pirkėjai

Blaivybės šalininkai rodo į Skandinaviją, kur stipraus alkoholio tiesiog parduotuvėje nenusipirksi. Jį tik darbo valandomis kosminėmis kainomis parduoda specializuotos valstybinės parduotuvės. Jau ir dalis lietuvių tokios tvarkos nori, tačiau kiti sako, kad tai būtų labai nepatogu ir nepadės išgelbėti girtuoklių. Tai monopolinė alkoholinių gėrimų parduotuvė Norvegijoje. Čia parduodamas visas stipresnis už alų alkoholis. Šių parduotuvių tinklą valdo valstybė.

Vilniuje Savanorių prospekte esančioje „Rimi“ dingus elektrai klientai kurį laiką toliau ramiai galėjo vaikščioti po parduotuvę, iki kol buvo išlydėti į lauką. Nutikimas daug kam išspaudė šypseną, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ne visi elgėsi sąžiningai ir sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. „Mačiau kaip keli žmonės gėrė šviežiai spaustas sultis. Sąmyšio nebuvo, visiems buvo labai smagu. Keliskart kažkas dužo“, – tv3.lt portalui pasakoja Simonas.

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės atidarymo, kai kurių prekių jau nebėra. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja (redakcijai vardas, pavardė žinomi), kuri teigia, kad atvykusi į parduotuvę valandą po atidarymo jau neberado siūlomų trešnių už 1.44 eur/kg. „Nuvažiavau į „Lidl“ tik dėl trešnių.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Trejus metus didmeninėje gėlių prekyboje dirbusi Ieva, nusprendė atidaryti savo gėlių saloną ir užsiimti mažmenine prekyba. Pasak moters, darbas didmeninėje prekyboje buvo sudėtingas, mat tekdavo keltis 6 valandą ryto, nuotoliniu būdu dalyvauti aukcionuose Olandijoje. Atsikandusi tokios veiklos, moteris įkūrė savo verslą. Gėlių salonų savininkė atvirauja – gėlės paskutiniu metu tik brango. Ypač skirtumas jaučiamas tarp didmenos ir mažmenos.

Užklupus vėsiems orams daugelį ima pulti peršalimo ligos. Na, o užpuolus slogai, paprastam kosuliui ar gerklės perštėjimui pirmiausiai griebiamės liaudiškų priemonių. Ne paslaptis populiariausias daugelio vaistų vaistas medus. Tačiau kokiu medumi gydytis ir ar jis iš tiesų vaistas specialistai pataria būti atidiems. Mat kartais spintelėje galite turėti visišką niekalą. Šiemet bitininkai skundžiasi, kad prikopinėjo trečdaliu, kai kur net penktadaliu mažiau medaus nei ankstesniais metais.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

2015 metų pradžioje nekilnojamojo turto ekspertai prognozavo, kad būsto pardavimai Vilniuje grįš į 2013 metų lygį, o aktyvesnė bus tik antroji metų dalis. Pasiteisino tik pasiūlos prognozės, kad Vilniuje pirkėjų pasirinkimo galimybės viršys 4000 butų ribą, o pardavimai gerokai pranoko net optimistiškiausius lūkesčius. Antrąjį 2015 metų ketvirtį užfiksuotas net 38 proc. didesnis naujų butų pardavimo sandorių skaičius negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 33 proc.

Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Apklausoje buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkantis naują būstą. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai į automobilių bakus pylėsi daugiau degalų. Vieno užsukimo į „Neste Oil“ degalinę metu vairuotojai vidutiniškai įsipildavo penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Atitinkamai 20 proc. išaugo „Neste Oil“ degalų pardavimai, o dyzelino – net 23 proc. Augo klientų skaičius „Nuo metų pradžios pastebime tendenciją, kad vairuotojai pilasi daugiau degalų – tokius įpročių pokyčius daugiausiai lėmė 20 proc.

