Ketvirtadienį atidarytoje knygų mugėje pristatyta naujausia iškilaus poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako poezijos knyga „Poetas pamiršta pavarde“.
„Dvasia gyva, o kūnas nyko“
Šią knygą sumanyta išleisti prieš porą metų, tačiau kiek užtruko knygos finansavimas. Deja, pats poetas savo naujausios knygos rankose palaikyti taip ir nebespėjo, knygos pristatymas buvo numatytas būtent Knygų mugėje.
Naujausios rinktinės pristatymą jo kolegos poetai pradėjo peržiūrėdami vaizdo įrašą, kuriame K. Navakas skaito savo poeziją. Tuo metu poetas dėl po ligos išsivysčiusios raumenų atrofijos jau sėdėjo neįgaliojo vėžimėlyje.
Mintis išleisti K. Navako poezijos rinktinę prieš kelerius metus kilo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovui Gyčiui Vaškeliui. Jis dar siūlė K. Navakui pačiam įgarsinti savo poeziją, tačiau jis sakėsi tam nebeturintis jėgų.
„Sakau, atsistok ir įrašyk man savo poeziją. O tada jis sako, nežinau, gal atidėkim, kai knyga bus padaryta. Vasarą jis aptilo, aprimo, o rudenį pasirodė invalido vėžimėlyje. Dvasia gyva, o kūnas po truputį nyko. Šnekėdavomės mes su juo dažnai, bet jis tikrai sakė, kad nebeskaitys pats“, – knygos pristatyme pasakojo G. Vaškelis.
G. Vaškelis prisiminė, kad su K. Navaku kelias minutes kalbėjo sekmadienį, jo mirties dieną. Poetas domėjosi, kaip juda jo knygos reikalai, ar vyks pristatymas.
„Jis sekmadienį man skambino, mes kelias minutes pašnekėjom, o už kelių valandų atsirado užuojautos feisbuke. Tikiuosi, kad tie žmonės, kurie jį pažinojo, parašys atsiminimus sąžiningai. <...> Dabar jis gyvena savo eilėraščiais, savo kūryba, manau, tai svarbiausia“, – sakė G. Vaškelis.
Naujausios K. Navako rinktinės sudarytoja, poetė Virginija Cibarauskė pastebėjo, kad savo kūriniuose K. Navakas mėgdavo įsikūnyti į įvairiausius vaidmenis, o tai, jos manymu, nusako ne tik žmogaus, bet ir visos poezijos esmę.
„Vargu, ar kas gali pasakyti, kas buvo Kęstutis. Jis savo poezijoje prisiimdavo daug vaidmenų. Tie vaidmenys prieštarauja vienas kitam, bet kartu ir gana gerai nusako esmę ir pačios poezijos, ir žmogaus. Tai žmogus, kuris svarbus ne kaip fizinė, biografinė būtybė, o žmogus, kuris gyvena savo poezijoje. Skaitydamas eilėraščius, gali pamatyti tą vaidmenų spektrą“, – sakė V. Cibarauskė.
Įdomu tai, kad tris dienas iki mirties K. Navakas leidėjui pristatė dar vieną pabaigtą poezijos rinkinį. Tiesa, dar neaišku, kada šis išvys dienos šviesą.
Spalvingas kūrėjo gyvenimas
Žinia apie Kęstučio Navako mirtį Lietuvoje nuskambėjo Vasario 16-ąją. Vasario 24-ąją jam būtų sukakę 56-eri.
K. Navakas gimė 1964 m. Šeimyniškiuose, Utenos rajone. Aštuonerius metu gyveno ir mokėsi Ukmergės rajone, Taujėnuose, o nuo 1982 m. mokslus tęsė Kauno J. Aleksono vidurinėje. 1992 m. baigė vokiečių kalbos kursus Zalcburge, Austrijoje.
1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. Nuo 1994 m. jis užsiėmė kultūrine publicistika ir rašė skiltis laikraščiuose „Kauno diena“, „Noriu“. Bendradarbiavo savaitraštyje „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, žurnaluose „Laima“, „Miesto IQ“.
1996–2005 m. knygyno-klubo „Septynios vienatvės“ iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996–1999 m. knygyno vadovas.
„Šis knygynas yra mano didžioji meilė. Tąsyk mums pavyko padaryti stebuklą, apie kurį ten lankęsi žmonės kalba ligi šiol. <...> Tačiau svarbiausias elementas vis dėlto buvo literatūros vakarai. Labai bohemiški, netradiciniai ir su visais svarbiausiais autoriais. Todėl knygyno istorija yra ir to meto lietuvių literatūros istorija. Niekas neįrašinėjo tų mūsų vakarų, diskusijų, skaitymų, siautėjimų, o juk dabar tai būtų išskirtinė medžiaga dvidešimčiai disertacijų“, – veiklą knygyne interviu bernardinai.lt prisiminė K. Navakas.
Nuo 1998 m. K. Navako veidas persikėlė į televizijos ekranus, jis ėmė pristatinėti naujas knygas Lietuvos televizijoje, o nuo 2002 m. dirbo laidoje „Kultūros namai“.
Išvertė nemažai vokiečių bei kitų tautų poezijos, taip pat keletą apsakymų, pjesių bei libretų. K. Navako poezija versta į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas, dalyvavo poezijos festivaliuose bei seminaruose Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Graikijoje, Makedonijoje, Kroatijoje ir kt. Nuo 1993 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
2019-aisiais K. Navakui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014-aisiais – Maironio premija už jo eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“, taip pat tais metais jis gavo Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklą. 2014 m. tapo penkiasdešimtuoju „Poezijos pavasario“ laureatu.
2009-aisiais Metų knygos rinkimuose (suaugusiųjų kategorijoje) K. Navakui skirta pirmoji vieta už esė rinkinį „Du lagaminai sniego“.
2006-aisias poetas ne tik pelnė įsimintiniausio Kauno menininko titulą, bet ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Taip pat – Jotvingių premiją už eilėraščių knygą „Atspėtos fleitos“ ir „Poezijos pavasario“ premiją už geriausią eseistiką („Gero gyvenimo kronikos“).
