oskaras koršunovas

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje atidarytas jau 22-asis „Kino pavasaris“. Nuo šios dienos ateinančias porą savaičių lietuviai galės mėgautis išskirtiniais filmais iš viso pasaulio. Atidarymo šventėje panoro dalyvauti net keli šimtai išsipuošusių svečių. Organizatoriai priminė, kad šio renginio aprangos kodas oficialus – „black tie“. Tiesa, ne visi pakluso kvietimuose išdėstytiems reikalavimams.

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje atidarytas jau 22-asis „Kino pavasaris“. Nuo šios dienos ateinančias porą savaičių lietuviai galės mėgautis išskirtiniais filmais iš viso pasaulio. Atidarymo šventėje panoro dalyvauti net keli šimtai išsipuošusių svečių. Organizatoriai priminė, kad šio renginio aprangos kodas oficialus – „black tie“. Tiesa, ne visi pakluso kvietimuose išdėstytiems reikalavimams.

Savaitgalį išskirtiniai sostinės svečiai ir draugai buvo pakviesti į naująjį „Annos Meshos“ klubą - „butą“. Nuo kitų sostinės klubų ir barų ši vieta išsiskiria ne tik aukščiausiu muzikos lygiu, ten galinčiais patekti svečiais, bet ir pačiu netikėčiausiu menišku interjeru. Vilniaus gatvėje duris pravėrusiame naktinime klube visi galėjo pasijausti lyg skoningai įrengtuose apratamentuse, kur virtuvė - baras, miegamasis - salonas, vonios kambarys su marmurine vonia - pokalbiams prie tabako dūmo.

Antradienio vakarą Vilniaus senamiestyje grupės „Šiaurės kryptis“ įkūrėjai pristatė dainos „Ledynai“ vaizdo klipą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje itin populiarios, alternatyvios muzikos grupė šį vakarą atgijo naujomis spalvomis ir atliko kūrinius, kurių daugelio ausis nė nebuvo girdėjusi. Beveik prieš trisdešimtmetį parašytos dainos atgijo ir naujojo Kristijono Vildžiūno kino filmo „Senekos diena“ garso takelyje.

„Pirmas susitikimas su Jonu Vaitkumi buvo nepamirštamas. Tranzavome su draugu iki režisieriaus sodybos. Pasiklydome ir tik pavakarį, kaip kokie partizanai, išlindome iš miško. Ir matom – tolėliau Jonas Vaitkus lauką aria“ – pirmą pažintį su būsimu mokytoju prisimena režisierius Oskaras Koršunovas.

Pačioje sostinės širdyje, prie apleistų sostinės Sporto rūmų įsikūrė netradicinė meno ir koncertų erdvė „MIŠKE“. Rugsėjo 21 dieną, pirmadienį, šį unikalų projektą atidarė charizmatiškosios atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu koncertas. Lietuvos scenos lakštingalos pasirodymui betono džiunglių apsuptyje sužaliavęs netradicinis jūriniais konteineriais aptvertas miškas suteikė ypatingos mistikos ir magijos.

„Tokie aplodismentai būna tik Rumunijoje“, – lyg sutarę kartojo Oskaro Koršunovo teatro komandos nariai, kuomet vos tik įsivyravus tylai scenoje žiūrovai pratrūko galingais aplodismentais, ritmingai plodami tai lėčiau, tai greičiau, lyg vedami dirigento. Taip rumunų publika sveikino festivalio Reflex finaliniu akcentu tapusio spektaklio „Miranda“ aktorius.

Oskaro Koršunovo draugė Monika Dirsytė įsivėlė į konfliktą su žodžių į vatą nevyniojančia stiliste Agne Jagelavičiūte. Laidoje „Aš-Stilistas!“ Agnė prabilo apie buvusio savo draugo, režisieriaus Oskaro Koršunovo, asmeninį stilių. Tiesa, pastarajam negailėdama kandžių pastabų. Režisieriaus draugė Monika netruko atkirsti moteriai: „Siandien isijungiau TV ir nuosirdziai susirupinau savo draugo nekirptais plaukais.