 Lietuvoje yra 5 tūkst., daugiausiai – 10 tūkst. gero vyno pirkėjų, „Žinių radijui“ sakė vynininkas Arūnas Starkus. „Mes labai mažytė rinka. Visame pasaulyje yra tas pats. Lietuvoje netgi vidutinė vyno butelio kaina yra aukštesnė negu Vokietijoje“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ pirmadienį sakė A. Starkus. Anot jo, Vokietijoje vyno verslas yra itin nepelningas, reikalingas tik kitų produktų pardavimų papildymui. „Mes dar neblogai esame čia įsitvirtinę.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Dažnas piniginėje turime įvairiausių kortelių, kurios nusako mūsų lojalumą tam tikriems prekės ženklams ar prekybos vietoms. Pateikti jas atsiskaitant jau tapo įprasta, tačiau ar tikrai išnaudojate visas prekybos tinklų teikiamas galimybes? Pavyzdžiui, prekybos tinklas „IKI“ savo pirkėjams šalia lojalumo kortelių siūlo ir daug įvairiausių privilegijų.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeigu produktuose radote maistinių kandžių, kreipkitės į prekę pardavusią parduotuvę. Tačiau nemalonus radinys gali būti ne tik parduotuvės, bet ir gamintojo ar net jūsų pačių kaltė. Taip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Loreta Mačytė. LRT Radijo klausytoja teigia nusipirktose manų kruopose radusi kirmėlių ir domisi, kieno tai kaltė – parduotuvės ar gamintojo. „Įvyko nemalonus dalykas.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rimstant nekilnojamojo turto rinkai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai neriasi iš kailio pirkėjams bandydami parduoti statomus daugiabučius. Konkuruojama ne tik vieta, komunikacijomis, bet ir objekto kokybe. Sostinėje statytojai pristatė daugiabutį, kuriame išmatavo jo sandarumą. Pirmą kartą Lietuvoje išmatuotas viso daugiabučio sandarumas.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Jei prekė pasirodys gerokai atpigusi, nuo šiol atverti piniginės nereikia skubėti. Mat gali paaiškėti, kad etiketėje nurodyti juokingai maži skaičiai yra ta pati kaina, tik nurodyta eurais. Kad tokių apsirikusiųjų ir gerokai paploninusiųjų piniginę bus nemažai, prekybininkai neabejoja.

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

Nuo šių metų rugpjūčio pirmos dienos IKEA parduotuvėje Vilniuje darbo laikas ilginamas viena valanda darbo dienomis. Pratęsti parduotuvės darbo laiką iki 21 val. beveik metus Lietuvoje veikiančioje Švedijos baldų parduotuvėje nuspręsta sulaukus pirkėjų prašymų. „Darbo dienomis, vakare, sulaukiame didelio lankytojo srauto.

Sutaupyti norime visi. Tačiau ne visi žinome, kaip tai padaryti efektyviai ir paprastai. Vienas žinomiausių patarimų – einant į parduotuvę susidaryti pirkinių sąrašą. Tačiau, be šio, yra ir kitų patikrintų būdų, kurie leis pirkiniams išleisti mažiau. Praktiniais patarimais norintiems sutaupyti dalijasi prekybos tinklas IKI. 1. Produktų „revizija“ – dar prieš einant į parduotuvę. Prieš eidami apsipirkti gerai sužiūrėkite, ką jau turite šaldytuve.

"Dirbu Airijos imigrantų taryboje. Mes ieškome įvairių sprendimų šioms problemoms, mus įkvėpia Švedijos sukurtas modelis, vyksta diskusijos Kanadoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje. Mūsų darbo vaisiai yra labai svarbūs - atlikti tyrimai rodo, kad vis jaunesnės moterys įtraukiamos į prostituciją, vis jaunesniais žmonėmis yra prekiaujama", - tarptautinės konferencijos apie moterų išnaudojimą prostitucijos tikslais metu kalbėjo Airijos Imigrantų tarybos vadovė Denis Čarlton.

2013 metais gegužės 31 dieną Prancūzija, kovodama su prostitucija ir siekdama užtikrinti teisingumą, parengė rezoliuciją, o nuo gegužės iki gruodžio priėmė įstatymą kriminalizuojantį seksualinių paslaugų pirkėją – tai valstybės atsakingas sprendimas kovoje su prostitucija. Lietuva taip pat siekia tokio paties įstatymo – bausti tą, kuris perka ir išnaudoja žmones, dažniausiai moteris - apie tai buvo kalbama tarptautinėje diskusijoje Seime.

