Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.
„Tačiau praėjus metams galiu sakyti, kad Lietuvos verslininkai nenukentėjo dėl to, kad žmonės apsiperka Lenkijoje.
O mažesnes kainas ten lemia mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Taip pat ten prieš kurį laiką elektros kaina buvo dvigubai mažesnė nei pas mus, dabar ji panaši. Ir dar Lenkijoje mažesnis minimalus ir vidutinis žmonių atlyginimas“, – priežastis vardijo D. Dundulis.
Pasak jo, Lietuvoje prekių kainos lyginamos neteisingai.
„Dažniausiai lygina elektroninių parduotuvių kainas, tačiau ten juk prekės būna brangesnės, nes jas atvežti kainuoja.
Maisto kainos yra inertiškos. Pabrangus žaliavoms, parduotuvėje kaina pasikeičia gerokai vėliau. Jeigu žaliavos atpinga, parduotuvėje prekių kaina sumažėja vėliau, reikia tam laiko“, – tikino prekybos tinklo vadovas.
Kenčia ne maisto prekių parduotuvės, bet degalinės
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiavo, kad šiemet lietuviai Lenkijoje išleido daugiau pinigų nei pernai.
„Tačiau normalu, kad žmonės ten vyksta apsipirkti, ypač jeigu gyvena netoli pasienio. Bet kur kitur pasaulyje pasienio gyventojai apsiperka toje šalyje, kur kainos yra mažesnės.
Šiemet padidėjo lietuvių išleidžiamos sumos Lenkijoje, tačiau padaugėjo ir vokiečių ar čekų ten išleidžiamos sumos. Visi perka ten, kur pigiau“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, daugiausiai kenčia tie prekybininkai, kurių parduotuvės arčiausiai pasienio.
„Tačiau tikriausiai prasčiausia situacija yra degalinių, o ne maisto prekių parduotuvių“, – atkreipė dėmesį T. Povilauskas.
Lenkijoje perka per maža dalis lietuvių
Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad dažnas lietuvių apsipirkimas Lenkijoje nedaro didesnių nuostolių daugumai Lietuvos verslininkų.
„Tik pasienio verslininkai tai jaučia, jiems sunkiau konkuruoti, todėl taiko žemesnes kainas. Nes lenkiškos parduotuvės tiems gyventojams šalia. Tuo metu toliau nuo pasienio gyvenantys lietuviai nevyksta į Lenkiją apsipirkti. O jeigu ten ir vyksta, tai ne dėl ekonominės naudos, bet dėl pramogos.
Toliau nuo Lenkijos gyvenantiems žmonėms vykti į Lenkiją tiesiog neapsimoka, juk ir kuro tam reikia, ir laiko“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Anot jo, pirkėjų iš Lietuvos srautai į Lenkiją išlieka stabilūs, jie nedidėja.
„Tai lemia didėjančios gyventojų pajamos. Kitais metais matysime, kad pajamų augimas greičiausiai viršys infliaciją. Todėl poreikis važiuoti apsipirkti svetur gali sumažėti“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, nuvažiavę į kitą užsienio rinką, žmonės lygina skirtingus produktus.
„Imamas pienas, varškė, sviestas ir lyginami ne analogiški produktai, bet skirtingos kokybės. Pavyzdžiui, dažnai lyginami brangių prekės ženklų lietuviški produktai su nežinomais ir pigiais prekiniais ženklais Lenkijoje. Todėl ir išeina didesnis kainos skirtumas. Tačiau turime suprasti, kad tai yra nepalyginami produktai. Lietuvoje irgi galime rasti ir labai pigių, ir labai brangių maisto produktų“, – komentavo pašnekovas.
Šventėms lietuviai netaupo?
Jam antrino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis irgi sakė, kad kelionės į Lenkiją lietuvių verslininkams grėsmės nekelia.
„Labai nedidelė dalis lietuvių reguliariai apsiperka Lenkijoje. Tai nėra masinis reiškinys ir jis neveikia Lietuvos vartojimo statistikos. Tuo labiau, kad kitais metais situacija Lenkijoje keisis, bus gerų ir blogų dalykų.
Kitais metais euro zona atsidurs recesijoje. Tikėtina, kad tai paveiks zloto kursą ir jis nukris. Tai bus paskata Lietuvos gyventojams pirkti prekes Lenkijoje, jos ten bus pigesnės, nes euro kursas bus stipresnis. Tačiau iš kitos pusės Lenkija jau dabar brangiai skolinasi finansų rinkose. Kitais metais palūkanos gali dar daugiau augti, todėl Lenkija gali būti priversta atsisakyti PVM lengvatų, kurias dabar taiko, kaip antiinfliacines priemones. Todėl prekės kitais metais gali brangti“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, apskritai lietuvių vartojimo lūkesčiai yra labai aukšti.
„Kalėdinis apsipirkimas gali nustebinti teigiama prasme, nors visi ir kalbame apie artėjančią krizę. Tačiau kai pamatysime gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, neteksime žado, bet teigiama prasme. Rezultatai tikriausiai bus gerokai didesni nei visi tikisi“, – sakė A. Izgorodinas.
Sumažinus mokesčius, mažėtų ir algos, pensijos, išmokos
Pasak M. Dubnikovo, sumažinus mokesčius Lietuvoje, kartu sumažėtų ir produktų kainos mūsų parduotuvėse.
„Prie kiekvienos prekės pridedamas PVM, jeigu jis sumažėtų, būtų mažesnė ir produktų kaina.
Tačiau PVM yra pagrindinis mokestis, iš kurio gyvena valstybė. Jeigu jis bus sumažintas, reikės susitaikyti su situacija, kad neturėsime lėšų finansuoti valstybės išlaidas. O į jas įeina mokytojų, policininkų, gydytojų atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos. Mūsų gerbūvis pakriktų, kažkokias išlaidas turėtume sumažinti“, – įspėjo ekonomistas.
Jis siūlė gyventojams vadovautis posakiu: „Nebijok didelių išlaidų, bet bijok mažų pajamų.“
M. Dubnikovas tikino, kad šiuo metu Lietuvoje turime gana daug prekybos tinklų, kurie konkuruoja tarpusavyje ir kokybe, ir kaina.
„Abejotina, kad atėjęs naujas prekybos tinklas kažką pakeistų. Matėme jau naujų prekybos tinklų atėjimą. Konkurencija yra tarp jų, tačiau tai kainų nepakeitė“, – sakė ekonomistas.
Žiemą vien kuras atsiperka pilant ten be karbauskio rapsų sulčių, atsigauna dyzeliukas ant 2ltr........ir nei aš čia optima perku nei ten.... Pasižiūri kursą, kuro kaina, akcijas ir reikalingų prekių kainas-tiek tos ekonomikos...