„Svarsčiau, tačiau pasirodė pernelyg gaila tai daryti“, – taip į klausimą apie galimybę tiesiog nuimti kultiniu tapusį spektaklį „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ atsakė režisierius Oskaras Koršunovas. Pasak paties režisieriaus, šis spektaklis tiesiog apsuko vieną ratą ir jau šiandien pradės naują gyvavimo etapą, paremta didele jaunųjų aktorių injekcija.

Richardas Jonaitis, LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Aktorius Vytautas Anužis įsitikinęs, kad laimės ir laisvės momentai žmogaus gyvenime nedažni. Šias akimirkas būtina ne tik atpažinti, bet ir dėl jų kovoti. O kovoti yra su kuo. Aktoriaus nuomone, ir maištas, ir vergystė kam nors, kad ir susikurtai laisvės vizijai ar savo talentui, trukdo pasiekti tikrąją laisvę. „Bet kuriuo atveju ir maištas, ir vergija yra dvi sudedamosios konflikto pusės. Tai du kliuviniai kelyje į laisvę.

Aktorius Kirilas Glušajevas vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuojamoje „Žuvėdroje“ vaidina atsitiktinumu. Jau repetuojant aplankė dar vienas netikėtumas – jam pasiūlytas antras vaidmuo tame pačiame spektaklyje. Apie gyvenimą ir teatrą kaip dvi atsitiktinumų virtines – pokalbis su pačiu Kirilu. – Kirilai, tavo vardas paprastai siejamas su kitais teatrais. Kaip atsidūrei OKT/Vilniaus miesto teatre? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė K. Glušajevo.

Po ilgų klajonių gastroliuojant įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, OKT/Vilniaus miesto teatro trupė sugrįžta į pagrindinę Berlyno sceną – Hebbel teatrą. Čia vykstančio „Nordwind“ festivalio programoje bus pristatytas vilniečių spektaklis „Dugne“. Tai jau ketvirtasis Oskaro Koršunovo spektaklis, rodomas Hebbel teatre. „Nordwind“ festivalis – tai kone mėnesį trunkanti scenos menų bei muzikos bienalė, vykstanti trijuose Vokietijos miestuose: Berlyne, Drezdene ir Hamburge.

Oskaro Koršunovo spektaklis „Paskutinė Krepo juosta“ gruodžio 1 d. bus vaidinamas mitinguojančio Kijevo prestižinėje meno erdvėje – Šiuolaikinio meno centre M17. Kijeve pristatomas spektaklis, kuriame vaidina kelių ukrainiečių kartų mylimas ir laukiamas aktorius Juozas Budraitis – tai baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje renginys Ukrainoje.

Šiųmetis „Baltiskij dom“ festivalis, vykęs Sankt Peterburge, buvo dosnus režisieriui Oskarui Koršunovui ir jo aktorių trupei. Iš daugiau nei dvidešimties festivalyje parodytų spektaklių didžiausio žiūrovų dėmesio sulaukė „Dugne“ – jam ir atiteko publikos simpatijų prizas. 23-ią kartą rengiamame festivalyje buvo akcentuojami rusų rašytojų pastatymai.

Režisierius Oskaras Koršunovas po keleto metų pertraukos vėl ėmėsi operos. Šįsyk Liudviko van Bethoveno operos „Fidelijas“ pastatymo Bergeno nacionalinėje operoje, režisieriui jau puikiai pažįstamoje Norvegijoje. Premjera Bergene vyksta lapkričio 2-8 dienomis. Opera bus pristatyta ir Lietuvos žiūrovams, tačiau konkrečios datos vis dar lieka paslaptyje. Bethoveno „Fidelijo“ pastatymas Bergene skirtas 200-osioms Norvegijos konstitucijos, paskelbusios nepriklausomybę, metinėms paminėti.

Jau šį trečiadienį, lapkričio 6 d., įvyks naujo muzikos ir teatro projekto premjera – Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Prarastas laikas“. Jį įkvėpė legendinio prancūzų rašytojo Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ temos. Solines partijas spektaklyje atliks jaunosios kartos atlikėjai Asmik Grigorian, Alina Orlova ir Viktoras Gerasimovas. Tai paskutinis festivalio „Gaida“ renginys, kurį daugelis jau spėjo įvardyti kaip desertą gausiai teatrinei ir muzikinei publikai.

