oskaras koršunovas

Paskutiniosios pavasario savaitės Lietuvoje paprastai reiškia teatrinio sezono pabaigą ir neišvengiamai artėjantį atostogų metą. Tačiau OKT / Vilniaus miesto teatrui artėjanti vasara visų pirmiausiai žymi gastrolių po žymiausius Europos teatro festivalius metą. Vos pasibaigus OKT / Vilniaus miesto teatro dešimtmečio festivaliui, naujausio režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Hamletas“ trupė išskrido į saulėtąją Kroatiją.

Penktadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje minint Tarptautinę teatro dieną bus įteikti "Auksiniai scenos kryžiai". "Auksinius scenos kryžius" kartu su piniginėmis premijomis Kultūros ministerija skiria labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams. Laureatus renka 12 ekspertų komisija. Apdovanojimai bus įteikti 16 kategorijų, taip pat bus įteikta Boriso Dauguviečio vardo premija, skiriama už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus.

Praėjusią savaitę kiek netikėtai žurnalistams buvo pristatyta naujoji teatro bei koncertų erdvė Vilniaus centre. Ji įsikūrė buvusioje Olimpiečių g. 3, šalia Vilniaus sporto rūmų. Nauja vieta pavadinta Teatro arena, jau nuo balandžio mėnesio vilniečius ir sostinės svečius kvies ne tik į modernaus teatro spektaklius, bet ir įvairius renginius, koncertus.

„Vaikai!“ - prašo dėmesio Valentinas Masalskis, ir jei vaikai nesuklūsta, kartoja kreipinį kita intonacija. Nebūtinai grėsmingiau - taip, kad jiems pasidarytų įdomu. Kas gi nežino, kad V.Masalskis - puikus aktorius, jis moka visaip. Būrys vadinamųjų vaikų - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmakursiai, miuziklų aktoriaus specialybės studentai, V.Masalskio mokiniai ir šeima. Jiems ir patiems jau tenka, pasak pedagogo, „augintis energiją“, tai yra grumtis dėl publikos dėmesio.

Legendinis lietuvių kino ir teatro aktorius Antanas Šurna įsitikinęs - šiuo nevilties metu tik menas gali išgelbėti tautą. „Patys save atbukinome. Viskas aplink - materialu. Bet pastatytas namas sudegs, pinigus devalvuos, o to, ką sukaupei savo širdyje, savo sieloje - niekas neatims.

Aktorius, režisierius ir dainininkas Kostas Smoriginas „Balsas.lt savaitei“ atvirai pasakoja, ką galvoja apie šiuolaikinį teatrą ir kaip kovoja su savo prigimtimi. Šeimyninių situacijų komedija Naujausiame Kosto Smorigino spektaklyje „DNR kodas“ nagrinėjama neištikimybės tema žiūrovui suteiks ne tik daug juoko, bet ir bus naudinga kaip prevencinė priemonė. – Gal galėtumėte plačiau papasakoti, apie ką šis spektaklis? – „Balsas.

Dar vienas lietuvių menininkas tapo Prancūzijos vyriausybės Menų ir literatūros ordino kavalieriumi. Prancūzų šalies pasiuntinio Francois Laumonier rezidencijoje šiuo titulu apdovanotas „maištaujantis“ teatro kūrėjas, režisierius Oskaras Koršunovas. Garbingas Prancūzijos apdovanojimas įteiktas per šios šalies teatro viešnagę „Comedie Francaise“ Lietuvoje.

Savaitgalį pasibaigusiame Melburno tarptautiniame menų festivalyje (Melbourne International Arts Festival) penkis kartus suvaidintą OKT/Vilniaus miesto teatro spektaklį Williamo Shakespeare‘o „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ lydėjo sėkmė.

Antradienį - regis, pašėlusioms linksmybėms visai netinkamą savaitės dieną, populiarioje sostinės vyninėje rinkosi vakarėlių liūtai. Ne tuščiomis ėjo: gėlių, dovanų nešė. Mat toliausioje vyninės salėje prie šakotų žvakidžių Agnė Jagelavičiūtė šventė gimtadienį. Agnės vakarėlyje dalyvavo Marius Gelažnikas, Nijolė Pareigytė, Kęstutis Rimdžius, Lina Žvirblytė, Skaiva Jasevičiūtė, Kęstutis Verslovas, Inga Bytautė, Aurelijus ir Aurelija Rusteikos, Anželika Cholina, Gediminas Jaunius ir kiti.

