paslaugos

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango valymo veiklos paslaugos. Valymo paslaugos per ketvirtį pabrango 4,9 proc., kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos paslaugos – 4,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį labiausiai sumažėjo transportavimo vamzdynais paslaugų kainos - 17 procentų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad gruodžio 7 dieną, nuo 2.00 iki 7.00 valandos veiks ne visos VMI paslaugos.  Dėl atliekamų modernizavimo darbų neveiks VMI išorinių vartotojų autorizavimas, dėl ko jie negalės naudotis VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. i.MAS vartotojai galės prisijungti naudodamiesi Elektroniniais vadžios vartais.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog ėmėsi sprendimų kuriant daugiau nei du tūkstančius automobilių stovėjimo vietų Santaros klinikų miestelyje.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Jei esate pasirašę bent vieną ilgalaikę vartojimo paslaugų sutartį (pavyzdžiui, įsigiję sporto klubo abonementą ar telekomunikacijos paslaugas), turėtumėte būti itin atidūs. Apžvelgusi Lietuvos vartojimo paslaugų rinką, Vilniaus universiteto Teisės klinika įspėja: nuolaidomis ar dovanomis susigundę pirkėjai galų gale gali likti prie suskilusios geldos.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovas Virginijus Ceslevičius sako, kad atsakingi dėl pažeidimų asmenys bus nustatyti dėka teisėsaugos ir šioje institucijoje pradėtų tarnybinių tyrimų. „Pasižiūrėsime, kur čia yra klaidos, ar iš tikrųjų tie pinigai yra iššvaistyti, tada galėsime kažką plačiau ir kalbėti. O tai, kad kreiptasi į prokuratūrą, yra gerai, kadangi mes tikrai bendradarbiausime su teisėsauga dėl šios situacijos išaiškinimo“, – BNS pirmadienį sakė V. Ceslevičius.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad miestų ir rajonų savivaldybių sujungimas leistų valstybei sutaupyti ir pagerintų viešųjų paslaugų kokybę. „Gal tikrai racionaliau, kad būtų viena savivaldybė. Ir dėl resursų, ir dėl žmonių interesų atstovavimo, kad nebūtų, jog važiuojame, baigiasi miesto savivaldybė, baigiasi kelio remonto darbai arba sniego valymo darbai, nes rajono savivaldybė to nespėja“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe.  DNB klientus perspėja, kad naktį iš rugsėjo 30 d. (šeštadienio) į spalio 1 d. (sekmadienį) bus atliekami techniniai darbai. Dėl šių darbų nuo šeštadienio 22:30 val. iki sekmadienio 8:00 val.

Atrodo jau įprasta, kad visos paslaugos brangiausios – sostinėje. Teigiama, kad čia atlyginimai aukščiausi, tad ir susimokėti tenka daugiausiai. Tačiau tai netiesa pažvelgus į odontologų suteikiamas paslaugas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo odontologijos paslaugų kainomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir mažesniuose miestuose – Plungėje, Šilutėje. Pirmiausia žvelgiant į skelbiamas kainas internete jau matyti, kad pačiame mieste galimi didžiuliai paslaugų skirtumai.

Vos ekspertams ir daliai verslininkų pažadėjus didesnes algas, per tautiečių kišenę smogs kilsiančios kainos. Verslininkai jau dabar prasitaria, kad netrukus pabrangs paslaugos ir kavinėse, ir restoranuose, kirpyklose. Brangimo efektą galime pajusti ir kitur. Ekonomistai sako, kad pernelyg greitai augančiomis algomis džiaugtis neverta ir dėl kitos - rimtesnės priežasties. Užsukę į savo mėgstamą grožio saloną kainomis turbūt jau stebitės, tačiau jų augimui - dar tikrai ne pabaiga.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Gegužės 27-29 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, dėl to galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai. Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Pranešama, kad šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Visgi atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog gegužės 27, 28 ir 29 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gavo 443 mln. Švedijos kronų (47,1 mln. eurų pajamų) - 14 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai gauta 389 mln. kronų (41,4 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 8 proc. iki 156 mln. kronų (16,4 mln. eurų), EBITDA marža sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 35 mln. kronų (3,7 mln.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Karnizų keitimas, kalėdinės eglutės papuošimas, fontano priežiūra, mirusių žmonių laidojimas, paukščių populiacijos mažinimas ar atliekų tvarkymo paslaugų užsakymas autobusų parkui - tai tik keli įdomesni pavyzdžiai, kai šias paslaugas savivaldybės vidaus sandoriais patikėdavo savo įmonėms.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo vasario galės naudotis būtiniausių paslaugų „krepšeliu“, kainuosiančiu ne brangiau nei 1,5 euro. Bankai jau dabar aktyviai siūlo naujus paslaugų planus, o jų nepasirinkusieji mokės arba jau moka 70-80 centų mokestį. Pagrindinė mokėjimo sąskaita - nuo vasario Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį.