OKT/Vilniaus miesto teatre – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečiui skiriamas spektaklis „Vasarvidžio nakties sapnas“. Tokia dedikacija nėra atsitiktinė, kadangi spektaklis daugiau nei prieš trylika metų gimė kaip pastarosios aktorių rengimo kalvės darbo vaisius.

Gerą savaitę Italijos miestas Luka pulsavo Oskaro Koršunovo teatro ritmu. Ką tik atvykę iš sėkmingai susiklosčiusio Tarptautinio mažosios scenos festivalio Kroatijoje, aktoriai italų publikai pristatė spektaklį „Miranda“. Beje, režisierius Oskaras Koršunovas į Luką atvyko savaite anksčiau – čia jo jau laukė būrys profesionalių aktorių, kuriems jis vedė kūrybines dirbtuves. Luka – tai miestas, įsikūręs Toskanos regione, netoli Ligūrijos jūros.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras keturioliktąjį sezoną užbaigia premjera. OKT Studijoje pristatoma daugiau nei du dešimtmečius Oskaro Koršunovo ir Juozo Budraičio brandinta idėja – spektaklis pagal airių dramaturgo Samuelio Becketto pjesę „Paskutinė Krepo juosta“. Aktoriaus bei publikos akistata įvyks jau gegužės 30 bei 31 dienomis. Menininkų pasirinktas kūrinys – vienas iš absurdo literatūros klasikos veikalų, kvestionuojančių skaudžią žmogaus amžiaus kaitos temą.

Polinkį į piromaniją turinčio paauglio Kurto vaidmuo spektaklyje „Ugnies veidas“ tapo aktoriaus Gyčio Ivanausko debiutu teatro scenoje. Ankstyvu, ir, dabar jau galima teigti, jog tikrai sėkmingu, atvedusiu prie Romeo vaidmens „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“. Gyčio Ivanausko Kurtas skaičiuoja jau tryliktus metus, Romeo – dešimtus. Laikas brandina ar graužia vaidmenis – apie tai ir kalbamės su pačiu Gyčiu.

Penktadienio vakarą prasidėjusi „Mados infekcija“ sudomino daugybę lietuviškai madai neabejingų svečių, bet ir pramogų, kultūros pasaulio garsenybių. Viena iš tokių porų – režisierius Oskaras Koršunovas ir jo mylimoji, Vilniaus dailės akademijos studentė Monika. Nors pora itin retai rodosi viešumoje kartu, tačiau didžiausio lietuviškos mados renginio nusprendė nepraleisti. Vienas garsiausių Lietuvos režisierių ir 23-ejų metų studentė su dideliu susidomėjimu stebėjo podiumu žengiančius modelius.

Magiška teatro atmosfera, elektroninė muzika, gyvas dainavimas ir mediniu parketu žengiančios manekenės, demonstruojančios nepriekaištingo kirpimo elegantiškus, bet originaliomis detalėmis puoštus modelius – tokią ypatingą mados šventę kovo 16 dieną „Vaidilos“ teatre surengė talentinga, tarptautinį pripažinimą pelniusi drabužių dizainerė bei teatro kostiumų kūrėja Agnė Kuzmickaitė.

Jau kovo 16 d. jauna, bet jau tarptautiniu mastu pripažinta lietuvių dizainerė Agnė Kuzmickaitė surengs savo pirmąjį asmeninį madų šou. Šio pristatymo režisieriumi tapo žinomas teatro kūrėjas Oskaras Koršunovas, o muziką madų pristatymui kuria dizainerės vyras, muzikantas Saulius Prūsaitis. Plačiau apie paruošiamuosius kolekcijos darbus, įkvėpimą, paprastumą, teatrą, drabužius sau ir stilių – specialiame interviu su pačia Agne. – Agne, iki kolekcijos pristatymo liko mažiau nei dvi savaitės.

Po ilgos pertraukos į televizijos eterį sugrįžta dvi žinomos ir žavios pramogų pasaulio asmenybės – Goda Alijeva ir Agnė Jagelavičiūtė. Jos ne tik ves BTV laidą „Žvaigždutės“, pasakos apie svarbiausias Lietuvos įžymybių aktualijas, bet ir pačios atvers savo namų duris bei širdis. Pirmoji į viešąją erdvę neria Agnė Jagelavičiūtė, kurią drąsiai galima vadinti viena paslaptingiausių pramogų pasaulio senbuvių.

