parduotuvės

Ar kada susimąstėte, kodėl daugelis kainų pirkinių kvite visada baigiasi skaičiumi „9“? Tai – ne atsitiktinumas ir tikrai ne sutapimas. Už šios mažytės detalės slypi psichologinis triukas, kuris nepastebimai skatina jus išleisti daugiau. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tai veikia ir ką prekybininkai tikisi nuslėpti, naudodami ne vieną strategiją, skatindami pirkti kuo daugiau.

Nepaisant to, kad savęs apsitarnavimas gyventojus pykdo, prekybos tinklai Lietuvoje savitarnos kasų skaičių nuolat didina. Jų tikinimu, tai daroma visai ne dėl to, kad siekiant sutaupyti, norima mažinti darbuotojų skaičių, bet dėl pirkėjų, kurie esą vis dažniau renkasi savitarną ir joje apsiperka greičiau. Parduotuvių atstovai taip pat pabrėžia, kad klientams visuomet suteikia galimybę apsipirkti jiems patogiausiu būdu – ar tai būtų įprastos, ar savitarnos kasos.

Nors dar tik lapkritis, lietuviai, matydami parduotuvėse kalnus kalėdinių prekių, jau pasidavė šventinių dovanų pirkimo karštinei. Jei didesnė nuolaida, dėl norimo žaislo tėvai parduotuvėje net apsistumdo. Prekybininkų apklausos rodo, kad kas ketvirtas žmogus planuoja išleisti nuo penkiasdešimties iki šimto eurų. Labiausiai į svečius Kalėdų švęsti apsimoka važiuoti į Panevėžį, ten dovanoms žmonės planuoja išleisti daugiausia.

Tėvai piktinasi dėl „nederančių“ vaikiškų drabužių, kurie pardavinėjami prestižinėse parduotuvėse. 32 m. Laura Wilson šių metų pradžioje socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą apie marškinėlius su braškių atvaizdu ir fraze, kuri papiktino daugelį tėvų. Moteris reikalauja, kad prekių ženklai nustotų gaminti vaikiškus drabužėlius su, jos nuomone, seksualiai vaikus vaizduojančiais piešiniais, rašo mirror.co.uk.

„Juodasis penktadienis“ – tarptautinis reiškinys, viliojantis neįtikėtinais pasiūlymais ir ypatingomis nuolaidomis. Tradiciškai „Juodojo penktadienio“ išpardavimai skelbiami paskutinį lapkričio penktadienį. Šįmet tai – lapkričio 29-oji. Visgi paprastai ši pirkimų karštinė neapsiriboja viena diena – penktadieniu, bet apima visą savaitgalį ar dar dažniau – ir visą savaitę, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime.

Lapkritį pirkėjai, rinkdamiesi dažno vartojimo prekes, palankesnėmis kainomis apsipirko prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o daugiausiai sumokėjo, apsipirkę „Iki“. Tokius rezultatus atskleidė slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ atliktas tyrimas. Pasirinkto prekių krepšelio kaina šiuose prekybos tinkluose skyrėsi keliais eurais.

Jeigu anksčiau daržovių, vaisių žmonės skubėdavo į turgų, tikėdamiesi rasti jų pigesnių, tai pastaruoju metu pirkėjai dažniau atsigręžia į parduotuves. Žmonės piktinasi kainomis turguose, nes sako, kad ne visi sau gali leisti plačiau atverti piniginę. Ekspertai aiškina, kad taip yra todėl, kad turguose beveik neliko vadinamųjų močiučių, parduodančių savo augintus burokėlius, bulves, ar česnakus, o jų vietas užima ūkininkai ar perpardavinėtojai, kurie nustato savo kainas.

Lietuviai pradėjo daugiau valgyti parduotuvėse paruoštą maistą. Prekybos tinklai skaičiuoja, kad per metus paruošto maisto pardavimai išaugo penktadaliu. Ir perka žmonės nuo Kijevo kotletų su bulvių koše iki troškinių ar salotų. Kai kurie kalbinti žmonės pasakoja, kad pirkti parduotuvėse paruoštą maistą yra pigiau nei pasigaminti pačiam ar valgyti išbrangusiuose restoranuose.

Norite sutaupyti įrengdami vaikų kambarį? Štai, naudingi patarimai, kaip tai galite padaryti. Daugiafunkciniai baldai gali būti puikus sprendimas norint sutaupyti vietos ir išlaidas įrengiant vaiko kambarį.

