justino marcinkevičiaus

Vienuoliktąjį „Kino po žvaigždėmis“ sezoną liepos 27-ąją Valdovų rūmuose pradės lietuviška klasika – Algirdo Aramino „Maža išpažintis“ (1971). Šis filmas žymėjo Vytauto Kernagio kūrybinio kelio pradžią, o ikoniškasis Beno personažas žinomas iki šių dienų. Kaip į maestro gyvenimą atėjo „Maža išpažintis“, ką jam reiškė šis vaidmuo, pasakoja V. Kernagio sesuo Rasa Kernagytė-Jaraminienė, rašoma pranešime spaudai.

Palikto sūnaus išgyvenimai ir vaikystė be tėvo – tokią patirtį kuriant naują vaidmenį perteiks garsus Lietuvos dainininkas Mantas Jankavičius. Nors pats atlikėjas sako, kad tai patyrė tūkstančiai vaikų, naujas vaidmuo jam itin artimas – M. Jankavičius įkūnys Martyno Mažvydo sūnų Kasparą, kuris pagal Justino Marcinkevičiaus dramos siužetą užaugo be tėvo. Tėvo ir pagrindinį lietuviškos raštijos pradininko vaidmenį atliks Vladas Bagdonas.

Prienų rajono savivaldybė matuos savo krašto žmonių laimės indeksą – kartu su iniciatyvine grupe „Laimingas Prienų kraštas“ sieks išsiaiškinti, kaip žmonės vertina gyvenimą Prienų krašte. „Turime iniciatyvaus jaunimo, kuris atranda įdomių veiklų ir tą jų iniciatyvą iškart palaiminome. Jie padarys apklausą su įmone ir pasitikrinsim. Viena, ką mes galvojame apie save, kita – ką žmonės galvoja apie mus“, – BNS sakė rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Komisijos man skirtosios „Patriotų“ premijos nepatvirtinęs ministras Juozas Olekas pasisakymuose argumentavo, kad knyga „Nugenėta pušis“ nėra patriotinė. Televizijos laidoje šią mintį išskleidė plačiausiai. Kalbėti apie sovietinę ateizaciją ir žmonių prisitaikymą ateizuojant(is) nesą susiję su patriotizmu. Ministras net pateikė savotišką rekomendaciją, ką laikytų patriotizmu. Patriotizmas būtų tuomet, jei knygoje būtų kalbama apie pasipriešinimą ateizacijai.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė savo naujojo sezono programą, kuri bus įdomi egzistencinio teatro gerbėjams. Laukiamiausia premjera įvardijama - Oskaro Koršunovo režisuojama „Katedra“, kurios idealizmas širdis draskys jaunajai kartai. Praėjusį LNDT sezoną buvo pristatyta 11 premjerų, prie jų dirbo grasiausi Lietuvos režisieriai, tokie kaip Oskaras Koršunovas ir kiti. Į spektaklius parduota 40 proc. daugiau bilietų nei ankstesniais metais. Keitėsi trupės sudėtis.

Artėjant rinkimams pagyvėjo politinis gyvenimas. Žmonių, nusivylusių dabartine ekonomine situacija ir teisėtvarka daug, piliečių sueigos, primenančios Sąjūdžio laikus, daliai visuomenės suteikė vilties: reikia moralinio atsinaujinimo, o tauta dar gyva, dar visi neemigravo.  Naujojo Sąjūdžio ilgesys stiprus, bet visuomenė jau daug kartų nusivylė kalbomis ir didžioji jos dauguma yra pasyvi.

Spauda mirgėte mirga fotografijomis iš Garliavos: protestus prie Kedžių namų keičia kultūrinių programų maratonas. Vakar po pietų Klonio gatvėje atidaryta fotodailininkų Juozo Valiušaičio ir Ryčio Umbraso fotoužuominų paroda „Apsisprendimo kaina“, o vėliau vyko grupių „Kastaneda“ ir „Kvinta“ koncertai Ketvirtadienio popietę žadamas grupės „Poliarizuoti stiklai“ koncertas, o vakare Nacionalinio dramos teatro aktorė Diana Anevičiūtė skaitys Rabindranato Tagorės ir Justino Marcinkevičiaus poeziją.

2011 metų gruodžio 17, 18 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į dar vieną premjerą, skirtą jauniesiems teatro žiūrovams. Tai – Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas", kurį su savo studentais režisuoja turbūt labiausiai pasaulyje šį kūrinį mylintis žmogus – aktorius, režisierius ir pedagogas Valentinas Masalskis.

Šalies menininkus palietė oranžnio kamuolio manija. Internete  pradėjo plisti  aktoriaus  Šarūno Banevičiaus, pasivadinusio  „poetu dainiumi" ,  odė krepšininkui Linui Kleizai, pavadinta „Stovėk kaip Kleiza“. Išradingas aktorius Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“  perdarė šių dienų krepšinio aktualijų tema. Literatų gatvelėje, Vilniaus senamiestyje, aktorius su spaudžiančia širdimi išaukština šiemet negalėjusį kovoti krepšinio žvaigždę L. Kleizą.