Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, aplankė didžiausius prekybos centrus ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia.
Lietuvos statistikos departamento vertinimu, 2013-ieji nepasižymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc. Turint omenyje, kad vidutinis atlyginimas augo daugiau nei 6 proc., galima teigti, jog pernai turtėjome, o kainos liko stabilios. Bent jau taip mus rodo statistika.
Visai kitokios nuotaikos aplanko išsiruošus į parduotuvę – net įvairiausiomis spalvomis šviečiančios ir apie nuolaidas skelbiančios etiketės nepraskaidrina ūpo matant, kad to paties pinigų kiekio pakanka vis mažesniam skaičiui produktų įsigyti.
Siekdami išsiaiškinti, kur apsipirkti pigiausia, aplankėme prekybos centrus „Rimi“, „Maxima“, „Prisma“, „Norfa“ bei „Iki“ ir lyginome tų pačių produktų kainas. Turint omenyje didelę nuolaidų ir išpardavimo paletę bei konkurencinę kovą, rezultatai kiek nustebino.
Kainos augo 6 proc.
Remiantis Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos prekybos centruose pernai ūgtelėjo beveik 6 proc.
Ir tai dar ne viskas – kai kurių maisto produktų kainos šoktelėjo daugiau nei 20 proc. Skaičiuojama, kad kilogramo lietuviškų bulvių kaina per metus šoktelėjo net 64 proc. Dešimtadaliu šoktelėjo pieno (8,9 proc.), varškės (9,8 proc,), batono (12,3 proc.) kaina.
Tiesa, galima pasidžiaugti net penktadaliu (-21,56 proc.) sumažėjusia 10-ies kiaušinių ir kilogramo morkų (-19,9 proc.) kaina bei 10 proc. kritusia prekybos centruose parduodamos kiaulienos kilogramo kaina.
Renkasi didžiausią
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ klausė skaitytojų, kur šie dažniausiai įsigyja būtiniausių maisto prekių. Beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė pirmenybę teikiantys didžiausiam prekybos tinklui Lietuvoje – „Maxima“.
Antroje vietoje yra „Iki“ – šiame prekybos tinkle maistą ir buities prekes perka 22 proc. respondentų. Panašus skaičius apklausos dalyvių renkasi prekybos centrus „Norfa“ ir „Rimi“ – atitinkamai 13 proc. ir 12 proc. Vos 1 proc. apklaustųjų teigė prekes dažniausiai perkantys suomiško kapitalo prekybos centre „Prisma“.
Sostinės centre gyvenantis Tadas leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo dažniausiai apsiperkantis prekybos centre „Iki“. Vaikinas teigė, kad tokį pasirinkimą lemia didesnis prekių asortimentas ir tvarkingos parduotuvės. „Prekės kokybiškos, o ir asocialių žmonių, kurių galima sutikti kitose parduotuvėse, nėra“, – dalijosi savo nuomone pašnekovas.
Viename Vilniaus miegamųjų rajonų gyvenanti Kotryna pirmenybę teikia parduotuvėms „Maxima“. „Iš tikro „Maxima“ man prie pat namų, bet ir kainos nesikandžioja, palyginti su kitomis prekybos vietomis“, – sakė jauna vilnietė.
Beveik 7 litų skirtumas
Lyginant kainas buvo renkamasi to paties ženklo arba tos pačios kategorijos prekės. Siekiant objektyvumo, į sąrašą neįtraukta prekių, pažymėtų specialiu prekybos tinklo ženklu. Jei vienai ar kitai prekei buvo taikoma nuolaida, pateiktoje lentelėje kainą matysite būtent tokią. Nuolaidų vienoms ar kitoms prekėms buvo visuose prekybos centruose.
Aplankius minėtas prekybos vietas ir sudarius bendrą pirkinių krepšelio sąrašą, galima daryti išvadą, kad visų prekybos tinklų kainodara yra panaši. Nors mažiausiai buvo galima išleisti prekybos centre „Norfa“ (119,55 lito), skirtumas tarp sumos, kurią reikėjo pakloti šioje parduotuvėje, ir didžiausios, fiksuotos prekybos centre „Iki“ (126,35 lito), tėra 6,8 lito.
