pirkėjai

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Šiais laikais žmonės į prekybos centrą eina tik kaip į vietą nusipirkti maistui. Ir kuo toliau, tuo žmonės mažiau suka galvą, ką apie juos pasakys kiti, pamatę prekybos centre. Šiais kadrais pasidalino „Walmart“ prekybos centro pirkėjai socialiniame tinkle „Twitter“, diskutuodami, ar tikrai visi įvaizdžiai atrodo priimtinai. Juolab, dar ne vienam pavyko užfiksuoti ir keistą pirkėjų elgesį. Pamatykit patys, vargu, ar Lietuvoje dar teko tokių veikėjų matyti.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Toli gražu nesiūlome suklusti tiems, kurie svajoja apie įspūdingą butą už beprotiškai mažą kainą. Kai nekilnojamojo turto kainos išgyvena piką, tikėtis įsigyti bent kažkiek tvarkingą butą ar namą už kelis tūkstančius eurų yra per daug optimistiška. Tiesa, turintiems kantrybės ir pinigų, šie pasiūlymai galbūt pasirodys visai įdomūs. Surasti gyvenamą plotą (butą ar namą) iki 2 tūkstančių eurų nėra misija neįmanoma. Tiesa, štai, ką už tokią sumą galite įsigyti. Pasiūlymas Nr.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

Pripažinkite, ne viena turi įprotį užsukti į dėvėtų drabužių parduotuvę vien todėl, kad ten galima rasti vienetinių, įdomių drabužių ar aksesuarų. Kiti eina ir taupumo sumetimais. Žinoma, visame pasaulyje išpopuliarėjo ir butikai – kur galima rasti tikrai vienetinių, brangių drabužių ar aksesuarų. Tačiau kol kas dėvėtų drabužių ir daiktų parduotuvės – nepraranda savo populiarumo. Kol moterys mielai lankosi ten, vyrai dažniau lankosi sendaikčių parduotuvėse.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Vos tik gausiau pasnigo slidžių ar rogučių pardavimai tuoj pat šoktelėjo kone dvigubai. Pirkėjų negąsdina net ir tai, kad sniegas Lietuvoje neužsibūna. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai bei medikai žmones ragina mėgautis gamtos malonumais saikingai. Mat spaudžiant didesniam šalčiui galime likti be ausų ar nosies. Tad į kiemą koją žinovai pataria kelti šiltai apsirengus. Ir net atsisakyti kavos, mat aiškinama, kad kaip tik tas gėrimas, kurio reiktų per šalčius vengti.

Blaivybės šalininkai rodo į Skandinaviją, kur stipraus alkoholio tiesiog parduotuvėje nenusipirksi. Jį tik darbo valandomis kosminėmis kainomis parduoda specializuotos valstybinės parduotuvės. Jau ir dalis lietuvių tokios tvarkos nori, tačiau kiti sako, kad tai būtų labai nepatogu ir nepadės išgelbėti girtuoklių. Tai monopolinė alkoholinių gėrimų parduotuvė Norvegijoje. Čia parduodamas visas stipresnis už alų alkoholis. Šių parduotuvių tinklą valdo valstybė.

Vilniuje Savanorių prospekte esančioje „Rimi“ dingus elektrai klientai kurį laiką toliau ramiai galėjo vaikščioti po parduotuvę, iki kol buvo išlydėti į lauką. Nutikimas daug kam išspaudė šypseną, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ne visi elgėsi sąžiningai ir sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. „Mačiau kaip keli žmonės gėrė šviežiai spaustas sultis. Sąmyšio nebuvo, visiems buvo labai smagu. Keliskart kažkas dužo“, – tv3.lt portalui pasakoja Simonas.

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės atidarymo, kai kurių prekių jau nebėra. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja (redakcijai vardas, pavardė žinomi), kuri teigia, kad atvykusi į parduotuvę valandą po atidarymo jau neberado siūlomų trešnių už 1.44 eur/kg. „Nuvažiavau į „Lidl“ tik dėl trešnių.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Trejus metus didmeninėje gėlių prekyboje dirbusi Ieva, nusprendė atidaryti savo gėlių saloną ir užsiimti mažmenine prekyba. Pasak moters, darbas didmeninėje prekyboje buvo sudėtingas, mat tekdavo keltis 6 valandą ryto, nuotoliniu būdu dalyvauti aukcionuose Olandijoje. Atsikandusi tokios veiklos, moteris įkūrė savo verslą. Gėlių salonų savininkė atvirauja – gėlės paskutiniu metu tik brango. Ypač skirtumas jaučiamas tarp didmenos ir mažmenos.