Apvaliosios medienos elektroninės pardavimų sistemos (AMEPS) duomenimis, antro 2014 m. pusmečio aukcionuose (aukcionai organizuojami ateinančiam pusmečiui) nupirkta tik 79 proc. pasiūlytos apvaliosios medienos iš valstybinių miškų. Birželio 3 d. AMEPS paskelbti š. m. II pusmečio medienos aukciono rezultatai rodo, kad nenupirkta per 20 proc. pasiūlytos apvaliosios medienos: pjautinųjų pušies rąstų – 7 proc., eglės – 15 proc., plokščių ir malkinės medienos – 30 proc., popiermedžių – 45 proc.

Balandžio 26 d. 14 val. 7 min. Šiauliuose, Tilžės g., iš prekybos centro dėl uždūminimo patalpose buvo evakuojami parduotuvės lankytojai. Nustatyta, kad parduotuvės pagalbinėse patalpose nukrito šviestuvas ir ėmė degti. Vienas apsaugos darbuotojas, gesinęs užsidegusią lempą, išvežtas į ligoninę.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

Lietuvoje pirkėjai dažniausiai nepatenkinti prekybos centrų ir turgaviečių higiena, skundžiasi dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo, jų kokybės, pasibaigusių vartoti terminų, baiminasi dėl gaminių saugos. Restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojai taip pat dažnai nepatenkinti patiekalų kokybe. Pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo daugiau kaip 700 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, aplankė didžiausius prekybos centrus ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia. Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 2013-ieji nepasižymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai ketvirtadienį pasiūlė bausti sekso pirkėjus. Jų nuomone, tai leis veiksmingiau kovoti su prostitucija. Europarlamentarai su nerimu pažymi, kad dėl skurdo ir ekonominių sunkumų vis daugiau moterų ir mergaičių priverstos užsiimti prostitucija. EP komitetas mano, kad geriausias būdas kovoti su prostitucija yra vadinamasis Šiaurės šalių modelis, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė taikoma sekso pirkėjams, o ne prostitutėms.

Šiandien – lapkričio 13-oji, trečiadienis. Diena, kuri absoliučiai nė kuo nesiskiria nuo įprastų lietingo rudens dienų. Šiuo metu dar tik laukiama, kada pagaliau ant Lietuvos žemės pabirs akimirksniu ištirpti nespėsiančios snaigės. Bet prekybininkai jau žvangina varpeliais ir visomis priemonėmis bando atkreipti į save dėmesį. „Artėja gražiausios metų šventės, per kurias, sakoma, vyksta stebuklai.

Alma Mosteikaitė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus poskyrio inspektoriai nuo metų pradžios gavo beveik 40 vartotojų nusiskundimų dėl įsigytų nekokybiškų prekių ar gautų tokių pat paslaugų. Kaip pastebi poskyrio vedėjas Antanas Palenskis, pardavėjai ir paslaugų teikėjai vis dažniau geranoriškai sutinka spręsti konfliktus vartotojų naudai, nes nenori prarasti klientų.

Karolis Birgilas „Natos“, „ilgumas“, „harmonija“, „charakteris“ yra muzikos terminai, tačiau visa tai galima uždaryti į butelį lyg džiną. „Vyno klubo“ įkūrėjo Arūno Starkaus teigimu, čia negali būti kalbos tik apie kokybę, nes apie vyną reikia kalbėti ir kaip apie meną. Taigi koks yra lietuvių skonis? Į šį klausimą A. Starkus atsako faktų kalba ir aiškiai atskiria kokybę nuo meno bei paaiškina, kam Lietuvos rinkoje yra skiriama pirmenybė.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugpjūčio mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 5,5 proc. Palyginti su liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 0,7 proc. Rugpjūčio mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, raštinės reikmenų, drabužių ir avalynės prekyboje.

