parduotuvės

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo draudimas nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvės šį sprendimą palaikė, teigė prisidedančios prie tvarumo ir jo skatinimo. Vis tik kai kurie pastebi nelogiškų spragų, neva prekybininkai sako vieną, o daro kitą. Pirkėjai klausia, kodėl taip ekologija besirūpinančios parduotuvės maišelius apmokestino tik tada, kai buvo priverstos, ir kodėl uždėjo mažiausią įmanomą kainą.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Nuo gegužės 1 dienos dalis prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko. Šių metų šiltąjį sezoną 54-iose prekybos tinklo parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis, rašoma pranešime spaudai. „Pastebime, kad šiltėjant orams ir ilgėjant vakarams, lankytojams tampa įprasta į parduotuves užsukti vis vėlesniu paros metu.

Lietuvai pasekus kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu leidžiant prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos, Lietuvoje būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln.

Lietuvoje siūloma drausti dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis toms maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kv. m. Prekybos tinklai tikina, kad tokio sprendimo skubotai priimti nevertėtų, mat reikia atsižvelgti tiek į prekybininkų, tiek į darbuotojų, tiek į pačių pirkėjų norus bei nuomonę. Parduotuvių atstovų teigimu, sekmadienis yra svarbi apsipirkimo diena, kartais sulaukianti net daugiau klientų nei kitomis dienomis.

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė siūlymą panaikinti draudimą Lietuvoje pardavinėti ilgo galiojimo maisto produktus ir po nurodytos galiojimo datos. Tai reiškia, kad parduotuvėse galimai būtų pardavinėjamas nustojęs galioti maistas. Parduotuvių tinklai nurodė, kad šimtus tonų maisto kasmet atiduoda labdaroms, o leidimas pardavinėti sumažintų maisto švaistymą, ypač namų ūkiuose.

Jungtinėse Valstijose mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį sumenko daugiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. JAV centrinis bankas nuo praėjusių metų pradžios ėmė staigiai didinti bazines  palūkanų normas, siekdamas sumažinti paklausą ir suvaldyti aukštą infliaciją, taigi esama ženklų, kad ši politika pradeda duoti vaisių. Prekybos departamentas nurodė, kad mažmeninės prekybos pardavimai kovo mėnesį sumažėjo 1 proc., palyginti su vasariu, iki 691,7 mlrd.

Artėjant šv. Velykoms, prekybos centrai paskelbė, kaip keisis parduotuvių darbo laikas. Pastebima, kad didelė dalis parduotuvių vieną dieną nedirbs.  Vis tik kai kurie trumpiau dirbs ir dieną prieš Velykas. Sekmadienį prekybos centruose veiks kai kurios pramogos bei kavinės, taip pat ištisą parą bus galima apsipirkti autonominėse parduotuvėse. Nespėjusius pasiruošti gelbės 33 budinčios parduotuvės. Kai kurie darbo laiką trumpins ir antrąją Velykų dieną.

Iki Velykų dar savaitė, tačiau lietuviai nesnaudžia ir šturmuoja Lenkiją – taip iš anksto pasirūpindami vaišių stalu. O savaitgalį ten prognozuojamas lietuvių antplūdis. Tautiečiai Lenkijos parduotuvėse ieško ne tik pigesnės mėsos, kiaušinių, pieno, bet ir gerokai pigesnių alkoholinių gėrimų, kuriuos tautiečiai perka paletėmis. Viskio butelis Suvalkuose kainuoja 14 eurų, o Lietuvos parduotuvėse maždaug dešimčia eurų brangiau.

Sostinės laisvalaikio ir pramogų centre „Panorama“ duris atvėrė 12 naujų bei atnaujintų parduotuvių, rašoma pranešime spaudai. Tarp jų – išplėsta, naujausios koncepcijos „Massimo Dutti“ parduotuvė bei italų mados namų „Max Mara Group“ drabužių prekės ženklų „Marella“ ir „Weekend Max Mara“ parduotuvės.