Konkurencija tarp taksi vairuotojų ir pavežėjų dar labiau aštrės ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje. Čia pavežėjų paslaugų veiklą nusprendė plėsti didžiausia Lietuvoje taksi ir pavežėjų vairuotojų platforma „eTaksi“. Šiemet galutinai teisiškai reglamentavus pavežėjų veiklą papildomai galės užsidirbti ir reikalavimus atitinkantys Klaipėdos vairuotojai, kuriems nuo vienos kelionės atiteks per 80 proc. keleivio sumokėtos sumos.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Ar sutiktumėte, kad namus tvarkytų valytoja, maistą gamintų šeimininkė, daiktus sandėlyje rūšiuotų robotai, o automobilį prižiūrėtų taip pat samdytos įmonės, teikiančios tokias paslaugas, darbuotojai? Dauguma lietuvių, kaip rodo tyrimai, į šį klausimą atsako kategorišku ne. Pasirodo, kad toks žmonių atsakymas ne visada paremtas mažomis pajamomis, nepatiklumas ir konservatyvumas gena žmones viską daryti pačius.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Paslaugų sferoje vis dažniau atsiranda galimybė atsiskaityti už paslaugas įsigyjant abonementus. Ar tai iš tiesų naudinga vartotojams, ar tai yra tik menas parduoti prekes ir paslaugas, gražiai suvyniojus į blizgantį popierėlį? Atmintyje įstrigo kadaise matytos komedijos scena, kai perkant madingą kaklaraištį, filmo herojui teko parduotuvėje įsigyti priedą – svarmenis.

Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc.  defliacija.  Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.

Jeigu gydymo įstaiga vėliau nei nustatyta suteiks paslaugą pacientui, už ją bus sumokėta mažesniu tarifu, trečiadienį nusprendė Seimas. Parlamentarai priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 55 Seimo nariai, šeši buvo prieš ir 27 susilaikė.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų SEB nuo pirmadienio pabrangino grynųjų pinigų operacijas ir pakeitė kitų paslaugų įkainius. Grynųjų banknotų įmokėjimas į savo sąskaitą banke dabar kainuoja 1,5 euro ir 0,15 proc. sumos (buvo - 87 centai), monetų, kai suma viršija 12 eurų, - 1,5 euro ir 4,5 proc. (87 centai ir 4,5 proc.). Valiutos keitimo mokestis padidėjo nuo 87 centų iki 1,5 euro. Pabrango ir pinigų išėmimas iš kitų bankų, išskyrus DNB, bankomatų. Kaip ir dabar, jis kainuos 2 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ penktadienį pradeda perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje. Iki pirmadienio ryto „Swedbank“ perims per 86 tūkst. klientų, jo paskolų portfelis išaugs beveik 500 mln. eurų, o jo dalis šioje rinkoje padidės iki 40-50 proc. „Kaip ir suplanuota, šiandien 20 valandą planuojame pradėti perkėlimo procesą.

Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.

Planuojant kelionę vienas svarbiausių aspektų – kaina. Neretai lietuviai renkasi tarp „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžių kompanijų, mat manoma, kad šios pasiūlo pigiausias paslaugas. Portalas tv3.lt domisi, kaip skiriasi šių kompanijų teikiamos paslaugos. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas (Makalius) pasakoja, kad lietuviai įsitikinę, jog pigiausias paslaugas teikia būtent šios dvi oro linijos.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Jei leistų finansai ir kokybė būtų vienintelis lemiamas veiksnys perkant prekę ar paslaugą, daugelis Lietuvos vartotojų rinktųsi „Samsung“ mobilųjį telefoną, apsilankytų dainininkės Taylor Swift koncerte ir pirktų bilietus į „Žalgirio“ rungtynes, – tokius rezultatus atskleidė tarptautinės Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusios organizacijos ICERTIAS („International Certification Association GmbH“) Lietuvoje atliktas tyrimas „QUDAL – QUality meDAL“. Tyrimo metu Lietuvos vartotojai rinko kokybiškiausiu...

Mobiliojo ryšio operatorė „Omnitel“ praėjusiais metais pirmavo pagal pokalbių kokybę, o „Bitė Lietuva“ - pagal žinučių siuntimo kokybę. Jų tinkluose buvo mažiausiai nesėkmingų skambučių kvietimų bei nesėkmingai išsiųstų trumpųjų žinučių. 2015 metais nesėkmingų kvietimų dalis iš „Omnitel“ tinklo sudarė 1,96 proc. visų kvietimų. „Tele2“ tinkle šis rodiklis siekė 3,63 proc., o „Bitė Lietuvos“ - 3,75 proc., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pernai atliktų matavimų duomenys.

 Vaistininkus ir farmacijos mokslininkus vienijanti Tarptautinės farmacijos federacija (FIP) ragina daugiau investuoti į farmacinės rūpybos paslaugas. Lietuvoje viešintys šios organizacijos vadovai sako, kad efektyvesnis vaistų naudojimas galėtų gerokai sumažinti valstybės išlaidas kompensuojamiems vaistams ir prie to stipriai gali prisidėti vaistininkai. „Susitikę su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela pasidalijome skaičiavimais, kad apie 8 proc.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

Mūsų turima socialinės paramos politika augina žmones, kurie yra pripratę prie teikiamos socialinės parmos, „Žinių radijui“ sakė laikinai einanti Lietuvos „Caritas“ generalinės direktorės pareigas Deimantė Bukeikaitė.   „Išsivysto tam tikra socialinės paramos gavėjų priklausomybė. „Caritas“ 2014 m. atliko tyrimą, kuris parodo, kad situacija mūsų šalyje yra sudėtinga, nors socialinės paramos išmokų gavėjų skaičius ir sumažėja.