Aktorius Giedrius Savickas savo laisvalaikį skiria knygoms. Vaidina Oskaro Koršunovo spektakliuose – kuria netgi Romeo vaidmenį. Bodisi amžinos jaunystės ir nemirštančio grožio kanonais. Verda iš jaudulio prieš kiekvieną spektaklį. Pasiilgsta diskusijų. Niekada neparkuos savo automobilio neleistinoje vietoje. Ir jam vis dar įdomu teatras. Arba tiesiog neerzina, kaip pats sako. Apie tai Oskaro Koršunovo teatro užkulisiuose ir kalbamės su pačiu Giedriumi.

Spektaklis „Dugne“ prieššventiniu laikotarpiu tapo improvizuota akcija, į aktyvų veiksmą įtraukusia ir susirinkusius žiūrovus. Įprastai minimalistinis stalas šį kartą buvo nukrautas maistu, kuris, kartu su Kalėdine tematika, tapo jungtimis, jungiančiomis spektaklio aktorius ir publiką. Aktoriams pavyko visiškai ištrinti ir taip menką ribą, skyrusią juos nuo žiūrovų. Maistas ir gėrimai tapo materija, visiškai panaikinusi tą ribą bei sujungusi aktorius ir žiūrovus.

"Ne tik jaučiu, bet ir statau apie tai spektaklius. Mano „Hamletas” yra kaip tik šia tema” – TV1 rodomoje Ryčio Zemkausko laidoje „Pasivaikščiojimai“ sako jis. Ką kūrėjui atneša laikas ir gyvenimo patirtis? „Subrendimas yra suvokimas savojo mirtingumo”, – sako Oskaras ir toliau kalba apie Hamletą kaip savo paties alter ego, savo paties likimą.

Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ – spektaklis, nuo kurio 1999 metais prasidėjo Oskaro Koršunovo teatro veikla. Šiandien, praėjus trylikai metu, nemenką skandalą įžiebęs spektaklis rodomas paskutinį kartą. Susidomėjimas – ne ką mažesnis nei tuomet, mat visi bilietai iššluoti vos per pora dienų, o norinčių bet kokiais būdais patekti į spektaklį tik daugėja. Apie teatro pradžią, „Shopping and Fucking“ sukeltą ažiotažą bei dabartį kalbamės su pačiu režisieriumi.

Režisierius, Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas įvertintas garbingiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu. Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šį rytą režisieriui įteikė pats Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. O. Koršunovui apdovanojimas skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Nuo šiol Prospero vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje „Miranda“ (pagal Williamo Shakespeare'o pjesę „Audra“) kurs du aktoriai. Prie iki šiol vaidinusio Povilą Budrį jungiasi Darius Meškauskas. Aktoriai keisis paraleliai, taip dalindamiesi tiek spektaklių Lietuvoje, tiek įtemptų užsienio gastrolių naštą, tad Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gerbėjai turės galimybę pamatyti tiek Povilą Budrį, tiek Darių Meškauską.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro gastrolės pakrypo pietų link. Trupė lankėsi Ispanijoje, kur spalio 29 dieną buvo parodytas Williamo Shakespeare'o „Hamletas“, režisuotas paties Oskaro Koršunovo. Vilniečių spektaklis – tarptautinio teatro festivalio Temporada Alta“, vykusio Žironoje, dalis.

Varėnoje išdalyti režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės trečiojo profesionalių teatrų festivalio apdovanojimai. Žiūrovai ir festivalio vertinimo komisija vertino 17 spektaklių, tarp jų 2 vaikams. Varėnos žiūrovai ir festivalio komisija vertino penkiolikos profesionalių teatrų  spektaklius. Per festivalio uždarymą išdalyta penkiolika apdovanojimų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Kunkuliuojantys karšti geizeriai, kalnai be medžių, šalies krantus skalaujantis Atlanto vandenynas. Prie tokių Islandijos vaizdų jau įprato 14 metų jos sostinėje Reikjavike gyvenantis scenografas Vytautas Narbutas. Su niekuo nebendrauja „Esu meilės emigrantas. Ne ekonominis, ne politinis, – neslėpė menininkas. – Atsitiko taip, kad pamilau islandę. Ir pažadėjau jai grįžti. O jeigu ką nors pažadu, visada ištesiu. Bet ne – ne tai.