Apsipirkinėjant parduotuvėse ne visuomet pavyksta pastebėti kokias nors klaidas, pvz., nepritaikytas nuolaidas. Vis tik klientams verta būti atidiems ir, pastebėjus neatitikimus, iškart apie juos pranešti. Taip bus išvengta nenumatytų išlaidų ir kitų nesusipratimų.

Prekybininkai siūlo naują priešnuodį nuo vagių – prašo valdžios įteisinti, kad būtų galima neįleisti į parduotuves ilgapirščių, kai šie apsivagia antrą kartą. Mat dabartinės atgrasymo priemonės neveikia – kai kuriuos vagis apsaugininkai pagauna vagiančius ir po 160 kartų. Daugėja ir vagysčių – per šį pusmetį jų nustatyta trečdaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasklido informacija dėl uždaromų „Maxima“ parduotuvių Kaune. „Facebook“ grupėje „Vilijampolė šiandien“ pasklido informacija, kad nuo liepos 1 dienos uždaroma „Maxima“ parduotuvė, esanti Demokratų gatvėje. „PARDUOTUVĖ UŽDAROMA!! Mieli pirkėjai, Informuojame, kad nuo Liepos 1 d. parduotuvė, adresu Demokratų g. 50, uždaroma VISAM LAIKUI.

Maisto ir gėrimų ragavimas parduotuvėse: tą daryti – draudžiama, bet yra išimčių Pirkėjai atsigeria mineralinio, suvalgo ledus ar sūrelį ir tik po to susimoka: parduotuvės tą daryti draudžia, bet yra išimčių?

Prasidėjus vasarai ir termometro stulpeliui smarkiai šoktelėjus į viršų, kai kurie prekybos tinklai pastebėjo tendencijas, kurias prekes žmonės pradėjo šluoti iš parduotuvių lentynų. Šiuo metu parduotuvėse didžiausią paklausą turi įvairios vėsinimo sistemos, taip pat lauko baldai.

Kartais pasitaiko atvejų, kai parduotuvėse pirkti maisto produktai būna pasenę, sugedę ar net su kirmėlėmis. Vis tik kenkėjų gali būti ne tik maiste, bet ir pačioje parduotuvėje. Prekybininkai tikina, kad skiria daug dėmesio švarai ir tvarkai palaikyti, tačiau dalis pirkėjų tuo abejoja. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje marijampolietė pasidalino nuotraukomis, kuriose neva buvo užfiksuotos pelių išmatos prekybos tinklo „Maxima“ lentynose.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Kartas nuo karto pasigirsta pasakojimų ir nusiskundimų dėl to, kad į vieną ar kitą parduotuvę, kavinę buvo neįleisti vaikai. Tėvai dėl to pyksta ir vadina tai diskriminacija, o verslams tenka teisintis. Tokia istorija nutiko dar vienoje parduotuvėje Lietuvoje – dėl išvarytų vaikų pasiskundė moteris, kuri su jais tuo metu nebuvo, o esą tik šnekėjo telefonu. Parduotuvės atstovė patikino, kad vaikai yra išvaromi ne be reikalo.

Slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas naujausias dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimas atskleidžia, kuriuose šalies prekybos tinkluose galima apsipirkti pigiausiai ir sutaupyti.

Didieji prekybos tinklai turi lojalumo korteles arba programėles, dėl kurių pirkėjai gali gauti daugiau nuolaidų, kaupti pinigus, o vėliau juos panaudoti. Vis tik, kol vieni pirkėjų pagal amžių neskirsto, kiti jau kurį laiką papildomai siūlo 10 ar 20 proc. nuolaidas būtent pensininkams. Vienur pigiau senjorai gali apsipirkti būtent pirmadieniais, kitur – kiekvieną dieną iki 11 val. Vienas prekybos tinklas siūlo nuolat aktyvią net 20 proc. nuolaidą būtent gyvūnų prekėms.

Mažmeninės prekyba nesublizgėjo, o pirkėjų įpročiai keičiasi. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad parduotuvėse netrukus taip pat pamatysime „įdomų vaizdą“. Maisto ir kitų parduodamų prekių kainas analizuojančio portalo „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas rašo, kad paskelbti duomenys parodė nepalankia tendenciją prekybininkų atžvilgiu.

