Straipsnis keliantis šypseną. "Pjaukim b#@t žolę taip kaip ją pridera pjauti ir gyvensim afigiet kaip gerai!".
Lietuvai visų pirma reikia keisti ne požiūrį į darbą, ne kažkokius standartus. Jie neveiks kol nebus pakeitas požiūris į žmogų, pilietį.
Vien pagal kainas straipsny turėtume matyti, kad kažkaip viskas brangiau, bet atlyginimai mažesni..
Vieni uždirba daug kiti mażai.. vidurkis puse velnio.
Kol nedings tokios nesąmonės kaip "man/mano/į mano kišenę", kada priminsim savo ego ir išmoksime dalintis, duoti, daryti gerą - prisiminsim tokius dalykus kaip žmogiškumą, tarpusavio supratimą ir palaikymą.. tik tada pradės veikti kažkokie principai.
O žiūrint į bendrą situaciją neaišku kada jir pradės veikti. Prieś dvacoka metų lietuviai užsimanė būt laisvi (ar ne durniai!?) Iš sovietų iždo vogti nebuvo sunku. Visi vogė, visi džiaugės. O tapę laisvi nieko nepakeitė toliau p**dina ižda, bet nesuvokia, kad vagia realiai iš savęs. Tada žmonės sako "tai ten valdžia ką nori - tą daro", bet iš tiesų kiek tai sakančių šliaužia pas gydytoją ar darbo biržą su butelaičiu rankoj ir įsivaizduoja, kad jie jau nieko blogo nedaro..
Kol Lietuvoj visi neis kartu kažkokio realaus, gražaus tikslo tol nieko ten nebus. Negelbės jokie kitų šalių modeliai. :) simple as that. Gal tada ir daugiau emigravusiųjų pritrauksite atgal į tėvynę.