pirkėjai

Sausį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad per Kalėdas nedirbs, o du jų nedirbs ir sausio 1 d. Anot jų šie metai prekybos tinklų darbuotojams buvo iš ties nelengvi, tad jie nusipelno poilsio. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad gyventojai šventėms ruošiasi iš anksto. Jau dabar perka kalėdinius papuošimus, dovanų rinkinius ir ilgai negendančius produktus.

Išnaudodami progą prieš griežtesnių karantino apribojimų įsigaliojimą, gyventojai ir toliau masiškai keliauja į prekybos centrus, daugelyje vietų susiformavo automobilių spūstys. Tuo metu policija perspėja – patikrinimai prekybos vietose vyks jau šįvakar. Kiek anksčiau antradienio popietę vairuotojai skundėsi dėl susiformavusių automobilių spūsčių prie prekybos centrų.

Į prekybos centrus, prieš uždarant ne maisto prekių parduotuves, suplūdo minios žmonių. Nesibaimindami koronaviruso gyventojai šluoja kalėdines dovanas, maisto produktus. Tiesa, kai kurie atvirauja – dovanos svarbiau nei pandemijos baimė. Smulkieji prekybininkai jaučiasi diskriminuojami, mat ne maisto parduotuvėms užsidarius, didieji prekybos tinklai toliau veiks ir pardavinės ne tik maistą, bet ir kitas prekes.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Pandemijos akivaizdoje atsakomybė ir atsakingas elgesys tampa gyvybiškai svarbūs, todėl svarbu ne tik įvertinti, ko galima atsisakyti, kad viruso plitimas būtų sumažintas, bet ir apgalvoti, kaip elgtis, kai tenka palikti namus. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai atkreipia dėmesį, kad šiuo šaliai sunkiu laikotarpiu itin svarbus yra pirkėjų atsakingumas, kurį jie gali išreikšti laikydamiesi rekomendacijų bei planuodami apsilankymus prekybos vietose.

Nors nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtėjo karantino sąlygos, šeštadienį pirkėjai užplūdo parduotves, o automobilių aikštelėse taip pat netrūko. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai parodo, kokia gausa pirkėjų aplankė prekybos centrus, taip pat kai kur netgi susiformavo žmonių eilės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį sugriežtėjusios karantino sąlygos įpareigoja prekybos centrų atstovus didinti vienam pirkėjui tenkantį plotą nuo 10 kv. m. iki 15 kv.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali ištraukti vadovaudamasis ne sėkme, bet žiniomis. Ne veltui specialistai prieš įsigyjant transporto priemonę pataria gerai ja pasidomėti ir užtvirtinti ramybę nuodugnia apžiūra autoservise. Visgi tai dar negarantuoja, jog nusipirktas naudotas automobilis nesukels rūpesčių.

Pirmadienio popietę į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi prekybos centre „Lidl“ A. Juozapavičiaus pr. apsilankęs kaunietis. Pavyzdingai įsisavinęs pagrindines karantino taisykles – kaukių dėvimą bei saugaus atstumo laikymąsi, skaitytojas sąmoningumo pasigedo iš vyresnio amžiaus parduotuvės klientų.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie penkis naujus savo darbuotojų susirgimus COVID-19 infekcija bei per praėjusią savaitę 40 pasveikusių darbuotojų. Sekmadienį, lapkričio 22 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojoms Vilniuje ir Anykščiuose. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgusios darbuotojos, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Šeštadienio popietę į Šiaurės prospekte esantį „Lidl“ prekybos centrą užsukusią kaunietę nustebino didžiulis pirkėjų skaičius. Moteris pasigedo klientų srautų reguliavimo, žmonės tarp prekių lentynų ir prie kasų kone susispaudę vienas prie kito. „Taip šiuo metu atrodo „Lidl“ parduotuvė Kaune, Šiaurės pr. Klientų srautai nėra reguliuojami, prie įėjimo nėra apsaugos“, – apie 12.30 val. tvirtino redakcijai parašiusi skaitytoja.

