julitos varanauskienės

 SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad, palyginti su ankstesnio 2014 metų ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, jog kainos didės, dalis sumažėjo 6 proc. punktais. 2014 metų gruodį, kad būsto kainos artimiausiu metu padidės, manė 48 proc. apklaustų gyventojų. Būsto kainų didėjimo lūkesčiai mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės: nuo 2014 metų kovo, kai būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo didžiausi, optimistų sumažėjo 11 proc.

Specialiai iš Rygos, Karolis Birgilas Baltijos šalių ekonomikos visuomet domino net tik ekspertus, bet ir gyventojus. Šalių istorinė patirtis buvo panaši, taigi įdomu, kur nusileidžiame savo kaimynams ir kokiose sferose lenkiame juos. Jau trečius metus iš eilės vysktanti SEB banko ekspertų rengiama Baltijos šalių namų ūkių pusmečio ekonominė apžvalga leidžia atsakyti į šiuos klausimus.

Įvertinus namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad sunkiausia padėtis yra Panevėžio mieste. Toliau rikiuojasi Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Klaipėda. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tokį išsidėstymą lėmė skirtingas nedarbo lygis. Įvertinus emigracijos rodiklį, miestai išsirikiavo priešingai – didžiausia grėsmė kyla Klaipėdos miestui, Panevėžyje gyventi lieka daugiausia žmonių, tačiau tai lemia vyresnis gyventojų amžius.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius – net prasidėjus pavėlintai kalėdinei prekybai, žmonės nepasiduoda emocijoms ir nepuola aklai pirkti visko iš eilės. Dar prieš keletą metų vartotojai šventėms skirdavo itin dosnų biudžetą, tačiau jau pernai prieš pirkdami jie gerai pagalvodavo jei ne devynis, tai bent keletą kartų. Ekspertai įsitikinę, kad tokios tendencijos išsilaikys ir šiemet. Prekybininkai prognozuoja, jog jų pajamos iš kalėdinės prekybos bus apie 20-30 proc. mažesnės nei pernai.

Nors vartojamojo finansavimo apimtys šiemet palyginti su praėjusiais metais yra sumažėjusios šešis kartus, tačiau bankai gyventojams vartojimui kas mėnesį paskolina vidutiniškai po 20 mln. litų. Nors šalyje veikiantys komerciniai bankai šiuo metu nereklamuoja vartojamojo finansavimo produktų, tačiau savo klientams net neprašomi pasisiūlo paskolinti pinigų.

Ilgą laiką didžiausia grėsme Lietuvos šeimų finansams buvusią infliaciją keičia nedarbas. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, darbo netektis ir pajamų sumažėjimas šiandien daugiausiai problemų sukeltų 30-45 metų žmonėms, kurie per ekonomikos augimo laikotarpį geriausiai prisitaikė ir pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis.

Lietuvos gyventojų finansinė elgsena sparčiai kinta. Kelerius metus iš eilės gerėję žmonių lūkesčiai darosi vis pesimistiškesni – vis mažiau tikimasi sutaupyti, o ketinimai leisti pinigus brangiems daiktams – neslopsta. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokį motyvacijos taupyti sumažėjimą pirmiausia lemia vis dar kylančios dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų kainos, taip pat padidėjęs nestabilumas modernių taupymo priemonių rinkose.

Pastaruosius trejus metus gyventojų turtas sparčiai didėjo, tačiau turtėjimas lėtės, tvirtina  SEB Vilniaus banko ekspertė. Pasak SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šalies gyventojų turtėjimą labiausiai byloja 1,6 karto padidėjęs vidutinis darbo užmokestis, 2,4 karto papilnėjusios indėlių sąskaitos bankuose ir 3 kartus padidėjusi vidutinė gyvenamojo būsto kvadratinio metro kaina, sakoma SEB Vilniaus banko pranešime.