„Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.
V. Šečkutė pridūrė, kad kainų augimą skatina ir Europos centrinio banko (ECB) vykdoma skatinančioji pinigų politika, kuri, anot ekonomistės, tęsis dar bent porą metų. „Vis dėlto netvaraus būsto kainų augimo tendencijų Lietuvoje įžvelgti sunku“, – dėstė ekspertė.
„Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje gyventojai vis dažniau linkę skolintis – skaičiuojama, kad per 10 šių metų mėnesių reigstuota net 30 proc. daugiau naujų būsto paskolų nei tuo pačiu periodu pernai.
Šiemet būstų parduota daugiau
Skaičiuojama, kad per šiuos metus Vilniuje NT sandorių skaičius išaugo trečdaliu, tačiau jų vertė mažėjo maždaug 3 proc. Vilnius iš kitų Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad kitose sostinėse augo tiek sandorių skaičius, tiek ir jų vertė.
„Statistinį kainų mažėjimą Vilniuje lemia pats sandorių pobūdis – parduota daugiau mažesnės vertės būstų, todėl bendras lygis atrodo sumažėjęs“, – sako V. Šečkutė. Priduriama, kad didžiųjų šalies miestų tarpe labiausiai išsiskyrė Kaunas – naujų būsto parduota vos 9 proc. daugiau, tuo tarpu kainos krito daugiau nei 10 proc.
Ekonomistė pastebi, kad paklausą paveiks ir prastėjanti demografinė Lietuvos padėtis, tačiau priduria, kad didžiausią įtaką jaučia mažesnių ir vidutinių miestų gyventojai.
Įpirkti būstą darosi lengviau
„Swedbank“ sudaromas būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Indekso reikšmei pasiekiant 100 ribą, galima teigti, kad būstui skiriamos įmokos suma sudaro 30 proc. pajamų – ekspertų patariama riba, norint palaikyti tvarius šeimos finansus.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad Vilniuje šis indeksas šiuo metu siekia 130,6 – tai reiškia, kad vilniečių pajamos šiemet yra 30,6 proc. didesnės, nei pakankamos, norint įpirkti bustą. Prieš metus tas pats indeksas siekė 113,1.
„Vilnius iš kitų Baltijos šalių išsiskyrė įperkamumo augimu – Taline šis mažėjo, Rygoje augo kone trigubai lėčiau. Tai daugiausia lėmė tolesnis vidutinės butų kainos kritimas ir žymiai paspartėjęs atlyginimų augimas Lietuvos sotinėje“, – pasakojo V. Šečkutė.
Ekonomistės teigimu, būsto paskolos palūkanų norma be papildomų tarifų Lietuvoje išlieka žemesnė nei kaimynų, ir siekia apie 2,5 proc. Vis dėlto priduriama, kad Rygos ir Talino gyventojų galimybės įsigyti bustą išlieka geresnės nei vilniečių. Kaimynų pajamos galimybę įsigyti būstą atitinkamai viršija 58,4 proc. ir 53,9 proc.
Nuomotis – neapsimoka
Ekonomistės teigimu, banko skaičiuojamas būsto vertės pajamingumas, parodantis kokią būsto vertės dalį galima gauti jį nuomojant Vilniuje ir Kaune šiemet augo. Vilniuje per metus vidutiniškai galima atgauti 6,5 proc. būsto vertės, Laikinojoje sostinėje – 7,9 proc.
„Pajamingumo rodiklis rodo, kad būsto kainos grįžta prie istorinio vidurkio – tai reiškia, kad NT vertė nėra nei nuvertina, nei pervertinta“, – aiškino ekonomistė. Pastaroji pridūrė, kad tokios tendencijos rodo sveiką rinkos atsigavimą.
V. Šečkutės teigimu, tokios tendencijos taip pat rodo, kad apie NT burbulų formavimasi Lietuvoje kalbėti kol kas negalima – kainos atitinka normatyvus, o paklausą koreguos demografinė situacija.
„ECB politikos įtaką burbulų formavimuisi galima stebėti Švedijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje, tačiau Lietuvoje tokios situacijos tikėtis nevertėtų“, – aiškino ekonomistė.
