Policijos duomenimis, vien per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius prekybos tinkluose iš viso užfiksuota 1116 vagysčių, iš kurių pavyko išsiaiškinti daugiau kaip pusė – 53 proc.
Tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį iš prekybos centrų policija užfiksavo kur kas mažiau – 734 nusikaltimus.
Kalta ekonominė situacija?
„Iki“ prekybos tinklo atstovė spaudai Vaida Budrienė teigia pastebinti, kad vagystės, fiksuojamos parduotuvėse, šiais metais padažnėjo, o surasti nusikaltimą įvykdžiusius asmenis pavyksta ne visada.
„Stebimas vagysčių daromos žalos padidėjimas, auga ir jų skaičius. Didėjimą lemia daug faktorių, kurių vienas gali būti ir pablogėjusi ekonominė situacija.
Nuostoliai dėl identifikuotų vagysčių siekia apie 0,05 proc. nuo apyvartos. Tačiau verta pažymėti, kad tai nėra galutinis skaičius, nes ne visas vagystes, deja, pavyksta identifikuoti“, – kalbėjo V. Budrienė.
„Rimi“ prekybos tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė antrina, kad vagysčių mastai Lietuvoje iš tiesų padidėjo, tačiau apie nuostolius neužsimenama, mat tai, pašnekovės teigimu, yra konfidenciali informacija.
„Palyginti su praeitais metais, vagysčių skaičius yra paaugęs, tačiau dar anksti sakyti, kad tai susiję su pablogėjusia ekonomine situacija“, – teigė G. Šerėnienė.
Vagia alkoholį kavas, sviestą, sūrį, dešras
Prekybininkai pasakoja, kad dažniausiai vagys žvalgosi ne tik į brangius alkoholinius gėrimus, bet ir maisto produktus.
Siekdami sutramdyti nusikaltėlius, parduotuvių atstovai užsimena apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenis.
„Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, sviestas, sūris, dešros, lašiša.
Dalis apsaugos įmonių yra užsiminusios, kad galbūt ateityje prekybos vietose bus naudojamos ir veido atpažinimo kameros. Nuolat tobuliname ir atnaujiname apsaugos sistemas, domimės ir veido atpažinimo sistemomis“, – kalbėjo G. Šerėnienė.
Tiesa, V. Budrienė pastebi, kad, norint išbandyti naujas saugos priemones kaip, pavyzdžiui, apsaugos kameras, galinčias identifikuoti nusikaltėlį iš anksto, prireiktų tobulinti teisinį reglamentavimą.
„Dažniausiai pavagiami alkoholiniai gėrimai, kaip viskiai, maisto prekės, pvz., kavos pupelės, malta kava, skutimosi reikmenys, pvz., skutimosi peiliukai.
Šiuo metu aktyviai testuojame ir bandome įvairius saugos sprendimus, tarp jų ir elektroninius. Tikime, kad ateityje elektroninių apsaugos sistemų integracija gali pagelbėti užkirsti kelią vagystėms.
Kalbant apie veido atpažinimo technologijų naudojimą, viskas priklauso nuo teisinės bazės. Tik asmens duomenų naudojimo teisinis reguliavimas gali praplėsti ar susiaurinti tokių technologijų naudojimo galimybes“, – kalbėjo V. Budrienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad parduotuvėse dalis prekių yra sužymėtos specialia elektronine apsauga.
„Vagysčių problematika visada išlieka aktuali, todėl nuolat investuojame į prevencijos priemones. Pavyzdžiui, tam tikroms prekėms yra dedama elektroninė apsauga, taip siekiant sumažinti vagysčių skaičių. Tai elektronikos prekės, brangesnės kosmetikos priemonės ar kremai, brangesni alkoholiniai gėrimai, taip pat tam tikros, brangesnės, maisto prekės.
Prekybos vietose dedame visas pastangas, kad sumažintume vagysčių skaičių – prekėms taikome papildomas markiravimo apsaugos priemones, tobuliname vaizdo sistemas, informaciją apie vagystes perduodame policijai“, – teigė ji.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad nors parduotuvėse didesnio vagysčių suaktyvėjimo kol kas nepastebima, įprastai nuostoliai dėl įvykdytų nusikaltimų, skaičiuojant nuo apyvartinių lėšų, siekia 0,5 proc.
Tiesa, D. Ryliškis neatmeta, kad jei ekonomika toliau šlubuos, situacija gali keistis – tikėtina, kad ateityje vagysčių skaičius padidėtų.