“Jis buvo keistas. Bet po galais, jo keistumas buvo universalus!“. Taip apie ypatingos aktorinės intonacijos švedų aktorių Allaną Edwallį (1924-1997) po jo mirties pasakė žymusis Ingmaro Bergmano ir Andrejaus Tarkovskio aktorius Erlandas Josephsonas. Kartu jie vaidino paskutiniajame Andrejaus Tarkovskio filme „Aukojimas“ (1986), nufilmuotame Švedijoje, Gotlando saloje. Josephsonas buvo centrinis „Aukojimo“ aktorius, o Allanas Edwallis filme sukūrė laiškanešį Otto.

Šiandien jau gamta atspindi seniai suformuotus kalbos tropus, ne atvirkščiai: ramus milžiniškas vandens paviršius primena, kad jis yra „lygus kaip veidrodis“. Leidžiantis lėktuvui galėtum įmatyti savo atvaizdą apačioje, vienoje iš daugelio gilaus melsvumo akių, per uolas nesueinančių.

„Spektaklio pradžia – leidžiantis saulei“. Taip parašyta ant bilieto į naujausią Oskaro Koršunovo spektaklį „Tos akys“, kurio premjera įvyko rugpjūčio 19 d. Stavangeryje – nedideliame Norvegijos mieste, šiais metais tituluotame Europos kultūros sostine. Režisieriaus biografijoje tai vienas pirmųjų darbų netradicinėje erdvėje – poetiškame ir gryname Lundsneseto, nuo Stavangerio nutolusio per keliolika kilometrų, peizaže su kalnais ir šviesą sugeriančiu bei atspindinčiu vandeniu.

Kitais metais vyksiančioje 53-ojoje Venecijos bienalėje Lietuvos šiuolaikiniam menui atstovaus pasaulyje jau pripažintas menininkas Žilvinas Kempinas, pristatysiantis instaliaciją „Tūba“. Iš keturių pateiktų šį projektą atrinko LR Kultūros ministerijos ekspertų komisija, sudaryta iš įvairių sričių nepriklausomų šiuolaikinio meno profesionalų, kritikų, kuratorių ir menininkų. Projektui įgyvendinti numatoma skirti 500 tūkst. litų.

OKT/Vilniaus miesto teatras pirmą kartą Danijoje: Kronborgo pilyje bus suvaidinta Oskaro Koršunovo režisuota „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“. Rytiniame Danijos pakraštyje esantis Helsingøre‘as – tai tas pats pasaulinio garso Elsinoras, kuriame vyksta Williamo Shakespeare‘o tragedija „Hamletas“. Rugpjūčio 5, 6, 7 ir 8 dienomis čia, legendinės Kronborgo pilies kieme bus suvaidinti keturi Oskaro Koršunovo režisuotos Shakespeare‘o „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džulje...

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras baigė sezoną. Tačiau teatras neužsidaro, darbų daug, vos pasibaigus paskutiniam spektakliui tęsiame teatro scenos renovaciją, vyksta repeticijos. Liepos 4 ir 5 d. lauksime jūsų Trakuose, operoje „Pilėnai“, operos trupė rengiasi gastrolėms Ispanijoje. Praėjęs sezonas nuteikia išties optimistiškai.

Ketvirtadienį, Tarptautinę teatro dieną, pristatytas pirmasis skaitmeninis metraštis „Lietuvos teatras 2006-2007“. Kaip prisipažino jo vyriausiasis redaktorius Audronis Liuga, leidinio rengimo pradžia buvusi „lyg ėjimas į mišką be kompaso“. Pasak A. Liugos, atspirties taškas jam ir jo komandai buvo jau išleistas skaitmeninis leidinys „Lithuanian Theatre today“. „Sunkiausia rengiant metraštį leidybai buvo tai, kas vadinama nematomu darbu: idėjas kurti nesunku, o jas įgyvendinti – sudėtinga.

Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro pradėtas leisti metraštis „Lietuvos teatras“ yra novatoriškas projektas, šiuolaikinio teatro refleksijas perteikiantis skaitmeninėse laikmenose. Pirmajame metraštyje pristatomi reikšmingiausi 2006-2007 m. sezono dramos, muzikinio ir šokio teatro įvykiai. Pateikiamos filmuotos spektaklių ištraukos, „gyvi“ Lietuvos ir užsienio teatro praktikų ir teoretikų komentarai, taip pat apibendrinta kritinė spektaklio recepcija.

Kovo 4 d. įvyko Kultūros ministro Jono Jučo, režisieriaus Oskaro Koršunovo ir O. Koršunovo teatro atstovų susitikimas, kuriame buvo pristatyta Vilniaus miesto teatro vizija, aptartos jos įgyvendinimo galimybės ir Kultūros ministerijos vaidmuo būsimo teatro steigimo procese. O. Koršunovo teatro įkūrėjai pristatė Vilniaus miesto teatro sukūrimo idėją, kurio steigėjais siūloma tapti LR kultūros ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei.

2009-aisiais Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kultūra įvairiais pavidalais užlies visas miesto erdves, o šioje gausybėje sau patinkančius renginius turėtų rasti ir paprasti piliečiai, ir meno gurmanai.Anot viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorės Elonos Bajorinienės, kultūrinė programa neapsiribos vien paveikslo rėmais, kino ekranu, šokių ar teatro sale, o joje galės dalyvauti ne tik profesionalūs menininkai, bet ir paprasti gyventojai, miesto svečiai.

Gruodžio 8 d. Paryžiuje planuojamas neeilinis, Lietuvos teatro pripažinimą liudijantis įvykis – garsiajame Prancūzijos teatre „La Comédie-Française“ įvyks premjera, Williamo Shakespeare‘o „Užsispyrėlės sutramdymas“, kurią režisuoja Oskaras Koršunovas, scenografiją kuria Jūratė Paulėkaitė, muziką – Gintaras Sodeika.

Gruodžio 8 d. Paryžiuje planuojamas neeilinis, Lietuvos teatro pripažinimą liudijantis įvykis – garsiajame Prancūzijos teatre “La Comédie-Française” įvyks premjera, Williamo Shakespeare’o “Užsispyrėlės sutramdymas”, kurią režisuoja Oskaras Koršunovas, scenografiją kuria Jūratė Paulėkaitė, muziką – Gintaras Sodeika.

Oskaro Koršunovo /Vilniaus miesto teatras (OKT) sezoną pradeda ypač anksti, arba, galima sakyti, kad OKT sezonas niekada nesibaigia - kuomet vasaros pradžioje kiti teatrai išeina atostogų, OKT rengia Druskininkų teatro festivalį.

OKT/Vilniaus miesto teatras (OKT) išvyksta į Japoniją, Shizuokos pavasario menų festivalį (Shizuoka Spring Arts Festival). Žymiausio Japonijos režisieriaus Tadashi Suzuki įsteigtame festivalyje birželio 2 dieną bus suvaidintas „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ši išvyka teatrui turi simbolinę prasmę. 1999-aisiais, OKT aušroje gimęs spektaklis, grįžta ten, kur gavo pradžią.

Tarptautinės teatro dienos proga "Auksiniais kryžiais" pasipuoš geriausi praėjusio sezono teatro menininkai.Kultūros ministerijos įsteigtomis premijomis siekiama skatinti profesionalaus teatro meno kūrėjų profesinę veiklą, įvertinant geriausius profesionalaus teatro meno kūrėjų pasiekimus ir darbus. Kaip informavo Kultūros ministerija, apdovanojimai bus įteikti 17 kategorijų. Šiais metai bus atskirai apdovanoti lėlių teatro ir teatro vaikams kūrėjai.

