Įvertinus emigracijos rodiklį, miestai išsirikiavo priešingai – didžiausia grėsmė kyla Klaipėdos miestui, Panevėžyje gyventi lieka daugiausia žmonių, tačiau tai lemia vyresnis gyventojų amžius.
Didžiausią namų ūkių pajamų dalį darbo užmokestis sudaro sostinėje. Kituose miestuose darbo užmokestis sudaro didžiąją pajamų dalį, tačiau pensijos ir kitos pajamos (pašalpos ir kita) sudaro didesnę dalį nei Vilniuje.
Nors Vilniuje darbo užmokestis yra didžiausias, atskirtis tarp gyventojų pastebimas labiausiai. Palyginus darbo užmokestį ir prabangaus būsto kainą, matoma, kad Vilniuje gyvenančiam asmeniui tokį būstą įsigyti būtų sunkiausia.
J. Varanauskienės teigimu, labiausiai motyvuoti taupyti yra mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Pagal skolinimosi mastą tarp penkių miestų pirmauja Klaipėda. Uostamiestis išsiskiria ir pagal uždelstų mokėjimų sumą. Mažiausiai skolinasi Panevėžio ir Šiaulių gyventojai. Pasak ekspertės, tyrimas parodė, kad Panevėžio gyventojai skolintis nori, tačiau negali, nes jų pajamos per mažos.
Skirtumai tarp Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų, pasak ekspertės, pirmiausia kyla dėl nevienodo pajamų dydžio. Taip pat didelę įtaką daro demografija ir emigracija. Pasak ekspertės, tai pakeisti būtų galima atitinkamai investuojant į tam tikrų regionų pramonę, tačiau tai sureguliuoti nėra paprasta. Todėl galima prognozuoti, kad ir toliau daugiausia žmonių sieks įsidarbinti Vilniuje.