Vagys suįžūlėjo, o bausmės negąsdina
Saugos bendrovių atstovai, kurie yra atsakingi už daugelio Lietuvoje veikiančių parduotuvių apsaugą, teigia, kad vagys pastaruoju metu kaip reikiant suįžūlėjo, o šiuo metu padidėjo ne tik įvykdomų nusikaltimų prekybos vietose skaičius, bet ir neteisėtai pasisavinamų prekių vertė.
„Gifs AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas savo ruožtu pastebi, kad išaugusį vagysčių skaičių lemia dvi pagrindinės priežastys.
„Prekybos centruose vagysčių skaičius išaugo. Lyginant 2021 m. ir 2022 m. tris ketvirčius, vagysčių skaičius padidėjo apie 20 proc., o pavagiamų prekių vertė išaugo 40–45 proc.
Pagrindinės vagysčių didėjimo priežastys – tai administracinė atsakomybė, kuri neatgraso sistemingas vagystes vykdančius asmenis nuo šių veikų padarymo. Tokie asmenys, puikiai žinodami policijos praktiką, po jų sulaikymo ir administracinės atsakomybės pritaikymo vagystes įžūliai vykdo toliau, iš esmės niekuo nerizikuodami. Taip pat prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, daliai gyventojų trūksta pajamų, dėl kylančių kainų (maisto, paslaugų, būsto išlaikymo ir kt.)“ – kalbėjo Ž. Bukauskas.
Saugos bendrovės atstovas sako, kad didžioji dalis – apie 70 proc. – nusikaltimą įvykdžiusių asmenų yra identifikuojami.
„Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška antrina ir pasakoja, kad kai kuriuose prekybos centruose vagysčių skaičius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, skiriasi perpus.
„Šiais metais fiksuojame vagysčių skaičiaus padidėjimą. Kai kuriuose prekybos centruose nusikaltimų skaičius yra ženklus ir siekia net iki 50 proc., palyginti su praeitais metais“, – teigė saugos bendrovės vadovas.
Baudų nesumoka, o sugauti vėl grįžta vogti
A. Januška pasakoja, kad asmenys, vykdantys nusikaltimus, žino sumą, už kurią gresia tik administracinė, tačiau ne baudžiamoji atsakomybė, o kai kurie iš jų sugauti ir vėl sugrįžta į prekybos centrus įvykdyti vagystę.
„Vagysčių skaičiaus padidėjimą pirmiausiai siejame su taikomų bausmių neefektyvumu. Vagišiai skaičiuoja, kad vagiamų prekių suma neviršytų 150 eurų, mat už tai taikoma tik administracinė atsakomybė. Dažniausiai vagys atsiperka pinigine bauda, kurių jie dažniausiai nesumoka ir kartais net tą pačią dieną grįžta vėl vogti.
Taip pat įtaką vagysčių skaičiaus didėjimui daro ir išaugusios prekių kainos, pavyzdžiui, padidėjus sviesto ir kavos kainoms, šios prekės tapo dar paklausesnės tarp vagišių ir vagiamos dar didesniais kiekiais“, – kalbėjo A. Januška.
Visgi pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu vagys vis dažniau nesibaimina nusikaltimų įvykdyti ir tada, kai yra viršijama 150 eurų riba.
„Didžiąją dalį sudaro prekių vagystės iki 150 eurų, už kurias taikoma tik administracinė atsakomybė, tačiau didėja skaičius ir vagysčių, kurių suma viršija 150 eurų, t.y. riba, už kurią jau yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nusikaltimus vykdo ne tik asocialūs ar priklausomybę narkotinėms medžiagoms turintys asmenys, bet ir asmenys, kuriems vagystės iš parduotuvių yra jų pragyvenimo šaltinis“, – sakė A. Januška.
Saugos bendrovės atstovas tvirtina, kad asmenis, įvykdžiusius nusikaltimus, dažniausiai pavyksta identifikuoti net ir tada, jei asmuo nėra sulaikomas.
„Jei vagystės metu ir nepavyksta asmens sulaikyti, tačiau nustačius vagystės faktą ir peržiūrėjus vaizdo įrašus dažnai jas įvykdę asmenys yra nustatomi, kadangi paaiškėja, kad jie jau ne kartą buvo sulaikyti ir apsaugos darbuotojams yra žinomi. Yra asmenų, kurių per metus įvykdytų vagysčių skaičius didesnis nei 50“, – kalbėjo A. Januška.
Saugos bendrovių atstovai, išreikšdami kritiką šiuo metu galiojančiai teisinei atsakomybei, kuri gresia asmenims, įvykdžiusiems vagystes, svarsto, kad tikėtis nusikaltimų skaičiaus mažėjimo neverta.
Be to, prie augančios neigiamos statistikos, susijusios su vagystėmis, dar gali prisidėti ir niūri ekonominė prognozė, kuri vers asmenis vykdyti nusikaltimus.
