paskolos

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus. Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai.

Nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki gegužės 16 d. studentai galėjo pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis viename iš atrinktų bankų (AB „Swedbank“, DNB bankas). Šį pavasario semestrą iš visų pateiktų prašymų-anketų buvo atrinkti 1207 prašymai valstybės remiamoms paskoloms gauti.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Portugalija pareiškė baigianti trejų metų euro zonos gelbėjimo programą, pagal kurią sulaukė 78 milijardų eurų paskolos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo. Šį sprendimą pirmadienį turėtų palaikyti euro zonos finansų ministrai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Vienas Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus iš įvairių kreditorių vidutiniškai paėmė 1,85 vartojimo paskolą. Beveik pusė besiskolinančiųjų nebuvo lojalūs vienai konkrečiai kredito įstaigai – 47 proc. jų skolinosi iš dviejų arba trijų. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta Lietuvos gyventojų, per trejus pastaruosius metus ėmusių vartojimo paskolą banke arba greitųjų kreditų bendrovėje, apklausa.

Pagreitį įgaunančioje nekilnojamojo turto rinkoje didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei priklausantis DNB bankas nuo vasario 17 dienos naujoms būsto paskoloms su kintamomis palūkanomis pradės taikyti aiškiau rinkos situaciją ir individualias kliento finansines aplinkybes atspindinčią kainodarą. Kaip ir iki šiol, DNB bankas teiks būsto paskolas už fiksuotas ir kintamas palūkanas.

Nuo bankroto paskelbimo 2011 m. gruodžio 7 dieną iki 2013 m. gruodžio pabaigos „Snoro“ bankroto administratorius, kartu su banko darbuotojais aktyviai valdydamas banko išduotų paskolų portfelį, jau sugrąžino 1 mlrd. litų. Per šį laikotarpį taip pat papildomai surinkti 153 mln. litų palūkanų ir kitų mokesčių už paslaugas. Iš šių sumų 50 mln. litų paskolų ir beveik 7 mln. litų palūkanų buvo išieškoti iš bankui įkeisto turto.

Vilniaus regione veikiančios trys kredito unijos – Grigiškių, Pareigūnų ir Vilniaus regiono – laikinai pajamų netekusiems „Vilniaus taupomosios kasos“ nariams ir klientams nuo trečiadienio teikia trumpalaikes beprocentes paskolas. Visos trys unijos priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai. „Šis trijų kredito unijų žingsnis – įrodymas, kad unijų veikla yra pagrįsta kooperacijos ir savitarpio pagalbos principais.

 Bankininkai teigia, kad Lietuvoje įvedus eurą, gyventojai, turintys paskolas litais, iš to papildomai gali ir neišlošti, nes jau šiuo metu už paskolas moka beveik tiek pat, kaip ir už paskolas eurais, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. „Būsto paskolą litais paėmę gyventojai euro įvedimo Lietuvoje naudą junta jau dabar. Juk litai šalies tarpbankinėje rinkoje jau dabar kainuoja beveik tiek pat kiek ir eurai.

Per 2013 metus pradedantiesiems verslininkams suteikta 15,8 mln. litų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 35 proc. daugiau nei 2012 metais (11,7 mln. litų). VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) prognozuoja, kad iki šių metų birželio 30 d., kai baigsis VSF paskolų teikimo terminas, lengvatinėmis kreditavimo sąlygomis dar spės pasinaudoti iki 150 verslo naujokų.

Besibaigiantys 2013-tieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo. Pirmą kartą nuo 2008 metų realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį.

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Remiantis neaudituotais duomenimis, per trečią šių metų ketvirtį specializuoto estiško kapitalo vartojimo paskolų banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo paskolų portfelis paaugo 11 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 28 proc., ir pasiekė 110,1 mln. Lt. Banko pelnas šį ketvirtį siekė 1,6 mln. Lt. „Siekiame tapti vartojimo paskolų rinkos lyderiais, tad banko paskolų portfeliui viršijus 100 mln. Lt, artėjame prie užsibrėžto tikslo įgyvendinimo.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertintų kliento mokumą, pastarasis nebeturėtų pareigos mokėti ne tik netesybų, bet ir palūkanų, sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

 Krizė buvo geras laikotarpis, nes buvo patikrinti anksčiau priimti sprendimai, teigia „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas. Bankininko teigimu, negalima teigti, kad ikikrizinio lygio verslo finansavimas nepasiekia ne dėl bankų nenoro finansuoti, tai greičiau perdėtas verslo atsargumas.

Nuo spalio mėn. specializuotas estiško kapitalo vartojimo paskolų bankas „Bigbank“ uždaro klientų aptarnavimo skyrių Marijampolėje. Kitų metų pradžioje bankas planuoja uždaryti dar du padalinius Kaune ir Panevėžyje. Pasak „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, klientų aptarnavimo padaliniai uždaromi siekiant patenkinti gyventojų, vis dažniau besinaudojančių banko paslaugomis internete, poreikius.

Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.

Europos investicijų bankui (EIB) – kontroliuojančiojo fondo JESSICA valdytojui Lietuvoje pasirašius 40 mln. eurų paskolos sutartį su Šiaulių banku Lietuvos miestuose bus galima dar sparčiau įgyvendinti energijos taupymo programas. Tai jau trečioji EIB sutartis su Šiaulių banku, kurios tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose pastatuose gerinant finansavimo sąlygas.

Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.

Graikijoje nedarbo lygis gegužės mėnesį siekė 27,6 proc., rašo BBC. Tuo tarpu praėjusių metų gegužės mėnesį nedarbo lygis šioje šalyje buvo 23,8 proc. Tarp nedirbančiųjų – ypač daug, net 64,9 proc. sudaro jaunimas, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 24 metų. Graikijai išgyvena šeštus metus trunkančią recesija. Verta paminėti, kad šie duomenys gauti dar prieš Graikijos premjero Antonio Samario susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.