Į Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro studiją sugrįžta aktorių Igorio Reklaičio bei Gintaro Čajausko spektaklis „Emigrantai“ pagal Sławomirą Mrożeką. Spektaklį jau rodę emigrantams Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje, šį kartą aktoriai kviečia potencialius ateities emigrantus, vis dar gyvenančius čia, Lietuvoje. Statydami spektaklį apie emigraciją, aktoriai neturėjo naivios misijos ją sustabdyti. „Norisi paruošti jaunimą, kad jie suvoktų kas jų laukia svetur.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatrui jau senokai tapo įprasta gyventi „ant lagaminų“. Gastrolės nenutrūksta net ir pasibaigus vasarai – teatras ką tik grįžo iš tarptautinio teatro festivalio Jaroslavlyje, kur rugsėjo 20-21 dienomis buvo parodyti Oskaro Koršunovo režisuoti „Miranda“ (pagal Williamą Shakespeare'ą) bei „Dugne“ (pagal Maksimą Gorkį). Festivalio publika aktorius priėmė labai šiltai, nors iš pradžių buvo kilę tam tikrų dvejonių.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė savo naujojo sezono programą, kuri bus įdomi egzistencinio teatro gerbėjams. Laukiamiausia premjera įvardijama - Oskaro Koršunovo režisuojama „Katedra“, kurios idealizmas širdis draskys jaunajai kartai. Praėjusį LNDT sezoną buvo pristatyta 11 premjerų, prie jų dirbo grasiausi Lietuvos režisieriai, tokie kaip Oskaras Koršunovas ir kiti. Į spektaklius parduota 40 proc. daugiau bilietų nei ankstesniais metais. Keitėsi trupės sudėtis.

Iš gastrolių po Sibirą grįžę OKT/Vilniaus miesto teatro aktoriai galės atsipūsti - kelionių maratonas baigiasi ir teatre tuoj prasidės atostogos. Pailsėję, rudenį aktoriai vėl stos ant scenos, kur susitiks su Lietuvos publika. Kad susitikimas įvyktų, OKT skelbia naujo sezono spektaklius, į kuriuos jau galima įsigyti bilietus. Rugsėjo mėnesį į OKT Studiją sugrįš žiūrovų pamėgtas Oskaro Koršunovo spektaklis „Dugne“ pagal M. Gorkio pjesę.

Pirmoji prancūzų pažintis su G. Grajausko pjese „Rezervatas“, prieš kurį laiką pastatyta ir Klaipėdos dramos teatre (rež. Aidas Giniotis ir Darius Meškauskas, 2004), prasidėjo tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje, kur vyko „Rezervato“ inscenizacija su jaunais prancūzų aktoriais (rež.

Tarptautinę teatro dieną Vilniuje tradiciškai pagerbti geriausių 2011 metų teatro darbų kūrėjai, įteikta Padėkos premija ir Boriso Dauguviečio auskaras už nuopelnus teatrui. Geriausiu 2011 metų režisieriumi pripažintas Oskaras Koršunovas, apdovanotas už spektaklius „Miranda“ (O. Koršunovo teatras, OKT) ir „Išvarymas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, LNDT). Geriausios dramos aktorės titulą pelnė Airida Gintautaitė, suvaidinusi Mirandą to paties pavadinimo OKT spektaklyje.

Kovo 27-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus išdalinti 2011-ųjų auksiniai scenos kryžiai, kuriais pagerbiami praėjusiais metais daugiausia nusipelnę teatro meno kūrėjai. Geriausiu 2012-ųjų teatro režisieriumi pretenduoja tapti Oskaras Koršunovas, pastatęs spektaklį „Miranda“, Jonas Vaitkus („Visuomenės priešas“) bei Vidas Bareikis („Mr.

Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, už 2011 metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus geriausi šalies teatro menininkai premijomis ir atminimo ženklais bus tradiciškai apdovanoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.

