Praėjusį LNDT sezoną buvo pristatyta 11 premjerų, prie jų dirbo grasiausi Lietuvos režisieriai, tokie kaip Oskaras Koršunovas ir kiti. Į spektaklius parduota 40 proc. daugiau bilietų nei ankstesniais metais. Keitėsi trupės sudėtis. Išėjo Marius Jampolskis, Marius Šlepikas, Robertas Balčiūnas. Prie trupės prisijungė Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko.
Didžiausia naujojo sezono premjera – Justino Marcinkevičiaus „Katedra“, kurią režisuos O. Koršunovas. Bilietai į spektaklio premjerą bus parduodami už gerokai didesnę kainą - pigiausias kainuoja 300 litų. Taip bus remiamas spektaklio pastatymas, rėmėjų pavardės bus paminėtos programėlėje, jie gaus spektaklio rėmėjo statusą. Taip siekiama pritraukti daugiau lėšų teatro kūrimui.
Nuo politikos iki filosofijos
Anot generalinio direktoriaus Audronio Liugos, LNDT yra unikalus teatras šalyje, nors talentingų tearo trupių netrūksta ir kituose miestuose bei provincijoje. LNDT išskirtinumas tas, kad jis turi tam tikrus rėmus, tam tikrus įpareigojimus. A. Liuga siekia rasti sutarimą tarp režisierių norų, repertuaro ir pastatymų. Anot jo, LNDT turėtų būti šiek tiek kitoks teatras ir aprėpti plačiau - nuo socialinių problemų iki talentingų meninių sprendimų. A. Liuga pastebi, kad praėjusį sezoną teatras buvo šiek tiek „politinis“, t.y. nagrinėjantis socialines problemas.
„Tačiau tai nėra būtinybė, nereiškia, kad LNDT turi būti vien tik toks. Teko skaityti pasakymų, kad į šį teatrą neimamos pjesės, jei jose nėra homoseksualų ar skandalingų temų. Tai netiesa“, - sako A. Liuga.
Artėjančiam sezonui žadama labiau filosofinė, egzistencinė programa, kalbanti apie žmogaus būtį. Kertiniu sezono akmeniu taps O. Koršunovo režisuojama „Katedra“. Tai kūrinys, kuris įdomiai skamba visoms kartoms.
„Dažnas jaunas žmogus pabuvęs platesniame pasaulyje grįžta čia, kad kažką pakeistų. Kita spektaklio tema – jauno žmogaus reikalingumas savoje šalyje. Tai pjesė apie idėją, idealizmą. Nagrinėjamas klausimas, ar kuriančio žmogaus idėja gali ką nors pakeisti“, - sako A. Liuga.
Anot jo, didelę reikšmę turi tai, akd spektaklį stato O. Koršunovas, kuris sugeba taikliai ir originaliai pateikti panašias temas.
Kita artėjančio sezono premjera – Euripido pjesė „Bakchantė“. Šiame spektaklyje analizuojami filosofiniai kalusimai. Dar bus pristatytos dvi premjeros - lietuvių ir vengrų režisieriaus. Pastaroji - apie nepakantumą, kuris tampa triumfu, pastaruoju metu kuriamu ant kaulų. Visos keturios pjesės yra klasikinės. Visų jų pagrindiniai herojai yra maištaujantys nepritapėliai, ieškantys ir kovojantys. Visus spektaklius režisuoja vienos kartos režisieriai – keturiasdešimtmečiai.
Daro neįmanoma
Šis sezonas kūrėsi gana sunkiai, pripažįsta A. Liuga. Pernai, anot jo, reikėjo lūžio, todėl buvo daroma daugiau nei teatras pajėgia. Teatras, kaip jau tapo įprasta, kovoja su finansinėmis problemomis. Pagal fiannsavimą šis teatras net regioniniame lygmenyje būtų paskutinėje vietoje. Netgi lyginant su Baltijos šalimis. Anot A. Liugos, tai, kas yra padaroma, yra maksimumas, ką galima padaryti su turimu biudžetu. Teatras, anot kūrėjų, šiuo metu turi tik penkis proc. to biudžeto, kuris būtų reikalingas. Nors kūrėjai stengiasi improvizuoti ir išlikti net sunkiausiomis sąlygomis, jie neslepia, kad egzistenciniai klausimai nuolat kirba.
Ankstesniais metais su tokiu biudžetu buvo išleidžiamos 2-3 premjeros. Anot A. Liugos, viskas priklauso tik nuo požiūrio ir nuo noro - visada galima daryti minimumą. Tačiau to kūrėjai nenori. A. Liuga sako, kad jų entuaziazmą ir idealizmą rodo ir tai, kad statomi spektakliai yra rizikingi, kad nėra siekiama tik pelno ar neabėjotinos sėkmės, o vis dar stengiamasi išlaikyti aukštą meninį lygį.