Daugelis gyventojų jau ruošiasi Velykoms. Jos – už dviejų savaičių, balandžio 9-ąją. Didžioji dalis prekybos centrų jau nurodė, kaip dirbs per Velykas. Jūsų patogumui pateikiame aktualią informaciją apie didžiųjų parduotuvių darbo laiką, kad pasiruošti Velykoms galėtumėte sklandžiai.

Kiekvieną mėnesį slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNextl“ atlieka prekių palyginimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Vasario mėnesio tyrimo metu užfiksuota, jog analogiško prekių krepšelio kaina gali svyruoti nuo 40,98 iki 49,46 euro, rašoma pranešime spaudai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog pigiausiai vartotojai gali apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausiai – „Iki“ prekybos centruose.

Lietuvoje apsipirkimas fizinėse parduotuvėse vis dar yra populiariausias apsipirkinėjimo būdas – rečiau nei kartą per savaitę fizinėje parduotuvėje lankosi tik 3 proc. žmonių, rodo naujausias tyrimas.  „Iki Lietuvos“ užsakymu bendrovės „Intra research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų žmonių fizinėse parduotuvėse lankosi du arba tris kartus per savaitę.  „Daugiau nei pusė apklaustų fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę, kasdien apsiperka 19 proc.

Šeštadienio vakarą Klaipėdoje prekes iš parduotuvės vogusi neblaivi moteris smurtavo prieš jos darbuotojas.  Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 19 val. 50 min. Taikos prospekte 1986 metais gimusi neblaivi moteris (0,67 prom.) iš parduotuvės atvirai pavogė prekių už 170,85 eurų. Taip pat matant aplinkiniams ji trenkė dviem parduotuvės darbuotojoms. Moteris sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Pradėtas viešosios tvarkos pažeidimo tyrimas.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Jungtinėje Karalystėje (JK) „Tesco“, „Aldi“ ir kiti prekybos milžinai pradėjo riboti parduodamų daržovių ir vaisių skaičių. Prekybos milžinė „Tesco“ nusprendė, kad įsigyti pomidorų, paprikos ar agurkų vienas pirkėjas galės ne daugiau kaip 3 vienetus, rašo BBC. „Tesco“ ir kiti prekybininkai riboti daržovių, taip pat vaisių pardavimus pradėjo dėl šviežių produktų trūkumo rinkoje.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo sekmadieniais ir švenčių dienomis, kurių yra 14, uždrausti prekybą didesnėse nei 500 kv. metrų maisto ir gėrimų parduotuvėse.  Parlamentaras siūlo leisti joms dirbti tik keturis sekmadienius per metus – po du prieš Kalėdas ir Velykas, kad gyventojai spėtų apsipirkti.   Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą jis įregistravo antradienį.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas siūlo riboti didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą antradienį jis oficialiai registravo Seime.

Neseniai Seimas pritarė draudimui nemokamai dalinti labai lengvus plastikinius maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Taigi nemokamų maišelių nebeliks greičiau nei po pusmečio – nuo liepos 1 d. Didieji prekybos tinklai neslepia, kad jau dabar šiam ribojimui intensyviai ruošiasi ir stengiasi surasti geriausią sprendimą. Vis tik parduotuvės kol kas nežada visiškai panaikinti labai lengvų plastikinių maišelių – jie liks, bet juos reikės skanuoti ir už juos susimokėti.

Prekybininkai dažnai vykdo akcijas, kurių metų su nuolaida siekia parduoti kuo daugiau vienų ar kitų prekių. Tačiau pirkėjai pastebi, kad akcijos Lietuvoje gali būti ir atvirkštinės – kaina su nuolaida gali būti ir didesnė už įprastinę. Pirkėjai vieni kitus ragina neapsigauti, o prekybininkai atsiprašo už „klaidą“. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Romas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, jog išsprendus pirmadienio rytą kilusius techninius kasos aparatų sistemos sutrikimus visos tinklo parduotuvės vėl dirba įprastai. Pavieniai sutrikimai jau beveik pašalinti ir tinkle „Lidl“.  „Identifikavę problemą ją išsprendėme kartu su IT įmone, kuri ir valdo kasų informacinę sistemą.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje smarkiai pakilus prekių kainoms, gyventojai ėmė dairytis į Lenkiją, ten ne tik vyko apsipirkti, bet ir siuntėsi prekes internetu. Žmonės šio įpročio nežada atsisakyti ir kitais metais – važiuos ir apsipirkinės Lenkijoje. Lietuvos prekybininkai ir ekonomistai to nesibaimina ir tikina, kad Lenkijoje apsiperka esą tik pasienio gyventojai.  Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.

