LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Jei vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertintų kliento mokumą, pastarasis nebeturėtų pareigos mokėti ne tik netesybų, bet ir palūkanų, sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
„Taip pat siūlytume įdiegti „nusiraminimo laikotarpį“, kad klientas, pateikęs paraišką gauti kreditą, negalėtų gauti jo nedelsiant, o gautų mažiausiai po dviejų dienų, kai dar kartą patvirtintų, kad jam tikrai reikia paskolos“, – LRT radijui teigė Lietuvos banko atstovas.
Šių metų liepos 1 d. duomenimis, vadinamuosius mažuosius ir kitus vartojimo kreditus teikiančių bendrovių klientai buvo uždelsę grąžinti daugiau kaip 15 tūkst. kreditų. Tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį.
Ypač į skolas įklimpęs jaunimas. Apie 40 proc. visų uždelstų mokėjimo sutarčių priklauso jaunesniems nei 25 metų asmenims.
Pasak finansines paslaugas prižiūrinčio Lietuvos banko padalinio direktoriaus V. Šapokos, griežtinti vartojimo paskolų išdavimą būtina dėl dviejų priežasčių. Pirma – kad kredito davėjai skolintų atsakingiau, antra – kad gyventojai paskolų rinkoje taip pat elgtųsi racionaliau.
„Siūlome [...] sumažinti maksimalias palūkanų normas. Šiuo metu galioja 200 proc., siūloma mažinti iki 50 proc.“, – kalba V. Šapoka.
Įvedę „nusiraminimo laikotarpį“, kuris taikomas kai kuriose šalyse, V. Šapokos teigimu, išvengtume neracionalių emocinių paskolų, tokių kaip prasilošus kazino ar imant vadinamąsias naktines paskolas.
„Dar siūlome nustatyti reikalavimą, kad vartojimo kreditų įmones valdantys asmenys – tiek savininkai, tiek vadovai – būtų nepriekaištingos reputacijos“, – pabrėžia jis.
Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas jau pateiktas Finansų ministerijai. Tikimasi, kad Seime jis bus svarstomas kitų metų pradžioje.