Užklupus vėsiems orams daugelį ima pulti peršalimo ligos. Na, o užpuolus slogai, paprastam kosuliui ar gerklės perštėjimui pirmiausiai griebiamės liaudiškų priemonių. Ne paslaptis populiariausias daugelio vaistų vaistas medus. Tačiau kokiu medumi gydytis ir ar jis iš tiesų vaistas specialistai pataria būti atidiems. Mat kartais spintelėje galite turėti visišką niekalą. Šiemet bitininkai skundžiasi, kad prikopinėjo trečdaliu, kai kur net penktadaliu mažiau medaus nei ankstesniais metais.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

2015 metų pradžioje nekilnojamojo turto ekspertai prognozavo, kad būsto pardavimai Vilniuje grįš į 2013 metų lygį, o aktyvesnė bus tik antroji metų dalis. Pasiteisino tik pasiūlos prognozės, kad Vilniuje pirkėjų pasirinkimo galimybės viršys 4000 butų ribą, o pardavimai gerokai pranoko net optimistiškiausius lūkesčius. Antrąjį 2015 metų ketvirtį užfiksuotas net 38 proc. didesnis naujų butų pardavimo sandorių skaičius negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 33 proc.

Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Apklausoje buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkantis naują būstą. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai į automobilių bakus pylėsi daugiau degalų. Vieno užsukimo į „Neste Oil“ degalinę metu vairuotojai vidutiniškai įsipildavo penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Atitinkamai 20 proc. išaugo „Neste Oil“ degalų pardavimai, o dyzelino – net 23 proc. Augo klientų skaičius „Nuo metų pradžios pastebime tendenciją, kad vairuotojai pilasi daugiau degalų – tokius įpročių pokyčius daugiausiai lėmė 20 proc.

 Lietuvoje yra 5 tūkst., daugiausiai – 10 tūkst. gero vyno pirkėjų, „Žinių radijui“ sakė vynininkas Arūnas Starkus. „Mes labai mažytė rinka. Visame pasaulyje yra tas pats. Lietuvoje netgi vidutinė vyno butelio kaina yra aukštesnė negu Vokietijoje“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ pirmadienį sakė A. Starkus. Anot jo, Vokietijoje vyno verslas yra itin nepelningas, reikalingas tik kitų produktų pardavimų papildymui. „Mes dar neblogai esame čia įsitvirtinę.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Dažnas piniginėje turime įvairiausių kortelių, kurios nusako mūsų lojalumą tam tikriems prekės ženklams ar prekybos vietoms. Pateikti jas atsiskaitant jau tapo įprasta, tačiau ar tikrai išnaudojate visas prekybos tinklų teikiamas galimybes? Pavyzdžiui, prekybos tinklas „IKI“ savo pirkėjams šalia lojalumo kortelių siūlo ir daug įvairiausių privilegijų.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeigu produktuose radote maistinių kandžių, kreipkitės į prekę pardavusią parduotuvę. Tačiau nemalonus radinys gali būti ne tik parduotuvės, bet ir gamintojo ar net jūsų pačių kaltė. Taip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Loreta Mačytė. LRT Radijo klausytoja teigia nusipirktose manų kruopose radusi kirmėlių ir domisi, kieno tai kaltė – parduotuvės ar gamintojo. „Įvyko nemalonus dalykas.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rimstant nekilnojamojo turto rinkai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai neriasi iš kailio pirkėjams bandydami parduoti statomus daugiabučius. Konkuruojama ne tik vieta, komunikacijomis, bet ir objekto kokybe. Sostinėje statytojai pristatė daugiabutį, kuriame išmatavo jo sandarumą. Pirmą kartą Lietuvoje išmatuotas viso daugiabučio sandarumas.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Jei prekė pasirodys gerokai atpigusi, nuo šiol atverti piniginės nereikia skubėti. Mat gali paaiškėti, kad etiketėje nurodyti juokingai maži skaičiai yra ta pati kaina, tik nurodyta eurais. Kad tokių apsirikusiųjų ir gerokai paploninusiųjų piniginę bus nemažai, prekybininkai neabejoja.

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

Nuo šių metų rugpjūčio pirmos dienos IKEA parduotuvėje Vilniuje darbo laikas ilginamas viena valanda darbo dienomis. Pratęsti parduotuvės darbo laiką iki 21 val. beveik metus Lietuvoje veikiančioje Švedijos baldų parduotuvėje nuspręsta sulaukus pirkėjų prašymų. „Darbo dienomis, vakare, sulaukiame didelio lankytojo srauto.

Sutaupyti norime visi. Tačiau ne visi žinome, kaip tai padaryti efektyviai ir paprastai. Vienas žinomiausių patarimų – einant į parduotuvę susidaryti pirkinių sąrašą. Tačiau, be šio, yra ir kitų patikrintų būdų, kurie leis pirkiniams išleisti mažiau. Praktiniais patarimais norintiems sutaupyti dalijasi prekybos tinklas IKI. 1. Produktų „revizija“ – dar prieš einant į parduotuvę. Prieš eidami apsipirkti gerai sužiūrėkite, ką jau turite šaldytuve.