Beveik visi didžiausi šalies prekybos tinklai, išskyrus „Maximą“, neskelbia, kiek jų darbuotojų užsikrečia koronavirusu. Prekybininkai teigia, kad apie atvejus neskelbia, nes jų nėra daug. Komunikacijos specialistų vertinimu, svarbu pasverti, ar tokios informacijos paskelbimas padės apsisaugoti nuo gandų, ar kaip tik sukels papildomų nuogąstavimų.

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje įsigalioja griežtesni reikalavimai renginiams, prekybos vietose turės būti ribojami pirkėjų srautai. Vyriausybės sprendimu, nuo penktadienio masiniai renginiai uždraudžiami, išskyrus sporto ir kultūros renginius, kur apribotas žiūrovų skaičius.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Iškyla, kurios metu portalo tv3.lt skaitytoja Ilona ketino kepti šašlykus baigėsi nė neprasidėjusi. „Maxima“ parduotuvėje pirkti šašlykai anot moters, priminė sliekus, o ne kiaulieną. Mėsos gabalai buvo per ploni, kad būtų galima juo verti ant iešmo ir kepti. Parduotuvė atsiprašo, teisinasi dėl žmogiškos klaidos. Socialiniame tinkle „Facebook“ Ilona pasidalino šašlykų nuotrauka. „Vienoje „Maxima“ parduotuvėje nusipirkau 1 kg kiaulienos sprandinės šašlykų.

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos.

Sušvelninus karantiną praėjusios savaitės pabaigoje duris atvėrė didieji prekybos centrai, prekiaujantys statybinėmis medžiagomis, remonto, buities ir sodo prekėmis. Savaitgalį prie parduotuvių buvo nusidriekusios eilės. Gyventojai skubėjo įsigyti reikalingų prekių. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad populiariausios buvo remonto ir sodo prekės, o parduotuvių apgultis tęsiasi ir šią savaitę.

Prieš šventinį Velykų savaitgalį daugelis gyventojų suka galvas, kaip apsipirkti ir pasirūpinti šventinio stalo vaišėmis karantino metu. Nors gyventojai raginami prieš šventes neplūsti į parduotuves, o jose laikytis būtinų saugumo ir higienos priemonių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, Visuomenės sveikatos mokslų daktaras Giedrius Vanagas pataria, kaip saugiai apsipirkti prieš šventes.

Kol vienkartinėmis medicininėmis apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais vaistinės dar neprekiauja, žmonės ieško alternatyvų. Viena jų – medžiaginės daugkartinės kaukės. Tačiau jas užsisakę tautiečiai kaukių laukia jau savaitę. Žmonėms kilo įtarimas, kad sutriko ne tik siuntimas, bet ir siuvyklos veikla. Į portalą kreipėsi vilnietis Audrius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris skundėsi, kad užsisakė kaukę iš „Utenos trikotažo“ vos joms pasirodžius prekyboje, tačiau siuntinio dar negavo.

Socialiniame tinkle patalpintas įrašas iš parduotuvės, kurioje – neregėtas incidentas. Indijanoje pirkėjai turėjo saugotis įlėkusio elnio. Liudininkė pasakoja pirmai pamaniusi, kad link jos bėga didelis šuo, todėl greitai iš kelio patraukė savo vaikus, o vėliau pamatė, kad atlekiantis gyvūnas yra elnias. Pasimetęs gyvūnas sugebėjo pabėgti iš parduotuvės pats. Deja, bėgdamas ir bandydamas šokti jis susižeidė nosį. Incidento akimirka – vaizdo siužete.

