Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.
„Fintech įmonių kūrimasis mūsų šalyje yra vertinamas ir laukiamas. Vyriausybė bei kitos institucijos deda visas pastangas, siekdamos sukurti palankesnes sąlygas inovatyviam verslui Lietuvoje kurtis ir įsitvirtinti“, – po susitikimo sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tai yra ir Lietuvos banko ateinančių 4 metų prioritetas.
Lietuva domina finansų startuolius
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas atskleidžia, kad yra nemažai užsienio finansinių paslaugų teikimo bendrovių, kurios svarsto galimybes įsikurti Lietuvoje.
Itin dėmesys skiriamas mokėjimų rinkai.
„Siekiame sukurti konkurencingą ir pažangią mokėjimų rinką Lietuvoje. Tai bus užtikrinama ir toliau plečiant rinkos dalyvių galimybes naudotis Lietuvos banko mokėjimų sistemos infrastruktūra, taip pat įgyvendinant Nacionalinėje mokėjimo strategijoje išvardytas priemones. Siekiama, kad 2020 m. vienam šalies gyventojui tenkantis atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais skaičius padvigubėtų iki 300. Taip pat imsimės visų būtinų priemonių sudaryti palankią aplinką inovatyviems finansinių paslaugų teikimo modeliams teikti. Mažinsime administracinę naštą finansų rinkos dalyviams, aktyviau plėtosime partnerystės ryšius su rinka, taip pat kursime infrastruktūrą, kuri leistų rinkos dalyviams kurti inovatyvius sprendimus“, – apie tikslus pasakojo M. Jurgilas.
Kalbant apie tradicinius bankus, M. Jurgilas pabrėžia, kad lanksčiai veikdami tradiciniai bankai yra pajėgūs konkuruoti finansinių technologijų sferoje, be to, jie turi ne mažai erdvės veikti kitur. O ir reguliavimas startuoliams nėra menkesnis.
„Dažnai viešoje erdvėje metami kaltinimai dėl nevienodų sąlygų bankams ir kitiems paslaugų teikėjams yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, tiek bankams, tiek elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoms yra taikomi vienodi reikalavimai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, jokių išlygų čia nėra.
Mūsų tikslas yra – pažangus, inovatyvus finansų sektorius. Ir čia į bankus ir kitas finansų įstaigas žiūrime vienodai“, – atsako M. Jurgilas.
Bankai privalės keistis, kitaip jiems ateis sunkūs laikai
Neabejotinai aštrėjant konkurencinei kovai bankams reikės plėsti savo paslaugų ratą. Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas įsitikinęs, kad savo namų rinkose bankai siūlo daug modernesnes paslaugas nei Lietuvoje, dėl to sudaro tinkamą terpę Lietuvoje atsirasti kuo daugiau Fintech žaidėjų.
„Vienareikšmiškai tos paslaugos, kurias turi bankai, ypatingai veikiantys Lietuvoje šiandien, yra pasenusios ir labai seniai atnaujintos. Jeigu jie pasiliks tik prie tokių paslaugų kaip būsto paskolos, nemanau, kad jie sugebės išgyventi.
Jei man kaip vartotojui per brangu būti banko klientu, arba kitais žodžiais tariant, jei atsiras tokios pačios kokybės paslaugos, kurios kainuoja pigiau nei banke, tai aišku aš eisiu iš bankų. Netikiu, kad žmogus turėtų labai didelį prisirišimą prie banko.
Jie turi galvoti, kaip pasiekti tokią pačią kainą. Turi kažko atsisakyti, susiprastinti kažkaip ir prisitaikyti prie naujos realybės – investuoti į Fintech technologijas, o ne laikyti tokią masę dirbančių žmonių tuose bankuose. Kaina juose susideda iš kaštų ir akcininkų noro turėti pelną. Tad jei nori susimažinti kainą turi susimažinti pelną arba kaštus.
Bankai labai neefektyvūs. Į juos įeini – aukštos lubos, gražios erdvės. Visa tai kainuoja ir už tai turi susimokėti klientas, niekas kitas. Dėl to manau, kad jie rizikuoja už labai ribotą paslaugą imti labai daug pinigų ir tie klientai nustos jiems tuos pinigus mokėti ir pasiims alternatyvą“, – svarsto M. Glodas.
Jis prideda, kad paslaugos neturi būti pritaikytos vien Lietuvos rinkai. Jei, pavyzdžiui, Šiaulių bankui pakanka namų rinkos, tai Fintech atstovai turi mąstyti plačiau. Dėl to matysime ateinančių užsienio Fintech kompanijų, kurios Lietuvos rinkoje siūlys savo paslaugą. Bei, kaip M. Glodas tikisi, matysime ir sėkmingų lietuviškų kompanijų, kurios ūgtels Lietuvoje ir pradės siūlyti savo paslaugas daug plačiau Europoje, pasaulyje.
Kalbant apie reguliavimą M. Glodas pabrėžia, kad reguliuojamos yra ir tos Fintech kompanijos, kurios eina į reguliuojamų paslaugų rinka. Tačiau, jei jos sugalvoja inovatyvias paslaugas, kurioms nereikia reguliavimo, tai bankai irgi laisvi daryti tą patį.
Bankai nemano, kad praras dalį klientų
Jaudulio bankiniame sektoriuje kol kas nėra. Mat dabartiniai rezultatai rodo tik augimą, nors rinkoje jau veikė startuoliai teikiantys tokias pats paslaugas kaip bankai.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas neatmeta galimybės, kad galbūt dalis potencialių klientų atranda alternatyvas bankams, tačiau žvelgiant į bendrą rezultatą, augimas ir potencialas Lietuvoje vis dar matomi.
„Užtenka tiek Fintech paslaugų tiekėjams, tiek banko paslaugų tiekėjams vietos. Mūsų statistiniai rezultatai tikrai nerodo jokio sumažėjimo banko, tiek turto, tiek įsipareigojimo augimų. Atrodo, kad yra pozityvi tendencija ir tikiuosi kad ir šiais metais tęsis.
Techniniai sprendimai bankams visada aktualūs ir bankai yra didžiausi investuotojai, matyt, į šiuos Fintech sprendimus. Artimiausiu metu turėtų būti bankų sprendimas pristatytas dėl klientų identifikavimo tvarkos. Bankai jau yra sutarę.
Esame pasiūlymų paketą pateikę dėl skaitmeninės rinkos vystymo Lietuvoje. Jie yra platesni nei vien tik Fintech sprendimai susieti su mokėjimais, su siaurais bankiniais produktais. Mūsų požiūris platesnis ir mes sveikiname visus technologinius sprendimus“, – teigiamą pusę įžvelgia S. Kropas.
Tačiau tuo pačiu nepamirštamas ir reguliuojančių institucijų vaidmuo. Bankai ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad naujokams, teikiantiems tokias paslaugas, kaip ir jiems – taikomos ne vienodos žaidimo taisyklės.
„Neturim sudaryti problemų, ypatingai susijusių su pinigų plovimo prevencija, sukčiavimo prevencija, tai jei šitie reguliavimai yra, jų veikia visą finansų sektoriaus veiklą labai negatyviai. Jų pačių interesas yra atitikti šituos standartus ir reguliavimus. Antraip anksčiau ar vėliau jie gaus sankcijas iš rinkos dalyvių ir sankcijas iš priežiūros institucijų. Kuo anksčiau tuos reikalavimus teiks ir kuo anksčiau supras, kad turi būti labai dėmesingai žiūrima į šituos reikalavimus, bus geriau visiems: ir Fintech, ir kredito įstaigoms“, – įvertina LBA prezidentas.