Seimui uždegus žalią šviesą ir leidus pardavinėti pasibaigusio galiojimo maisto produktus su užrašu „geriausias iki“, prekybos tinklai aiškina, kad kol kas pasibaigusio galiojimo maisto neparduoda, o atiduoda labdarai. Tiesa, TV3 žurnalistams jau pavyko užfiksuoti, kai parduotuvėse pirkėjai galėjo rasti ir nusipirkti duonos su vakar dienos galiojimo data to net nežinodami. Veterinarijos tarnyba atkerta, kad tokie produktai turi būti aiškiai pažymėti, išdėstyti tam tikroje atskirtoje vietoje.

Pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais nuo šių metų galima prekiauti dar ilgiausiai 45 dienas ir tik tuomet, jeigu nepažeista gamintojo pakuotė. Tokiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Šventiniu laikotarpiu penktadaliu padaugėja vagysčių parduotuvėse. Ilgapirščiai, pasak apsaugos darbuotojų, nori pavogti daugiau: iš lentynų griebia dešras, sūrį, lašišas, alkoholį, žaislus, kosmetiką. Pasitaiko atvejų, kai vagiami ir prezervatyvai ar apatinis trikotažas. O taikiniais tampa ne tik parduotuvių lentynos, bet ir išsiblaškę pirkėjai.  Vagystės parduotuvėse vyksta nuolatos. Viename vaizdo stebėjimo kameros įraše matoma, kaip vyriškis į kuprinę krauną saldumynus.

Pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei sausio 1-ąją dauguma didžiųjų prekybos tinklų nedirbs. Per Kūčias ir Naujųjų metų išvakarėse bei antrąją Šv. Kalėdų dieną parduotuvės dirbs trumpiau nei įprastai. Sausio 1-ąją dirbs  36 „Rimi“ bei 27 „Iki“ parduotuvės.  Per Kūčias ir Naujųjų metų išvakarėse „Maximos“ parduotuvės darbą pradės įprastai, tačiau dirbs trumpiau – iki 19 val. Gruodžio 26 dieną parduotuvės atsidarys valanda vėliau nei įprastai, o darbą baigs įprastai.

Jungtinėse Valstijose vis didesniu verslininkų ir gyventojų galvos skausmu tampa vagys, kurie iš parduotuvių tempia ir paprastas prekes, ir prabangias rankines ar telefonus. Šalies pareigūnai nieko dažnai negali padaryti, nes bausmė už vagystę skiriama tik tuo atveju, kai pasiekia dideles tūkstantines sumas. Todėl pirkėjams dažniau tenka taikstytis su rakinamomis prekėmis. Praktika rakinti prekes parduotuvėse tampa vis dažnesnė Jungtinėse Valstijose.

Kalėdų Seneliai ir jų nykštukai, pasitarę su tėvais ir perskaitę mažųjų laiškus, plūsta į parduotuves ir šluoja nuo lentynų dovanas, kurios vėliau atsidurs po eglutėmis. Parduotuvių tinklai pažymi, kad žaislų madas šiemet diktuoja kino naujovės – populiariausi filmai ir animacija. Populiarumo viršūnėse ir interaktyvūs, technologijų valdomi žaislai. Už dovanas mažiesiems tautiečiai negaili nei pusšimčio, nei šimtų eurų ir veikiausiai taupyti nelinkę.

Dalis pirkėjų Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, nėra patenkinti savitarnos kasomis. Juos pykdo tai, kad turi apsitarnauti save, ir ilgisi „žmogiško“ kontakto su darbuotojais. Dėl šios ir kitų priežasčių dalis prekybos tinklų užsienyje savitarnos atsisako, tačiau kokia situacija Lietuvoje? Mūsų prekybininkai kartoja, kad vis daugiau lietuvių naudojasi savitarnos kasomis, kai kur – net 70 proc. visų pirkėjų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia, kad žmonėms su judėjimo negalia vis dar neprieinama dalis parduotuvių, viena jų – Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, veikianti parduotuvė „Maxima“. Pasak tarnybos, ši parduotuvė yra įsikūrusi per du aukštus, tačiau patekti į antrą aukštą galima tik laiptais. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad taip diskriminuojami žmonės su judėjimo negalia – jiems nesudarytos sąlygos oriai apsipirkti.

Dėvėtų drabužių pirkimas – vis labiau populiarėjantis užsiėmimas. Jis leidžia žmonėms ne tik sutaupyti lėšų, tačiau taip pat atrasti originalių, vienetinių daiktų. Visgi, ne visiems pavyksta lengvai aptikti kokybiškus drabužius.

