks skeptiškas daugelio rašančiųjų atžvilgiu, antroj gyvenimo pusėj jis pasidarė daug minkštesnis“, – sakė poetas.
„Jam buvo palankūs visi kūrybos dievai“
Kultūros leidinio „Nemunas“ vadovė, rašytoja Erika Drungytė BNS teigė, kad K. Navako indėlis į lietuvių literatūrą – neeilinis, poeto kūryba liks visiems laikams.
„Visi žinojom, kad tai nuostabus iš pašaukimo poetas, kuriam, manau, buvo palankūs visi kūrybos dievai. Šiandien tiesiog galim didžiuotis, kad lietuvių literatūra yra turtinga K. Navako poezija, eseistika ir kitais darbais. Neabejojame mes ta verte ir neabejojame, kad jo kūryba lieka visiems laikams“, – sakė E. Drungytė.
„Vieniems jis bus mylimas poetas, kitiems – mokytojas. Literatūros kritikams jis paliko neišsemiamus lobius“, – pridūrė ji.
Rašytoja pasakojo prisimenanti paskutinį susitikimą su K. Navaku, kai vyko į poezijos festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“.
„Tada jis manęs paprašė pagelbėti, nes jau sunkiai vaikščiojo, tai mudu įsimetėme į mano automobilio bagažinę ratukus, Kęstutis prisėdo šalia patogiai ir mes nuvažiavom į Druskininkus“, – pasakojo rašytoja.
„Tada jau buvo matyti, kad Kęstučio sveikata yra silpna, bet jis gebėjo ir ratukuose sėdėdamas papokštauti, puikiai paskaityti savo eiles. Kur pirštu dursi, ten kiekvienas turės atsiminimų apie Kęstutį“, – tęsė ji.
E. Drungytė taip pat teigė, kad ir gyvenime, ir kūryboje K. Navakas buvo estetas, jai įspūdį irgi paliko puikus poeto humoro jausmas.
„Manau, kad viskas, su kuo jis bendravo, tai buvo kūrybinis laukas – muzika, literatūra, užsienio literatūra, kurią jis puikiai vertė (...) Jis nebuvo tas žmogus, kuris lipdavo ant tribūnų ir kažkaip save ypatingai rodė, bet saviškių, bičiulių rate jis buvo išskirtinė asmenybė, visada kupinas sąmojo, giliai ir eruditiškai suvokto humoro“, – sakė E. Drungytė.
Įvairių premijų laureatas, poetas, eseistas ir vertėjas Kęstutis Navakas mirė sekmadienio vakarą savo namuose eidamas 66-uosius metus. Poetas parašė aibę eilėraščių rinkinių, taip pat esė rinkinių, romanų, vertė užsienio literatūrą.