Kovo 27 d. geriausiems teatrinio sezono menininkams tradiciškai bus įteiktos Kultūros ministerijos įsteigtos profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklas - „Auksinis scenos kryžius“. Šiemet premijų dydis išaugo nuo 40-ies iki 55 MGL (7150 Lt) ir jomis bus apdovanota 17 teatro kūrėjų – dviem daugiau nei anksčiau. Pagaliau atskirti ilgamečiai siamo dvyniai – lėlių teatro ir teatro vaikams kūrėjai.

Tas pats, kaip su oru – tai speigas čiumpa, tai varva ir varva. Tik namų kine bent nėra pavojaus susipažinti su naujų atmainų gripais. Šeštadienis Pasirodo, ir Nacionalinei televizijai nesvetimas šiandien toks retas žmoniškumas. Kai LTV2 žiūrovai (bet tik jie) pačių Naujųjų Metų išvakarėse džiaugėsi dėl seniai laukto „Limonadinio Džo“, kiti, kurių dauguma, liūdėjo arba urzgė.

Klaipėdos dramos teatras vasario 1-ąją uždaromas rekonstrukcijai, kuri gali trukti net keletą metų. Sprendimą dėl rekonstrukcijos priėmė Kultūros ministerija, įvertinusi tyrimų išvadas, skelbiančias, kad teatro pastatas yra avarinės būklės, rašo uostamiesčio dienraštis "Vakarų ekspresas". Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno, rekonstrukcija gali trukti 4-5 metus. "Tai priklausys nuo to, koks bus darbų finansavimas.

Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Tarptautinės teatro dienos proga vyko „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonija. „Auksinius scenos kryžius“ kartu su piniginėmis premijomis skiria Lietuvos kultūros ministerija labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams. Nominantus (http://www.teatras.lt/news.php?strid=1022&id=21904) ir laureatus renka 12 narių ekspertų komisija. Iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją LNDT režisavo Vytautas Grigolis.

Diskusijos apie Lietuvos įvaizdžio konkursą puikiai demonstruoja ir mėgstamą lietuvių darbo metodą, ir pačios šalies bei tautos charakterio ypatybes. Šalies įvaizdžio konkursas: kokios sąlygos, kas vertinimo komisijoje - ir pagaliau: kas laimėtojas? Du laimėtojai, vienas? Gal iš tikrųjų – norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada. Pagaliau ir Seimas susidomėjo – kas gi ten tą įvaizdį formuos.

„Oidipas karalius“: į Pinokį panaši juoda didžianosė lėlė pavirsta į pranašą Teiresijų. Gruodžio pradžioje Maskvoje vyko festivalis „Baltijos namai Maskvoje. Lietuviškas akcentas“. Lietuvių teatrai iš Maskvos jau grįžo į namus, o juos atsivijo ir rusų kritikų recenzijos. Pateikiame Maskvos spaudoje pasirodžiusių recenzijų vertimus.

Apie ŠMC TV kalba kai kurie jos kūrėjai – Raimundas Malašauskas, Virginija Januškevičiūtė, Valentinas Klimašauskas, Eglė Rakauskaitė, Aurelija Maknytė, Julija Fomina ir Ignas Krunglevičius. Tai vis dėlto kas yra Šiuolaikinio meno centro televizija? Virginija Januškevičiūtė: Šiuolaikinio meno centro projektas televizijos eteriui yra parodų salėms alternatyvi ekspozicijos ir ieškojimų erdvė.

Toli gražu dar ne visi teatrai pradėjo savo sezonus, kai kurie premjeromis džiugins tik po mėnesio. Bet ką žada naujasis sezonas žiūrovams? To „Menų faktūra” klausė šalies teatrų vadovų. Pirmasis rašinys - apie Vilniaus teatrus. 1 plius 160 Lietuvos nacionalinio dramos teatro šį rudenį laukia vadovų kaita. Per artimiausias dvi savaites turėtų paaiškėti, kas formuos naująją teatro liniją. Todėl šiandien galime kalbėti tik apie teatro planus iki Naujųjų metų.

Režisierius Oskaras Koršunovas debiutuoja Rusijos teatro scenoje - Maskvos "Et cetera" teatre trečiadienį ir ketvirtadienį - jo režisuoto spektaklio pagal Aleksandro Suchovo-Kobylino pjesę "Tarelkino mirtis" premjera. O. Koršunovui talkino ilgamečiai bendražygiai: scenografė Jūratė Paulėkaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.

