Kas paskatino pradėti projektą „Atsisakyk greituko“?
Projekto idėja kilo, kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė. Pastebėjau, kad studentai turi problemų dėl greitųjų kreditų: vieni ėmė paskolas neįvertinę savo finansų, kiti – norėdami padengti jau turimus įsiskolinimus. Studentai neįvertino, kad dėl turimų įsiskolinimų ateityje gali kilti rūpesčių imant, pavyzdžiui, būsto paskolą ar vartojimo kreditą.
Pagrindinis šio projekto tikslas buvo lavinti studentus, tačiau pastebėjome, kad problemos mastas yra kur kas didesnis, nei manėme. Nusprendėme padėti greitųjų kreditų klientams refinansuoti turimas paskolas. Taip padengiama bendra skolos suma, o paskolą gyventojai gali išsimokėti per ilgesnį laiką.
Kredito refinansavimas nepanaikina įsiskolinimo problemos. Kuo jis naudingesnis?
Be abejo, tokios priemonės nepanaikina problemos, tačiau didžiausia blogybė yra tai, kad žmogus, pasiskolinęs 1 000 litų, nesupranta, jog greitųjų kreditų bendrovei reikės gražinti visą sumą. Ne dalimis, ne ilgalaikiais mokėjimais, o visą sumą. To nepadarius, tenka mokėti pratęsimo mokesčius, kurie skolos nemažina, o tik pratęsia jos gražinimo terminą. Refinansavus skolą, mokama suma, dydžiu prilygstanti pratęsimo įmokai, tačiau ji padengia realią skolą.
Greitųjų kreditų paslauga nėra prievartinė – gyventojai skolinasi savo noru.
Europos Sąjungos atliktų tyrimų duomenimis, finansinis lietuvių švietimas yra vienas prasčiausių visame žemyne. Neturėjome galimybės išmokti finansinės atsakomybės, nes mūsų tėvai augo visai kitokioje santvarkoje, todėl finansinių patarimų sulaukti sunkiau. Švietimo sistema taip pat nesupažindina su finansine atsakomybe, todėl dažnai į skolas įsiveliama nesuprantant, kaip tai nutinka.
Padėtį komplikuoja visiškai nevaržoma greitųjų kreditų reklama, kurioje dažnai pateikiama realybės neatitinkanti informacija. Paskolos pristatomos kaip nemokamos ar kaip labai pigios. Paskolos suteikimo tempas neleidžia adekvačiai įvertinti savo finansinės situacijos. Kitose kredito institucijose yra tam tikras laiko tarpas, per kurį žmogus gali geriau apsvarstyti savo pasirinkimą. Reklama įtikina vartotoją, kad viskas bus lengva, paprasta, o dar ir svajones pavyks įgyvendinti.
Siūlote įstatymo projektą, kuriuo siekiama greitųjų kreditų reklamą prilygtini alkoholio ir tabako reklamai. Kokiais argumentais remiate tokį siūlymą?
Išsiuntėme kreipimąsi, kuriuo raginame skolinimosi problemas spręsti kompleksiškai. Siūlome įtraukti savivaldybių teisinės pagalbos tarnybas, kad šios konsultuotų žmones, mat kai kurios kredito sutartys buvo sudarytos neatsižvelgiant į asmens mokumą, todėl klientas nesugeba šių grąžinti.
Greitųjų kreditų reklamą siekiame prilyginti alkoholio ir tabako reklamai, nes įsiskolinimai kelia ne mažiau socialinių problemų nei besaikis alkoholio ir tabako vartojimas. Dalis žmonių buvo suklaidinti reklamos ir sprendimus priėmė nesuprasdami, ką daro. Kreditavimo paslaugas teikiančios bendrovės sako, kad registrai, kuriais remiantis tikrinamas klientų mokumas, dirba iki penktos valandos, o paskolos išduodamos visą parą.
Praėjusią savaitę į Lietuvos rinką įžengė tarptautinė kreditų kompanija „International personal finance“ (IPF). Kaip vertinate naują žaidėją?
Visų pirma, mes palaikome įstaigas, kurios vykdo finansiškai atsakingą politiką. Kol kas teigti ką nors konkretaus sunku, tačiau, kiek teko girdėti apie IPF veiklą, nerimą kelia, kad žadama paskolas teikti kliento namuose.
Sunku įsivaizduoti, kaip pelno siekianti organizacija pasakos apie finansinę atsakomybę. Neramu, kad įmonės paskolų įmokos gali būti surenkamos tiesiogiai, nes gali išaugti banko atstovais apsimetusių sukčių skaičius.
Tikėtina, kad gyventojai, išgirdę apie naujo žaidėjo siūlomas pigias ir greitas paskolas, bandys skolintis, siekdami padengti jau esamus įsiskolinimus. Laikas parodys, tačiau iš esmės tai yra tokia pat greitųjų kreditų bendrovė, tad abejoju, ar atsakinga finansinė politika bus vykdoma.
Nuomonės: Kaip vertinate siūlymą smulkiųjų kreditų reklamą prilyginti alkoholio ir tabako reklamai?
Siūlymas populistinis Siūlymas prilyginti smulkiųjų vartojimo kreditų reklamą alkoholio ir tabako reklamai yra neadekvatus laužtas iš piršto. Nuo kada priemonės, gelbstinčios žmones yra prilyginamos žalingam įpročiui? Paslaugas teikiame žmonėms, kuriems ji reikalinga ir tikrai ne tam, kad sukeltume priklausomybę. Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. Idėja svarstytina Priklausomybės požymių ir vartojimo impulsų kontrolės trūkumų šioje vietoje yra. Plačiai paplitusi ir agresyvi reklama gali keisti visuomenės elgesį. Dėl to reklamos ribojimai gali būti efektyvi priemonė. Pasiūlymas, ar smulkiųjų kreditų reklamai reiktų pritaikyti tokius pačius ribojimus, kaip ir alkoholio reklamai, manau, tikrai svarstytinas. Vilius Šapoka, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Aurelija Šataitė:
2011–2013 buvo Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė 2013 metais sukūrė projektą „Atsisakyk greituko“ Nuo šių metų pradžios eina VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ direktorės pareigas Vadovauja projektui „Superbrands Lietuva“
