.jpg)
Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį.
Vaikams – nemokamai
Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys. Viską, kas tame ūkyje užauginama, išsivežioja miestiečiai. Žinoma, ne už dyką. Jei pageidauji, gali pats prisiskinti uogų, vaisių, pomidorų ir kt. Skinti gali tik tokį derlių, kuris tau patinka, nereikalaujama, tarkime, nurinkti viską, kas subrandinta. Pirma išragauji, o paskui jau į krepšelį krauni, nes, tarkime, braškės, yra keliolikos skonio atspalvių. Paskui tai, ką prisirinkai, pasveriama, už tai susimokama. Suprantama, kaina būna mažesnė, palyginti su ta, kurią mokėtum, jei surinktų kiti. Beje, tingintieji uogauti gėrybių gali nusipirkti ir čia pat esančioje ūkininko parduotuvėje. Už teisę uogauti reikia sumokėti du svarus. Vaikams iki penkerių įėjimas į ūkį nemokamas. Valgyk, kiek širdis geidžia, tai įeina į tų dviejų svarų kainą. Tai, ką žmonės palieka nesurinkta, baigia rinkti ūkio darbininkai, o derlių parduoda čia pat esančioje parduotuvėje. Ūkininko žmona sako, kad šitaip organizuojant derliaus nuėmimą, nereikia samdyti darbininkų, nes išvykus pirkėjams ne kažin kiek derliaus lieka, užtenka perbėgti per lysves, ir viskas padaryta.
Kabančios lysvės
Įspūdingai atrodo ant stelažų maišuose auginamos braškės, kitokios uogos. Uogos švarios, nulinkusios žemyn it svyrančios gėlės. Eini ir uogauji. Gardu, patogu, romantiška. Ir uogienojų neišminsi.
Prie ūkio automobilių tiek, kad net reikia gerokai paieškoti, kad pasistatytum savąjį. Čia atvykstama šeimomis, su mažais vaikais. Jų patogumui įrengtos ir žaidimų aikštelės, ir kavinukės su pieno, vaisių kokteiliais, ledais. Žaidimų aikštelės – paprastutės, aikštelės įrenginiai – ir atgyvenęs, nenaudojamas traktoriukas, ir sena padanga. Miesto vaikams suteikiama galimybė pamatyti, kur išties sirpsta uogos, noksta vaisiai, nes didmiesčių vaikams dažnai atrodo, kad tai vyksta prekybos centrų lentynose.
Arkliukai su ragais
Dar didesnė atrakcija vaikams – pažintis su ūkio gyvuliais ir paukščiais. Jie čia gali įsitikinti, kad pienelio ne mašinos, o karvutės duoda, kad kiaušinis iš vištos atsiranda. Šeimininkė juokiasi: kokių tik vaikų komentarų vaikų neišgirstama, kad net griūk negyvas. Atbėga mergytė per kiemą šaukdama: „Styvai, Styvai, žiūrėk, koks gražus arkliukas su ragais mane vejasi.“ Ir rodo į ožį. Kita mergytė teiraujasi motinos: „Jei aš tokių žirnių valgysiu, ar irgi kakosiu kiaušiniais?“ Trečia mergytė susirūpina avių „šukuosenomis“: pamačiusi nukirptas avis, pašiurpsta ir sako, kad tokias kirpėjas reikėtų iš darbo atleisti. Buvo, kad berniukai pasiūlė karvėms liemenėles uždėti, buvo, kad piktinosi prastu vištų išauklėjimu, nes šios per garsiai gyrėsi turinčios kiaušinį. Ūkio šeimininkė sako, kad jie savo ūkyje nori parodyti vaikams, kaip atsiranda maisto produktai, nors šiek tiek vaikus priartinti prie gamtos. Gan dažnai pasitaiko, kad vaikai nenori išvažiuoti, tėvai vaikams turi pažadėti, kad ir kitą kartą čia juos atsiveš.
Į akis krito keistas suaugusių škotų elgesys: skanaujant geltonuosius serbentus, vienas škotas klausia, ar uogos gardžios. „O taip“, – atsakoma jam. „Koks skonis?“ – teiraujasi toliau. „Tiesiog gardu“, – atsakoma jam. „O kaip tos uogos vadinasi?“ – dar klausia. Bet emigrantai lietuvaičiai nežino, kaip šita uoga angliškai vadinama. Ir škotas nueina tolyn: jei jau nežino pavadinimo, neragaus.
Ekologinis ūkis
Šiame gausiai miestiečių lankomame ūkyje viskas gan paprasta, net kai kur primityvu. Yra įprasta kaimo aplinka, kur želia ir piktžolė, ir gyvuliuko mėšlo krūvele ant tako nesipiktinama. Ūkininkaujama ekologiškai ir tai daro viena šeima savo jėgomis. Sako, ekologinį ūkininkavimą jie pasirinkę todėl, kad tai yra sveikiau ir pigiau: „Labai brangiai kainuotų chemikalai, o paskui reikėtų daug sumokėti vaistams gydant ligas, atsiradusias dėl chemikalų.
Nijolė Petrošiūtė