Žiemą politologai Mauzeris su Surskiu pasiilgo gamtos – jie visai Lietuvai paaiškina, kad Milašauskas nebrakonieriavo, o suko mokomąjį filmuką apie stirnas. Gamtos temą tęsia ir naujasis kultūros ministras V. Prudnikovas, kuris rengiasi kultūrai vadovauti iš baidarės. Surskis: Ale kaip tu skaitai, Mauzeri, ar Brazauskis atleis Valstybinio stirnų fondo vadovą Milašauską, vardu Povilą? Geras gi vyras šiaip... Mauzeris: Žinoma, atleis.

“Teatrologo profesija - sunki ir nedėkinga. Nepasakysi, kad mus, kritikus, kas nors aistringai mylėtų… Bet, bet… jei tektų vėl pasirinkti profesiją - ir vėl pasirinkčiau teatrologiją, teatrą, nes tai - kaip nepagydoma liga, kaip amžina meilė…” Taip meilę teatrui išpažįsta žinoma mūsų teatrologė, teatro istorikė, Muzikos ir teatro akademijos profesorė habil. dr. Irena Aleksaitė.

Pirmiausia reikėtų patikslinti “Gaidos” informacinį pranešimą apie tai, kas ką kada kūrė. “Remdamasis šia medžiaga, S. Parulskis sukūrė siužeto tęsinį, kurio atspirties taškas - pirmasis lietuviškas vedybų skelbimas”. Kiek prisimenu, apie lietuvišką skelbimą buvo kalbama tuo metu, kai Oskaras Koršunovas statė spektaklį-projektą “Vienos nakties susitikimas” tarptautiniame projekte “Hotel Europa” (2000 m.), o Sigitas Parulskis rašė pjesę kaip ir niekuo nesiremdamas (“remtis” - šiandien sąlyginis...

Naujosios muzikos forumas “Gaida”, regis, turėtų skatinti pamąstymus apie muziką ir teatrą, mat šiųmečio festivalio branduolys – net keturios kamerinės operos.

Jau keturioliktą kartą startuojantis didžiausias Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida”, rengiamas Lietuvos kompozitorių sąjungos ir “Vilniaus festivalių”, spalio 14 – lapkričio 3 dienomis kviečia apsilankyti trylikoje koncertų, kuriuose tradiciškai skambės daug naujos, aktualios muzikos. Išgirsime 18 premjerų Lietuvoje bei 24 pasaulines premjeras.

Penktadienį visą pusdienį “Barbacane” vyko teoriniai pašnekesiai apie “Sirenų” dalyvius ir jų produkciją. Savo kūrybą bei menines koncepcijas pristatė į “Sirenų” programą įtrauktų lietuviškų spektaklių režisieriai, o po to vykusios teorinės diskusijos tema – “Naujojo Rytų Europos teatro režisieriai: iš opozicijos į lyderius?”“Omni Laiko” skaitytojams pateikiame “Sirenų” režisierių minčių. Lietuviškos “Sirenos” Pirmasis pašnekesys buvo skirtas lietuviškos programos režisieriams.

Vakar (05.25) Lietuvos muzikos akademijos Mokomajame teatre įvyko ir oficialus, ir neoficialus režisieriaus Jono Vaitkaus jubiliejinis vakaras. Jo organizatorės Elvyros Vaitkuvienės dėka šventė netapo oficioziniu renginiu - didžiausias dėmesys atiteko režisieriaus-pedagogo mokiniams. J. Vaitkus yra parengęs penkis aktorių ir du režisierių kursus. Turbūt nieko nėra nuostabiau, kaip atsidurti nedidelėje salėje, sausakimšai užpildytoje šurmuliuojančių mokinių.

Teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus gimė 1944 metais gegužės 20 dieną. Režisūrą studijavo Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Dirbo Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, JAV, Skandinavijos šalyse, Japonijoje... Nuo 1974 metų sukūrė begalę spektaklių, operų, keletą kino filmų. Vienas žinomiausių ir lankomiausių Lietuvos režisierių, gavęs ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje, Nacionalinės premijos laureatas.