Baldų gamintojas „Ikea“ neteko pasitikėjimo tarp Švedijos pirkėjų ir nukrito iš pirmos vietos į ketvirtą patikimiausių prekės ženklų sąraše Švedijoje, rašoma portale The Local.se. „Ikea“ sąrašo viršuje išbuvo 9 metus ir šiemet nusileido namų apyvokos daiktų pardavimo tinklui „Clas Ohlsson“, prekybos centrų tinklui „Ica“ ir „Google“, kuri buvo vienintėlė ne švedų kompanija pirmajame penketuke. „Istoriškai „Ikea“ visa laiką buvo užtikrinta dėl vartotojų pasitikėjimo.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Europos lizingo asociacija „Leaseurope“ paskelbė naujausius birželį atliktos verslo pasitikėjimo apklausos duomenis. Europos lizingo profesionalų nuomone, lizingo rinkos perspektyvos išlieka teigiamos: 54 procentai apklaustųjų mano, kad per 2-ąjį šių metų pusmetį naujai pasirašomų sutarčių vertė augs, ir tik 20 procentų prognozuoja smukimą. Prieš pusmetį atlikto analogiško nuomonės tyrimo duomenimis, besitikinčių augimo buvo 58 procentai, besitikinčių smukimo – 21 procentas.

Neracionalus elgesys atveria nišą verslui ir reklamos specialistams, bandantiems paveikti mūsų sprendimus. Tai gali ne tik išvilioti iš mūsų pinigus, bet ir priversti priimti teisingesnius sprendimus. Žmogus – racionalus gyvūnas. Jis priima gerai apgalvotus ir sau palankiausius sprendimus. Tokia prielaida ilgą laiką rėmėsi ekonomika. Tuo tikėjo ir reklamos bei rinkodaros specialistai.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn.

 32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. 34 proc.

Europos futbolo žemėlapyje šią vasarą braižomos naujos ribos. Nors „Premier“ lyga (Anglijos futbolo čempionatas) išlieka didžiausia išlaidūne, tačiau į labiausiai pinigais besišvaistančių klubų dešimtuką patenka tik viena šios šalies ekipa. Nieko nenustebinsime – tai „Manchester City“. Tenkindami naujojo trenerio Manuelio Pellegrini norus Anglijos vicečempionai jau išleido 111 mln. eurų. Tačiau „Manchester City“ nėra didžiausia išlaidūnė.

Panevėžio miškų urėdija guodžiasi nerandanti pirkėjo keturiems stumbrams. Esą skelbtuose jau dviejuose aukcionuose girių gražuolių parduoti nepavyko dėl per ankstyvos vasaros ir užplūdusių karščių. Generalinė urėdija aiškina Panevėžio krašto pasididžiavimą pardavinėjanti, mat numačiusi į jų vietą aptvare įleisti laisvėje besiganančius galiūnus. Stumbryno prižiūrėtojams tokie valdžios užmojai atrodo abejotini, mat jau dabar aptvare stumbrams darosi ankšta.

Tarp šiuolaikinių pirkėjų įsigali nauja tendencija – prekės pirmiausia išbandomos, pasimatuojamos ar įvertinamos tradicinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamos internetu. Pasaulyje tokiu apžiūrėjimo būdu (angl. showrooming) prekes įsigyja kas trečias vartotojas. Lietuvoje tarp 16-60 m. amžiaus vartotojų vadinamieji apžiūrinėtojai (angl. showroomers) sudaro 6 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo „Mobile Life“ rezultatai.

Prekybos šalies turgavietėse apyvarta 2013 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 226 mln. litų, palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,4 proc. Palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse sumažėjo 5,8 procento. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 13,2 procento, ne maisto prekėmis – augo 2,5 procento, augalais ir gyvūnais – sumažėjo 33,7 procento.

Lyginant su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų būstų parduota 34 proc. daugiau, - skelbia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 420 naujos statybos būstų.

Pernai priešvelykinis laikotarpis pasižymėjo nerimu dėl nenumaldomai kylančių pagrindinių šventinių produktų kainų, tačiau šiųmetės šventės kišenių neturėtų per daug ištuštinti. Nors Velykos dar daugiau nei po dviejų savaičių, prekybos tinklai jau jaučia gyventojų susidomėjimą vadinamosiomis šventinėmis prekėmis. Pirkėjai vis dar racionalūs ir ilgiau negendančius produktus stengiasi įsigyti iš anksto akcijų metu.

Praėjusiais metais alaus rinka mažėjo 6,4 proc. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, parduoto alaus kiekiai – mažiausi per visą dešimtmetį. 2012 metais alaus buteliuose Lietuvoje buvo parduota 274 mln. litrų, pilstomo alaus – 11,3 mln. litrų.