"Dirbu Airijos imigrantų taryboje. Mes ieškome įvairių sprendimų šioms problemoms, mus įkvėpia Švedijos sukurtas modelis, vyksta diskusijos Kanadoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje. Mūsų darbo vaisiai yra labai svarbūs - atlikti tyrimai rodo, kad vis jaunesnės moterys įtraukiamos į prostituciją, vis jaunesniais žmonėmis yra prekiaujama", - tarptautinės konferencijos apie moterų išnaudojimą prostitucijos tikslais metu kalbėjo Airijos Imigrantų tarybos vadovė Denis Čarlton.

2013 metais gegužės 31 dieną Prancūzija, kovodama su prostitucija ir siekdama užtikrinti teisingumą, parengė rezoliuciją, o nuo gegužės iki gruodžio priėmė įstatymą kriminalizuojantį seksualinių paslaugų pirkėją – tai valstybės atsakingas sprendimas kovoje su prostitucija. Lietuva taip pat siekia tokio paties įstatymo – bausti tą, kuris perka ir išnaudoja žmones, dažniausiai moteris - apie tai buvo kalbama tarptautinėje diskusijoje Seime.

Apvaliosios medienos elektroninės pardavimų sistemos (AMEPS) duomenimis, antro 2014 m. pusmečio aukcionuose (aukcionai organizuojami ateinančiam pusmečiui) nupirkta tik 79 proc. pasiūlytos apvaliosios medienos iš valstybinių miškų. Birželio 3 d. AMEPS paskelbti š. m. II pusmečio medienos aukciono rezultatai rodo, kad nenupirkta per 20 proc. pasiūlytos apvaliosios medienos: pjautinųjų pušies rąstų – 7 proc., eglės – 15 proc., plokščių ir malkinės medienos – 30 proc., popiermedžių – 45 proc.

Balandžio 26 d. 14 val. 7 min. Šiauliuose, Tilžės g., iš prekybos centro dėl uždūminimo patalpose buvo evakuojami parduotuvės lankytojai. Nustatyta, kad parduotuvės pagalbinėse patalpose nukrito šviestuvas ir ėmė degti. Vienas apsaugos darbuotojas, gesinęs užsidegusią lempą, išvežtas į ligoninę.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

Lietuvoje pirkėjai dažniausiai nepatenkinti prekybos centrų ir turgaviečių higiena, skundžiasi dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo, jų kokybės, pasibaigusių vartoti terminų, baiminasi dėl gaminių saugos. Restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojai taip pat dažnai nepatenkinti patiekalų kokybe. Pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo daugiau kaip 700 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, aplankė didžiausius prekybos centrus ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia. Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 2013-ieji nepasižymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai ketvirtadienį pasiūlė bausti sekso pirkėjus. Jų nuomone, tai leis veiksmingiau kovoti su prostitucija. Europarlamentarai su nerimu pažymi, kad dėl skurdo ir ekonominių sunkumų vis daugiau moterų ir mergaičių priverstos užsiimti prostitucija. EP komitetas mano, kad geriausias būdas kovoti su prostitucija yra vadinamasis Šiaurės šalių modelis, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė taikoma sekso pirkėjams, o ne prostitutėms.

Šiandien – lapkričio 13-oji, trečiadienis. Diena, kuri absoliučiai nė kuo nesiskiria nuo įprastų lietingo rudens dienų. Šiuo metu dar tik laukiama, kada pagaliau ant Lietuvos žemės pabirs akimirksniu ištirpti nespėsiančios snaigės. Bet prekybininkai jau žvangina varpeliais ir visomis priemonėmis bando atkreipti į save dėmesį. „Artėja gražiausios metų šventės, per kurias, sakoma, vyksta stebuklai.

Alma Mosteikaitė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus poskyrio inspektoriai nuo metų pradžios gavo beveik 40 vartotojų nusiskundimų dėl įsigytų nekokybiškų prekių ar gautų tokių pat paslaugų. Kaip pastebi poskyrio vedėjas Antanas Palenskis, pardavėjai ir paslaugų teikėjai vis dažniau geranoriškai sutinka spręsti konfliktus vartotojų naudai, nes nenori prarasti klientų.

Karolis Birgilas „Natos“, „ilgumas“, „harmonija“, „charakteris“ yra muzikos terminai, tačiau visa tai galima uždaryti į butelį lyg džiną. „Vyno klubo“ įkūrėjo Arūno Starkaus teigimu, čia negali būti kalbos tik apie kokybę, nes apie vyną reikia kalbėti ir kaip apie meną. Taigi koks yra lietuvių skonis? Į šį klausimą A. Starkus atsako faktų kalba ir aiškiai atskiria kokybę nuo meno bei paaiškina, kam Lietuvos rinkoje yra skiriama pirmenybė.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugpjūčio mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 5,5 proc. Palyginti su liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 0,7 proc. Rugpjūčio mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, raštinės reikmenų, drabužių ir avalynės prekyboje.