Tūkstančiai lankytojų šiandien pradeda plūsti į 21-ąją knygų mugę. Organizatoriai džiaugiasi, kad lietuviai net ir nuolat brangstančias knygas skaito vis labiau ir toliau mielai renkasi vietinius autorius, kai kurių tiražus išpirkdami internetinėse parduotuvėse jiems dar net nepasirodžius lentynose. O štai kai kurie lankytojai labai stebisi organizatorių sprendimu pasikviesti į mugę vieno žiauriausių ir tūkstančius žmonių nužudžiusio garsaus narkotikų prekeivio Pablo Escobaro našlę.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės mažmeninės prekybos sektoriui ir vėl dosnios – prekybininkai skelbiasi, jog prieš Kalėdas ir Naujuosius kasmet stoja pelningiausias periodas. Prekybą, žinoma, intensyvina ir reklamos. Jas didieji prekybininkai transliuoja metai iš metų, tiesa, gana vienodai ir šabloniškai. Visos jos kalba apie tai, kad prie šventinio stalo burtis geriausia šeimoms, neva tai laikas, galintis sujungti ir didelius, ir mažus.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai pasitinka švęsdami sostinės dienas. Kokių grožybių bei keistenybių galima surasti mugėje ir kuo skundžiasi pirkėjai, išvysite vaizdo siužete. Neatsiejama sostinės dienų dalis – šurmuliuojanti mugė. Gedimino prospekte susirinkę šimtai prekybininkų, siūlančių įvairiausių daiktų – nuo saldumynų iki šimtus eurų kainuojančių meno dirbinių. Tiesa, pirkėjai atskleidžia, kad šiais metais mugės kainos kandžiojasi. „Kokį šešiasdešimt eurų gal išleidau.

Socialiniuose tinkluose gausu skelbimų grupių, kurie itin palengvina paslaugų tiekėjų ar jų pirkėjų paiešką. Anglijos lietuvių skelbimų grupių socialiniuose tinkluose – nors vežimu vežk, o juos skaito dešimtys tūkstančių tautiečių. Vienoje viešų grupių jauna mama paskelbė malonią žinutę, kad nuo rugsėjo savo dabar jau 8 mėnesių sūneliui ieško auklės Rytų Londone. Moteris pabrėžė suvokianti, kad kūdikis dar labai mažas, todėl tai bus atsižvelgiama ir į bendrai sutariamą atlygį.

Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valdžia toliau ginčijasi, dėl alkoholio kiekio, kurį išgeria šalies gyventojai. Kol valdžia džiaugiasi, kad legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau, Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslininkai skelbia, kad lietuviai vis daugiau alkoholio įsiveža iš užsienio. O kadangi šiandien Latvijoje alkoholis dar labiau atpigo, specialistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Atšilus orams net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai prasidėjo ledų valgymo sezonas. Per kelias, labiau vasarą, o ne pavasarį primenančias savaites prekyba ledais prekybos centruose šoktelėjo net tris kartus. Išsiilgę ledų, smaguriai juos graibsto net ne po vieną porciją. Tarp populiariausių – tai plombyras, vyšniniai ledai. Klientų pageidavimai patys įvairiausi. Svarbiausias noras, kad ledai būtų švieži ir primintų naminius.

Prekybos tinklui „Maxima“ per 2018 metus beveik pavyko susigrąžinti prarastas pozicijas, kai, į Lietuvą atėjus „Lidl“, neteko dalies pirkėjų, praneša „Verslo žinios“. 2015 metais „Maximą“ kaip pagrindinę apsipirkimo vietą buvo linkę nurodyti net 57 proc. vartotojų, 2016 metais, atėjus „Lidl“, – jau tik 47 proc. Antroje pozicijoje pastarasis prekybos tinklas ir pagal rodiklį, kiek vartotojų nurodo jį kaip savo pagrindinę apsipirkimo vietą (2018 metais 16 proc.

Prekių kainos, kurias matote savo akių lygyje, niekada nebus mažiausios. O jums norint įbrukti tam tikrą prekę, kartais užtenka ją atpiginti vos vienu centu. Taip teigia psichologinę kainodarą nagrinėjanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Algita Miečinskienė. Mokslininkė gerų žinių neturi: išvengti įvairiausių manipuliacijų pirkėjais beveik neįmanoma. Pasak docentės, žmonių psichologija visame pasaulyje veikia labai panašiai.