Ne paslaptis, kad savitarnos kasose pirkėjai kartais supainioja sveriamas prekes ir taip sumoka daugiau ar mažiau, nei iš tikrųjų reikėtų. Tačiau yra ir tokių, kurie tą daro sąmoningai, pavyzdžiui, įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir taip sutaupo. Vieni prekybos tinklai tikino, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko labai retai arba nebūna išvis. Kiti neslėpė, kad vagysčių būna ir įvairių.

Nuo lapkričio 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios 4 tinklo parduotuvėse Vilniuje, o likusios ir toliau dirbs įprastais grafikais. Anot „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus rudens bei žiemos sezonais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Technologijos žmonių kasdienybę turėtų palengvinti, tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, prekybos tinklų nuolat diegiamos savitarnos kasos įdarbina klientus, o vos keletas darbuotojų nespėja jų iškart aptarnauti. Vis tik prekybininkai leido suprasti, kad darbuotojų skaičiaus nedidins, tačiau savitarnos kasų tik daugės. Jau dabar jų yra maždaug tiek pat, kiek ir įprastinių kasų.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Seime skinasi kelią siūlymas leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti produktais. Dabar tai daryti draudžiama, todėl esą daug maisto iššvaistoma.     Seimo Sveikatos reikalų komitetas vieninteliam „valstiečiui“ Aurelijui Verygai susilaikius  trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Prancūzijos prekybos tinklas „Carrefour“ pradėjo žymėti savo parduotuvių lentynose „šrinkfliacijos“ – sumažintų prekių pakuočių ar taros, išlaikant tą pačią kainą – prekes. Tokiu būdu bandoma kovoti su gamintojais, kurie siekia nuslėpti tikrąjį prekės pabrangimą nuo pirkėjo. „Carrefour“ šią savaitę specialiomis informacinėmis lentelėmis pažymėjo kelių gamintojų prekes, kuomet pastebėjo, kad jie pradėjo tiekti sumažintos talpos produkciją už ankstesnę kainą. „Šrinkliacija“ (angl.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Rugsėjo 1-oji ir gėlės – neatsiejami. Žiedai džiugina tiek juos nešančius vaikus, tiek ir šiuos spalvingus linkėjimus gaunančius mokytojus. Visgi, vertėtų atsižvelgti ne tik į gėlės grožį, bet ir į aplinkinių sveikatą. Prekybos tinklo „Iki“ augalų skyriaus darbuotojos Vestos Paukštelo teigimu, visuomenėje gausėjant alerginių susirgimų, derėtų įvertinti ir šią riziką. Tuomet tinkamai parinktas žiedas bus ne tik gražus, nebrangus, bet ir saugus.

Dažnu atveju popieriniai kvitai iš karto keliauja į šiukšliadėžę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jų per metus išspausdinama net 30 mlrd. Siekiant sumažinti šį milžinišką popieriaus švaistymą, šalis nuo š. m. rugpjūčio 1 d. atsisakė privalomo jų spausdinimo. Ar tą pavyktų įgyvendinti Lietuvoje? Didžioji dalis parduotuvių Lietuvoje jau siūlo galimybę čekius gauti elektroniniu būdu. Tačiau ne visur pirkėjai gali atsisakyti popierinės jų versijos.

Didžiausias lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjams savo parduotuvėse pristatė naujieną – nuo šiol nefasuotų produktų sudėtį galima sužinoti pasinaudojus mobiliuosiuose telefonuose įdiegtais QR kodų skaitytuvais. Taip prekybos tinklas užtikrins galimybę pirkėjams dar patogiau ir greičiau susipažinti su informacija apie gaminius, jų sudėtį bei lengviau apsispręsti dėl prekių įsigijimo.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvės šį sprendimą palaikė, teigė prisidedančios prie tvarumo ir jo skatinimo. Vis tik kai kurie pastebi nelogiškų spragų, neva prekybininkai sako vieną, o daro kitą. Pirkėjai klausia, kodėl taip ekologija besirūpinančios parduotuvės maišelius apmokestino tik tada, kai buvo priverstos, ir kodėl uždėjo mažiausią įmanomą kainą.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Nuo gegužės 1 dienos dalis prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko. Šių metų šiltąjį sezoną 54-iose prekybos tinklo parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis, rašoma pranešime spaudai. „Pastebime, kad šiltėjant orams ir ilgėjant vakarams, lankytojams tampa įprasta į parduotuves užsukti vis vėlesniu paros metu.