Europos lizingo asociacija „Leaseurope“ paskelbė naujausius birželį atliktos verslo pasitikėjimo apklausos duomenis. Europos lizingo profesionalų nuomone, lizingo rinkos perspektyvos išlieka teigiamos: 54 procentai apklaustųjų mano, kad per 2-ąjį šių metų pusmetį naujai pasirašomų sutarčių vertė augs, ir tik 20 procentų prognozuoja smukimą. Prieš pusmetį atlikto analogiško nuomonės tyrimo duomenimis, besitikinčių augimo buvo 58 procentai, besitikinčių smukimo – 21 procentas.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai verslo pradžiai ir plėtrai jau gali kreiptis ne tik dėl lengvatinių paskolų ir garantijų, bet ir dėl kredito linijų.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.

Viešojoje erdvėje vis dažniau ima šmėkščioti antraštės apie būsto rinkos atsigavimą, būsto paskolų grįžimą į „sveiką lygmenį“, dviženklius būsto kreditų skaičiaus šuolius, esamos situacijos prilyginimus 2004-2006 m. laikotarpiui ir pan. Tačiau bendra makroekonominė konjunktūra kol kas dar neteikia rimto pagrindo gyventojų entuziazmui.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Greitųjų kreditų bendrovės savo paslaugas reklamuoja su rožinių svajonių atspalviu, tačiau dėl neatsakingo skolinimosi visuomenė patiria ne mažiau problemas nei jų sukelia besaikis alkoholio vartojimas, mano projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė. Kas paskatino pradėti projektą „Atsisakyk greituko“? Projekto idėja kilo, kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė.

Nepaisant išaugusių vienkartinių išlaidų, susijusių su Ūkio banko dalies integracija, Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 6,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Atitinkamo 2012 metų laikotarpio banko grupės neaudituotas grynasis pelnas buvo 7,0 mln. litų. Banko šių metų pirmojo pusmečio neaudituotas grynasis pelnas siekė beveik 6,3 mln. litų arba 11 proc. mažiau nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu.

Edita KARKLELIENĖ Praėjusią parą Šiaulių apskrities policija užfiksavo keturis sukčiavimo ir du neteisėto elektroninės priemonės naudojimo atvejus. Nuo sukčių šiemet jau nukentėjo per 170 apskrities gyventojų. Pažintis socialiniame tinkle Pirmadienį Šiaulių rajone, Bazilionų miestelyje, gyvenantis 20-metis, socialiniame tinkle bendraudamas su mergina, pastarajai patikėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir kodus.

DNB bankas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius suteikė 1901 būsto paskolą, kurių bendra vertė – 264 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujai pasirašytų būsto paskolų apimtis išaugo 58 proc., o DNB banko dalis naujų būsto paskolų rinkoje, priklausomai nuo mėnesio, svyravo nuo 26 iki 30 procentų. Didžiausią būsto paskolų paklausą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius DNB bankas fiksavo šalies sostinėje - apie 40 proc. naujų sutarčių pasirašyta Vilniuje, 17,4 proc.

  Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske Bank“ naujų būsto paskolų portfelis augo 51 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai. Vidutinė naujos paskolos suma nekilnojamajam turtui šiemet augo 32 proc. ir siekė 202 tūkst. litų. Naujų būsto paskolų sutarčių suma 2013 m. pirmąjį pusmetį iš viso sudarė apie 70 mln. litų. „Metų pradžioje prasidėjęs būsto paskolų rinkos atsigavimas pirmiausia yra nulemtas atsigaunančio nekilnojamojo turto sektoriaus.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės į užburtą ir dažnai pražūtingą paskolų ratą kasdien įtraukia per 1000 Lietuvos gyventojų. Visuomeninės akcijos „Atsisakyk greituko“ atstovai atviru laišku ragina Lietuvos banką ir kitas valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų greituosius kreditus išduodančių įmonių apetitą. Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija.

DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 25,5 mln. litų grynojo pelno. Pirmąjį 2012 m. pusmetį bankas buvo uždirbęs 55,3 mln. litų grynojo pelno. Birželio pabaigoje DNB bankas individualiems ir verslo klientams buvo suteikęs 9,14 mlrd. litų vertės kreditų, t. y banko grynasis paskolų portfelis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 3,1 procento.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Įvertinus namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad sunkiausia padėtis yra Panevėžio mieste. Toliau rikiuojasi Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Klaipėda. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tokį išsidėstymą lėmė skirtingas nedarbo lygis. Įvertinus emigracijos rodiklį, miestai išsirikiavo priešingai – didžiausia grėsmė kyla Klaipėdos miestui, Panevėžyje gyventi lieka daugiausia žmonių, tačiau tai lemia vyresnis gyventojų amžius.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

 Išsimokėtinai įsigyjami nedidel daiktai vartotojams gali užkirsti kelią perkant automobilį ar butą, jei pernelyg optimistiškai vertins savo finansines galimybes. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ pastebi, jog dažniausiai su šia grėsme susiduria neseniai savarankišką gyvenimą pradėję jaunuoliai, o vyresni vartotojai savo finansines galimybes įvertina atsakingiau.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.

Nors praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė, jog bankrutavusių asmenų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus, visuomenės apklausos parodė, jog penki milijonai britų šeimų turi imti paskolas ar naudoti savo santaupas vien tam, kad galėtų padengti maisto išlaidas, rašo The Huffington Post. Šeimos, kurių pajamų nepakanka padengti maisto sąskaitoms, yra priskiriamos mažiausias pajamas turintiems namų ūkiams. Šioje grupėje esančių šeimų pajamos yra mažesnės nei 21 tūkst.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.