Atėnuose šiuo metu kuriantis režisierius Oskaras Koršunovas neišvengė sekmadienį vykstančių aršių mūšių ir pats sudalyvavo riaušėse. „Statau pjesę apie karą, tad man buvo labai įdomu pažiūrėti į tą agresiją. Tai, prie ko dabar dirbu, akivaizdžiai vyksta miesto gatvėse, todėl spektaklis tampa ypač aktualiu", – pasakojo režisierius, gyvenantis ir kuriantis pačiame įvykių epicentre.

Jei mielai lankotės dramos teatre, o iškilių Lietuvos režisierių – Gintaro Varno, Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo – vardai jums reikšmingi kaip įkūnijantys originalias, įdomias, nevienadienes teatro idėjas, turėtumėte neaplenkti Nacionalinio operos ir baleto teatro. Sausio 19 d. čia rodoma Giuseppe's Verdi opera „Rigoletas“, kurią režisavo  vienas iš ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos scenos meistrų, Gintaras Varnas.

Po daug dėmesio ir palankių įvertinimų sulaukusio spektaklio „Išvarymas“ premjeros Nacionaliniame dramos teatre režisierius Oskaras Koršunovas šiandien išvyksta į Graikiją. Atėnų nacionalinis dramos teatras kūrėją pakvietė statyti spektaklį pagal W. Shakespeare'o pjesę „Troilas ir Kresida“. Dar  šį sezoną laukia „Pero Giunto“ pastatymas Nacionaliniame Oslo teatre Po to – Rejkjavikas, Ryga, Berlynas, Paryžius ir t.t. O. Koršunovo darbotvarkė sudaryta septyneriems metams į priekį.

„Labai bijojau vaidinti verkiančią, visuomet dejuojančią, tipišką serialo heroję. Džiaugiuosi, jog  man pasitaikė toks labai neįprastas vaidmuo. Seriale mano kuriamas personažas yra bomžė Viktorija. Vieną dieną rinkdama butelius, atranda sužeistą Leo ir jam išgelbsti gyvybę ", - pasakoja debiutuojanti aktorė Gabrielė Kuodytė, kurią žiūrovai išvydo populiariame LNK seriale „Pavogta laimė 2". Gabrielė teigia, Viktorijos gyvenimas, išgelbėjus nusikaltėlį Leo, pasikeitė.

Vienus žmonės galima pažinti iš jų drabužių ar aprangos detalių, kitus pagal jų eiseną, rankų gestus ir kūno kalbą, trečius – pagal kalbėjimo manierą, balso tembrą ar intonaciją. Marius Ivaškevičius priklauso tiems, kuriuos minioje lengvai atskirsite pagal taip, kaip jie šypsosi – plačiai ir atvirai, bet nuoširdžiai, todėl norom nenorom ir aplinkiniams tenka nors trumpam perimti pozityvų mąstymą.

Prieš pat Kalėdas, ketvirtadienį ir penktadienį, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) išleidžia paskutiniąją šių metų premjerą - naujausią Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Išvarymas“. Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje vaidina beveik 30 įvairių kartų aktorių. Scenografiją sukūrė dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė - Agnė Jagelavičiūtė, muziką kūrė ir parinko Saulius Prūsaitis.

Antradienį, gruodžio 13 d.  Tarptautinio Vilniaus oro uosto lankytojai – išvykstantieji ir parvykstantieji – tapo artėjančios Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjeros „Išvarymas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, pristatymo dalyviais. Išvykimo salėje susibūrę spektaklio kūrybinės komandos nariai: dramaturgas Marius Ivaškevičius, režisierius Oskaras Koršunovas, spektaklio muzikos kūrėjas Saulius Prūsaitis ir LNDT meno vadovas Audronis Liuga pristatė naująjį spektaklį.

Pirmadienį ir antradienį, lapkričio 28, 29 d., OKT Studijoje įvyks dviejų kūrėjų ‒ Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Igorio Reklaičio ir buvusio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Gintaro Čajausko spektaklis pagal Slowomiro Mrožeko pjesę „Emigrantai“. Spektaklis jau 15 kartų buvo parodytas Klaipėdos mokyklose, taip pat ir trijuose D. Britanijos, į kurią geresnio gyvenimo beieškodami yra išvykę nemažai lietuvių, miestuose.