Oskaro Koršunovo teatras kviečia į 5 metų jubiliejui skirtus renginius, jie vyks balandžio 16-21 d. Nacionaliniame dramos teatre. Iškilmės prasidės balandžio 16 d. 17 val. 30 min. Vilniaus oro uoste vyksiančiu teatralizuotu OKT trupės sutikimu. Teatro gerbėjų lauks autobusas, kuris išvyks į oro uostą 17 val. nuo teatro įėjimo (Gedimino pr. 4). Norintys vykti kartu registruojami tel. 26 11 877. Balandžio 19 d. 15 val. Nacionalinio dramos teatro fojė (Gedimino pr.

Kultūros ministerijos premijų geriausiems praėjusio sezono profesionalaus šalies teatro menininkams ekspertų komisija sudarė tradicinius nominacijų trejetukus dramos, lėlių teatro arba teatro vaikams, operos, operetės bei šokio srityse. Šių premijų bei pirmą kartą teikiamo apdovanojimo “Auksinis scenos kryžius” laureatai (tarp jų ir Padėkos premijos laureatas) bus paskelbti Tarptautinės teatro dienos minėjime, kuris įvyks Vilniaus Rotušėje kovo 27 dieną.

Jau penktus metus iš eilės šiuolaikinės jaunimo kultūros vartai “Ore” (www.ore.lt) skelbia skaitytojų apklausos rezultatus “Ore geriausi” apie įdomiausius Lietuvos ir užsienio šiuolaikinės kultūros reiškinius. Šiais metais per tris sausio savaites “Ore.lt” balsavimo anketą užpildė daugiau kaip 500 svetainės lankytojų, rašoma pranešime spaudai.

Netrukus - spalio 28-31 d. - Oskaro Koršunovo teatras pakvies į pirmąją šio sezono premjerą - Viljamo Šekspyro “Romeo ir Džuljetą”. Spektaklį režisavo Oskaras Koršunovas, scenovaizdį sukūrė garsi scenografė, 2002-2003 m. teatrinio sezono geriausios dailininkės titulą pelniusi Jūratė Paulėkaitė, kuri dalijasi mintimis apie spektaklio kūrimo procesą. Tu dalyvavai pačioje spektaklio sumanymo pradžioje, pačioje užmaišymo virtuvėje.

Oskaro Koršunovo teatras spalio 28-31 d. pristatys labai laukiamą šių metų premjerą - Viljamo Šekspyro sukurtą “Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją”. Dviejų dalių 188 minutes trunkančią dramą režisavo Oskaras Koršunovas. Pasaulinė spektaklio premjera įvyko Berlyno teatre "Hebbel" šią vasarą. Prieš premjerą Lietuvoje - pokalbis su spektaklio kompozitoriumi Antanu Jasenka. Kaip tu girdi Šekspyro “Romeo ir Džuljetą“? Savo muzikinę muziką teatre visada siejau su Rytų filosofija.

Oskaras Koršunovas su savo pastatymais viešėjo Stokholme jau ne kartą, tačiau pirmą kartą atvyko statyti spektaklio Švedijos teatre, su švedų ansambliu ir kūrybine grupe, išskyrus vieną - kompozitorių.

Šį mėnesį režisierius Jonas Vaitkus - publikos dėmesio centre. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į jo spektaklio - Gustave’o Flaubert’o “Madam Bovari” - premjerą. Šią savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks jo režisuotos Broniaus Kutavičiaus operos “Ugnis ir tikėjimas” teatrinė premjera, o netrukus Vilniuje rengiama ir J. Vaitkaus statyto naujausio Lietuvos kino studijos vaidybinio filmo “Vienui vieni (Daumantas)” oficiali premjera.

Šiuolaikinių Lietuvos menų įvairovė bus plačiai pristatoma dvyliktajame Šiaurės šalių kultūros festivalyje "Le Boreales" Normandijoje. Šiaurės Prancūzijos Kaeno mieste lapkričio 21-30 dieną vyksiančiame festivalyje Lietuva pasirodys garbės viešnios teisėmis.