Į Lenkijos parduotuves prieš šventes plūstelėjo lietuviai. Sako tiek Kūčios, tiek Kalėdos, tiek ir Naujieji bus lenkiški. Iš lentynų tautiečiai šluoja maistą ir, žinoma, alkoholį. Lietuviai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, viskio butelis pigesnis net 6 eurais. Maisto ir kitų produktų kainos Lenkijoje taip pat kyla, tačiau, anot lietuvių, vis tiek apsimoka važiuoti apsipirkti ir ypač šventėms.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Artėja dvi svarbios šventinės datos. Parduotuvėse jau prasidėjo nemenkas šurmulys – ieškome dovanų artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau kur žmonės renkasi švęsti didžiąsias šventes? Ar turizmas šventiniu laikotarpiu klesti? Kokios kainos sutikti šventes sodyboje prie žindinio? Ar dar spėsite pačiupti vietą šventėms? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“. Anot kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės, švęsti didžiąsias šventes sodybose yra nauja tendenci...

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų naudojasi lojalumo kortelėmis, o prekybininkai, siūlydami nuolaidas, prašo nurodyti ne tik telefono numerį, vardą, pavardę, gimimo metus, bet ir lytį ar gyvenamąją vietą. Be to, kai kuriais jūsų duomenimis gali naudotis ir tretieji asmenys, o dalis prekybininkų surinktą informaciją saugo net 10 metų. Verslo atstovai, parduodami tam tikrą produkciją ar suteikdami skirtingas paslaugas, siekia gauti uždarbį.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė uždariusi paskutines savo parduotuves Rusijoje ir Baltarusijoje, užbaigdama laipsnišką pasitraukimo iš rinkos procesą, pradėtą kilus karui Ukrainoje. Sustabdžiusi pardavimus Rusijoje kovo mėnesį, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, H&M liepą paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos bei tai, kad šis žingsnis jai atsieis 2,1 mlrd. Švedijos kronų (apie 193 mln.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad parduotuvių darbo laikas per šventes keičiamas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir pirkėjų lūkesčius.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Seimas nuo 2023 metų leido blokuoti elektroninių cigarečių ir alkoholio prekybą internetu, kai pardavėjai įsikūrę užsienyje. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos rinką nuo e. cigarečių su skoniais ir kvapais. Tikimasi, kad šie rūkalai bus mažiau prienami nepilnamečiams.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Ispanijoje maisto kainos spalį rekordiškai išaugo, o tai reiškia, kad gyventojų išlaidos išliko skausmingai didelės, nepaisant to, kad mažesnės energijos sąnaudos lėmė infliacijos traukimąsi, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, bendros maisto kainos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, spalį augo 15,4 procento. Tai yra didžiausias augimas nuo 1994 metų sausio mėnesio.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

Televizijos prodiuserė, dainų kūrėja ir atlikėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė naujienų portalui tv3.lt pasidalijo nemalonia patirtimi populiarioje drabužių parduotuvėje. Moteris pasakoja, kad už prekes jai teko susimokėti daugiau nei buvo parašyta ant etiketės. Nutikusią situaciją taip pat pakomentavo ir drabužių parduotuvės „Sinsay“ atstovai.  „Gyvenimas išmokė nesistebėti, bet šį kartą noriu pasidalinti nemalonia patirtimi.

Visą rugpjūtį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys akciją „Plastikinis maišelis“ ir tikrins, ar lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nedalijami nemokamai prekių ir produktų pardavimo vietose, rašoma departamento pranešime žiniasklaidai. Aplinkosaugininkų teigimu, plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų. Jų pasaulyje kas minutę sunaudojama maždaug 2 mln., bet vos keli procentai perdirbami.