Mados kūrėjai „Fashion Nova“ tiesiog apstulbino pirkėjus, kuomet išleido visų laikų atviriausias kelnes. Jos sukurtos taip, jog primena narvo raštą. Pagamintas iš dirbtinės odos, aukšto liemens kelnes galima įsigyti už 38 svarus. Tiesa, jos nieko nepalieka vaizduotei. Reklaminėje nuotraukoje matyti, kaip modelis dėvi šias kelnes kartu su juodos spalvos triko ir dirželiu. Tiesa sakant, daugeliui šios kelnės priminė apsaugas, kuriomis būna aptverti, ką tik pasodinti jauni medeliai.

Internetinių drabužių parduotuvė „Fashion Nova“ išleido labai neįprastą Kalėdų apdarą, tačiau pirkėjai pasidalino į dvi puses. Tiems, kurie yra pakankamai drąsūs parodyti daug nuogo kūno, šis kostiumėlis atrodo puikiu sprendimu. Gamintojai pasidalino kostiumėlio nuotrauka instagrame savo 14 milijonų sekėjų. Jis suskirstė fanus į dvi dalis. Kol vieni vadino drabužį nuostabiu ir tobulu, kiti buvo sutrikę: „Ar ji žino, kad dabar žiema?“ „Tai ne man.

Dauguma prekybos tinklų jau patvirtino per Kalėdas ir Naujuosius metus nedirbsiantys arba dirbsiantys trumpiau. Tačiau parlamentarai mano, kad toks prekybininkų gestas negalėtų būti laikomas kompromisu norimam įteisinti draudimui dirbti per valstybines šventes ir paskutiniais mėnesio sekmadieniais. Jau keturi prekybos tinklai pranešė nedirbsiantys per gražiausias metų šventes. „Norfa“ ir „Lidl“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Šiais laikais žmonės į prekybos centrą eina tik kaip į vietą nusipirkti maistui. Ir kuo toliau, tuo žmonės mažiau suka galvą, ką apie juos pasakys kiti, pamatę prekybos centre. Šiais kadrais pasidalino „Walmart“ prekybos centro pirkėjai socialiniame tinkle „Twitter“, diskutuodami, ar tikrai visi įvaizdžiai atrodo priimtinai. Juolab, dar ne vienam pavyko užfiksuoti ir keistą pirkėjų elgesį. Pamatykit patys, vargu, ar Lietuvoje dar teko tokių veikėjų matyti.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Toli gražu nesiūlome suklusti tiems, kurie svajoja apie įspūdingą butą už beprotiškai mažą kainą. Kai nekilnojamojo turto kainos išgyvena piką, tikėtis įsigyti bent kažkiek tvarkingą butą ar namą už kelis tūkstančius eurų yra per daug optimistiška. Tiesa, turintiems kantrybės ir pinigų, šie pasiūlymai galbūt pasirodys visai įdomūs. Surasti gyvenamą plotą (butą ar namą) iki 2 tūkstančių eurų nėra misija neįmanoma. Tiesa, štai, ką už tokią sumą galite įsigyti. Pasiūlymas Nr.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

Pripažinkite, ne viena turi įprotį užsukti į dėvėtų drabužių parduotuvę vien todėl, kad ten galima rasti vienetinių, įdomių drabužių ar aksesuarų. Kiti eina ir taupumo sumetimais. Žinoma, visame pasaulyje išpopuliarėjo ir butikai – kur galima rasti tikrai vienetinių, brangių drabužių ar aksesuarų. Tačiau kol kas dėvėtų drabužių ir daiktų parduotuvės – nepraranda savo populiarumo. Kol moterys mielai lankosi ten, vyrai dažniau lankosi sendaikčių parduotuvėse.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.