Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija. Lietuvos banko tyrimo duomenys rodo, kad kas penktas dirbantis Lietuvos žmogus yra prasiskolinęs greitųjų paskolų bendrovėms. Vien 2012 metais Lietuvos gyventojai su greitųjų paskolų bendrovėmis sudarė 255 tūkstančius sutarčių už daugiau nei 208 milijonus litų.
Aurelija Šataitė, akcijos „Atsisakyk greituko“ iniciatorė teigia, kad agresyvią reklamą naudojančios ir vartotojams į akis meluojančios greitųjų paskolų bendrovės adekvataus valstybės institucijų atsako turėtų sulaukti kuo skubiau, o ne, kaip žadama, nuo rudens.
„Žmonėms toks valdžios delsimas kainuoja per brangiai. Kasdien bent pusė milijono litų iš Lietuvos šeimos ūkių iškeliauja į greitųjų vartojimo kreditų bendrovių sąskaitas. Ši suma nuolatos auga. Dar baisiau, kad bent kartą pasinaudoję šia paslauga žmonės ilgainiui patenka į užburtą ratą – ima naujas paskolas, kad finansuotų senų gražinimą. Sukimasis tokiame rate kasmet kainuoja vis brangiau“, – teigia A. Šataitė.
Anot Ernestos Ramaškaitės, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos (LKUNA) vadovės, sveikintina, kad Lietuvos bankas siūlo įstatymu įtvirtinti teisingos, objektyvios reklamos reikalavimus, suteikti teisę priežiūros institucijai uždrausti klaidinančią reklamą ir priversti kreditų davėjus, prieš išduodant paskolą, įvertinti klientų mokumą.
„Greitųjų kreditų bendrovių veikla ne tik neatitinka vartotojų interesų, bet jau labai greitai gali sukelti milžiniškas socialines problemas. Valstybės institucijos, nevyriausybininkai, bankai, kredito unijos turi kartu galvoti kaip padėti tiems tūkstančiams žmonių, kurie, apgauti melagingos reklamos, jau pasinaudojo greitaisiais kreditais. Iki šiol daugiau kaip penktadalis milijono Lietuvos gyventojų buvo klaidinami intensyvios reklamos, todėl šeimos klimpo į greituosius kreditus ir mokėjo bei tebemoka šimtus procentų palūkanų ir įvairius pratęsimo mokesčius. Valstybė nepasiūlė, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo nesąžiningos paskolų teikėjų veiklos, nors tyrimą atlikęs Lietuvos bankas nustatė masinius vartotojų teisių pažeidimus”, – teigia A. Šataitė.
E. Ramaškaitės nuomone, būtina pradėti išsamų greitųjų kreditų reklamos kampanijų tyrimą ir pažeidusioms įstatymą bendrovėms taikyti teisines sankcijas, bet ir užtikrinti teisinę pagalbą greitųjų kreditų bendrovių aukoms.
Akcijos „Atsisakyk greituko“ iniciatoriai siūlo inicijuoti socialinę informacinę kampaniją apie grėsmes, susijusias su neatsakingu skolinimusi, imtis teisinių-organizacinių veiksmų, kad greitųjų kreditų reklama būtų prilyginta alkoholio bei tabako gaminių reklamai ir rodoma tik po 23 valandos, riboti Greitųjų kreditų bendrovių darbo laiką ir sulyginti jį su kitų vartojimo paskolas išduodančių finansų įstaigų darbo laiku, taip pat riboti skolinimą poilsio dienomis ir nakties metu bei uždrausti greitųjų paskolų reklamą nacionalinio transliuotojo eteryje.
Kreipimąsi, skirtą Vyriausybei, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos bankui ir Lietuvos radijo ir televizijos tarybai, pasirašė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos samdomų darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso, Lietuvos kredito unijų narių asociacijos, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ ir Nepartinio demokratinio judėjimo atstovai.