Iš 26 pateiktų prekių 11 pigiausiai galima įsigyti parduotuvėse „Maxima“, 10 – „Rimi“. Tinkluose „Prisma“ ir „Norfa“ aptikome po 5 pigiausias prekes, „Iki“ – 4.
Kitaip tariant, kad ir kurį prekybos tinklą pasirinktumėte, didžiausias nuostolis, kurį galite patirti, neviršija 6 proc. viso krepšelio vertės. Jei į bendrą kainą įskaičiuotume kelionės išlaidas, spūstyse prarastą laiką, komforto faktorių ir pan., išeitų, kad apsipirkimo sprendimą lemti galiausiai turėtų prekių pasirinkimo galimybė ir atstumas nuo namų.
Eksporto draudimai neturi įtakos
Savaitraščio kalbinti ekspertai maisto prekių kainų mažėjimo tendencijų neįžvelgė. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad palyginti su pastaraisiais mėnesiais, kainos išlieka stabilios, tačiau tokie produktai kaip bulvės gali brangti.
„Pamažu auga paklausa – sulaukiame eksportuotojų skambučių, todėl kainos, ko gero, augs“, – teigė LDAA atstovė. Pašnekovė pridūrė, kad situaciją labiausiai keistų atverta Rusijos rinka. Teigiama, kad eksportui ir prekybos tinklams tinkamų bulvių kiekis yra ribotas, todėl atverta rinka išaugintų šių paklausą – taigi ir kainą.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sakė nemanantis, kad kiaulių maras paveiks kiaulienos kainas Lietuvoje. „Jei dėl maro reaguos eksporto rinkos, korekcijų galima tikėtis, tačiau ateityje šios vis tiek didėtų, taigi mažėjimo tendencijos galimos tik trumpuoju laikotarpiu“, – sakė A. Baravykas.
Panašios nuomonės laikosi ir „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas. Jo teigimu, Lietuvoje nėra kiaulienos rinkos pertekliaus, o nemažai žaliavos yra importuojama, todėl kainos gali ne mažėti, o kilti.
„Sumažėjus vietinės žaliavos pasiūlai, kainų mažėjimui vietos nematau, – aiškino ekspertas. – Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiaulių maras registruotas ne visoje šalyje, o tik viename regione, tad jei stambieji augintojai susitelkę kitose vietose, didelės grėsmės neturėtų kilti.“
V. Ivanovas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad mažą eksporto draudimų įtaką vidaus rinkos kainoms rodo ir pieno produktų kainos didėjimas Rusijai uždraudus lietuviškų pieno gaminių importą. „Įmonės išpardavė greitai gendančius produktus, tačiau vėliau, nujaučiu, tiesiog buvo sumažintas gamybos mastas, mat nebūtų logiška gaminti tiek pat, mažėjant paklausai“, – sakė ekspertas.
FAKTAI:
• Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje siekė 1 proc.
• Leidinio „Ekonomika.lt“ duomenimis, skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio prekybos centro prekių krepšelio siekia 6,8 lito • Skaičiuojama, kad pernai daugiausia brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos bei maisto produktai NUOMONĖS
Lyginant atskirtų dalių kainą, gal ir galima aptikti pigimą, tačiau dabar kiaulienos kaina yra didžiausia per kelerius metus. Tai lemia nuolat augančios gamybos išlaidos.Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas Kainų augimą labiau siečiau su sezoniškumu nei su kitais veiksniais. Juolab kad šiemet Europoje skaičiuojamas mažiausias bulvių derlius per pastarąjį dešimtmetį.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė
Trečdalis viso pieno eksporto kliūva Rusijai ir vis tiek nebuvo fiksuojama pieno kainos mažėjimo – duomenys rodo kainų augimą. „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vyr. ekspertas Vadimas Ivanovas
